9-asis NORBARAG susitikimas Vilniuje

img_26122017 m. kovo 1–2 d. Vilniuje įvyko 9-asis NORBARAG (Nordic Baltic Resistance Action Group / Šiaurės Baltijos šalių veiksmų su atsparumu pesticidams grupės) susitikimas, kurio metu buvo diskutuojama apie ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių atsparumo pesticidams problemas Šiaurės ir Baltijos šalyse. Į kasmet vis kitoje šalyje organizuojamą renginį atvyko 82 šiais klausimais besidomintys dalyviai iš Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Šveicarijos. Pranešimus apie atsparumo problemas atskirose šalyse ir visame regione pristatė mokslininkai, konsultantai, verslo atstovai.

Pirmą susitikimo dieną apie piktžolių, ligų sukėlėjų ir kenkėjų atsparumo herbicidams, fungicidams ir insekticidams riziką, pokyčius buvo diskutuojama darbo grupėse. Diskusijoms vadovavo grupių lyderiai, kurie renkami rotacijos būdu kas 2–3 metus vykstančių NORBARAG susitikimų metų.

Atsparumo herbicidams grupėje buvo aptariami dirvinės smilguolės, daržinės žliūgės, baltosios balandos, bekvapio šunramunio ir kitų piktžolių atsparumo herbicidams tyrimų rezultatai, pastebėtos tendencijos ūkininkų laukuose. LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė pristatė tyrimų duomenis apie plačiai išplitusios ir žalingos javų piktžolės dirvinės smilguolės atsparumą Lietuvoje sulfonilurėjos grupės herbicidams. Žemdirbystės institute atliktų tyrimų metu šios piktžolės atsparumas pirmą kartą nustatytas 2013 m. Tęsiamų tyrimų duomenys rodo, kad atsparių populiacijų vis daugėja. Dr. O. Auškalnienė taip pat paminėjo, kad pradėtas daržinės žliūgės atsparumo herbicidams tyrimas, nes kaimyninėse šalyse, taip pat ir Latvijoje, jau randama atsparių šios piktžolės populiacijų. Aktyvus dr. O. Auškalninės darbas piktžolių atsparumo herbicidams srityje neabejotinai prisidėjo prie jos išrinkimo NORBARAG atsparumo herbicidams grupės lydere ateinančius dvejus metus.

Atsparumo fungicidams darbo grupėje buvo apžvelgta ne tik bendra šių metų žalingiausių lauko ir sodo bei daržo ligų sukėlėjų atsparumo fungicidams situacija Europoje, išryškinat Šiaurės ir Baltijos šalių regiono problemas, bet ir daug diskutuota apie ligų sukėlėjų genetinius pakitimus. Daugiausia dėmesio buvo skiriama ligų sukėlėjų: lapų septoriozės – Zymoseptoria tritici, varpų septoriozės – Phaeosphaeria nodorum, miežių tinkliškosios dryžligės – Pyrenophora teres, miežių ramularijos – Ramularia collo-cygni, atsparumui įvairių grupių fungicidų veikliosioms medžiagoms. Žemdirbystės instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Danijos, Švedijos ir Latvijos dalyvauja atliekant bendrus tyrimus ir yra įsijungę į kitas NORBARAG veiklas. Švedijos mokslininkų pristatyta bulvių maro sukėlėjo Phytophthora infestans populiacijų įvairovė tyrime, kurio metu buvo taikytos skirtingos ligos kontrolės schemos, kelia naujus uždavinius šioje srityje dirbantiems mokslininkams.

Kenkėjų atsparumo insekticidams darbo grupėje kasmet pateikiama informacija apie pagrindinių kenkėjų atsparumo insekticidų veikliosioms medžiagoms tyrimų, kurie atliekami lauko ir laboratorinių eksperimentų metu, rezultatus. Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojų dr. Birutės Vaitelytės ir dr. Remigijaus Šmato pranešime buvo apžvelgti ilgesnio laikotarpio kenkėjų atsparumo insekticidams duomenys. Nuo 2008 metų Žemdirbystės institute atliekami kenkėjų atsparumo insekticidams tyrimai. Būtent tada ir buvo paskelbta pirma žinia apie rapsinio žiedinuko atsparumo riziką ir pateiktos atsparumo didėjimo valdymo rekomendacijos. Deja, ne visuomet į rekomendacijas buvo atsižvelgta, ir kiekvienais metais žiedinuko atsparumas piretroidams vis didėjo. Pastaruoju metu šio kenkėjo kontrolei rekomenduojami naudoti pastaraisiais metais registruoti kitų cheminių grupių insekticidai. 2015 metais Žemdirbystės institute tyrimų metu nustatytas rapsinių spragių galimas atsparumas piretroidų grupės insekticidams sulaukė susitikimo dalyvių susidomėjimo.

Antrą dieną renginio dalyviams buvo pristatytos darbo grupėse parengtos ir apibendrintos išvados, taip pat diskutuota dėl informacijos apie atsparumo pesticidams keliamų problemų sklaidą produktų naudotojams. Sutikimo pabaigoje dar kartą buvo akcentuota, kad reikia vengti bereikalingų purškimų, rinktis tik tikslinius augalų apsaugos produktus, tame pačiame lauke kelis kartus per sezoną nenaudoti tų pačių veikliųjų medžiagų turinčių produktų, o to paties herbicido – kelerius metus tame pačiame lauke. Ir nors šios rekomendacijos jau buvo pateiktos daugybėje seminarų ir populiarių publikacijų, renginio dalyviai buvo paraginti šią informaciją nuolat skleisti augalų apsaugos produktų naudotojams.

Informacijos apie renginį galima rasti: http://www.manoukis.lt/naujienos/mokslas/23500-pesticidu-naudojimo-klaidos-tiesus-kelias-i-atsparumo-atsiradima.

Dr. Roma Semaškienė,
Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Comments are closed.