Dr. Violeta Čeksterytė

ORCiD iD: 0000-0002-5569-0470
Mob. +370 672 52 128
E-mail: violeta.ceksteryte@lammc.lt  
Stoties g. 2, Akademija, LT-58344 Kėdainiai dist., Lithuania

Education

1971–1976 bachelor degree in inorganic materials technology, Faculty of Chemical Technology, Kaunas Polytechnic Institute (since 1990 Kaunas University of Technology).

Academic degrees and pedagogical titles

2012 Doctor in Agronomy Science. Thesis “Methods for preserving pollen and storage conditions”.

Research fields

• Studies on the biochemical properties of bee products
• Honey and pollen application possibilities to improve human health research
• Bee pollen proteomic studies

Professional experience

Since 1997 Senior Researcher, Lithuanian Institute of Agriculture (since 2010 Institute of Agriculture, LAMMC).

1988–1997 Researcher, Lithuanian Institute of Agriculture.

1985–1988 Junior Researher, Lithuanian Institute of Agriculture.

1980–1985 Engineer, Lithuanian Institute of Agriculture.

1976–1980 Junior Tesearher, Lithuanian Institute of Agriculture.

Memberships and affiliation with professional organizations

• Member of the Lithuanian Apitherapy Association.
• Member of the Lithuanian Beekeepers Association.

Other activities

• Editor of an electronic catalogue Plant pollen found in Lithuanian honey [CD] Vilnius, 2012.
• Project “University Knowledge and Technology Transfer Capability Intensification (UniGeb)”, No. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-007 expert in methodology.

In-service training

• 2017 international workshop “Advanced Imaging Techniques from ZEISS”, Kaunas.
• 2016 and 2017 international workshop “Thermo Fisher Scientic Day of Science”, Vilnius.
• 2013 scientific visit to the Research Institute of Horticulture Apiculture Division in Pulawy Chemical Laboratory (Oddział Pszczelnictwa Instytutu Ogrodnictwa w Puławach).
• 2013 scientific visit to the Kiev Central State Laboratory of Veterinary Medecine.
• 2011 international workshop “Innovations in food safety and rational raw material recycling”, Kaunas.
• 2009 international workshop “Analysers and spectrometers of organic and inorganic materials”, Kaunas.
• 2007 m. workshop seminarai, lecture series “Improving the quality of human resources in the field of agricultural and forestry biotechnology research”, Vilnius.
• 1995 scientific visit to the  F. Schiller University in Germany. Internship topic “Identification of honey pollen by microscope”.
• 1993 scientific visit to the Bee Research Institute at Dol, Czech Republic. Internship topic “Bee products quality research”.
• 1981 m. scientific visit to the Moscow University, Faculty of Biochemistry.

Involvement in programmes and projects

• 2021 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Comparison of protein composition of mixed aphid and nectar - honydew honey with monofloral clover nectar honey”, leader.
• 2020 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Identification of the diversity of proteins in honeydew honey”, leader.
• 2017, 2018, 2019 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, projects “The study of the useful properties of Apis mellifera carnica bee lines, and evaluation, preservation of the gene pool”, leader.
• 2018, 2019 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Study of using possibility of organic products Api Life Var and Api-Bioxal for the treatment of Varroa mites and evaluation of their efficiency”, leader.
• 2016–2018 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Qualification and quantification of pollen, extracted from honey and their correlation with the flight distance of the honey bee”, implementer.
• 2017 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Evaluation of proteins of pollen extracted from honey and collected manually and plant preference by bees”, implementer.
• 2017 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “The effectiveness of the APIVAR and MAQs preparations in killing varroa mites and the study of the effects on bee colonies”,  implementer.
• 2016 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Determination β-/γ amylase in honey and in bee food for the winter, leader.
• 2012–2015 The program “Healthy and safe food” project “Investigation of composition and properties of bee products enriched with vegetable components”, the project was implemented with the Biochemistry Institute of Vilnius University , implementer.
• 2015 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Comparative changes in the properties of honey after it's extraction using a cascade-heating strainer for filtration”, leader.
• 2013 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “The effect of fresh bee bread mixed with honey, on eye blood flow in myopic patients”, coordinator and implementer. Jankauskienė J. implementer from Lithuanian University of Health Science (LSMU).
• 2013 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Strengthening of universities' knowledge and technology transfer capabilities” (UniGeb). Projec activity No. 1.2.3 “Unification and dissemination of knowledge about earth and forest science research and technology”, methodology expert.
• 2009 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Contamination of bee products of various botanical origins with heavy metals and pesticide residues”, implementer.
• 2008, 2009 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Investigation of the effects of thermal and mechanical treatment of honey on its quality and choosing of optimal parameters”, implementer.
• 2008–2009 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Bee products used for improving human health”, coordinator and implementer. Project implementers J. Jankauskienė and A. Baltuškevičius from Lithuanian University of Health Science (LSMU).
• 2006 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Genetic diversity of different bee races”, coordinator and implementer.
• 2004 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Analytical methods for determining the composition of honey”, leader, coordinator and implementer (prepared methodologies, harmonized on the approval of the project and methodologies).
• 1997 Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, project “Prepared standard for honey research Honey (technical conditions)” LST 1466:1997 (during project implementation the translation of the methodologies was performed, agreed on the validation of the methodologies).

Awards

• The Lithuanian State Food and Veterinary Service thanks for the help, support and sincere and smooth cooperation in the field of control of bee, bee products and bee infectious diseases.

MAJOR RESEARCH OUTPUTS

Articles in journals indexed in Clarivate Analytics Web of Science database

1. Čeksterytė V., Bliznikas S., Jaškūnė K. 2023. The composition of fatty acids in bee pollen, royal jelly, buckthorn oil and their mixtures with pollen preserved for storage. Foods, 12 (17): 3164. IF – 5,2
2. Čeksterytė V., Kaupinis A., Jaškūnė K., Treigytė G., Navakauskienė R. 2022. Characteristics of honey bee physiological proteins extracted from faba bean (Vicia faba L.) honey. Journal of Apicultural Research, 19 May 2022. IF – 1,9
3. Čeksterytė V., Treigytė G., Matuzevičius D., Jaškūnė K., Navakauskas D., Kurtinaitienė B., Navakauskienė R. 2022. Comparative proteomic profile in bee- and manually-collected Taraxacum officinalepollen. Journal of Apicultural Research, 61 (4): 543–556. IF – 1,9
4. Čeksterytė V., Kurtinaitienė B., Jaškūnė K., Kretavičius J. 2020. The influence of storage conditions on invertase, glucose oxidase activity and free acidity of bee bread and bee-collected pollen mixed with honey and vegetable oils. Journal of Apicultural Research, 59 (5): 862–875. IF – 2,584
   
5. Čeksterytė V., Borutinskaitė V., Matuzevičius D., Treigytė G., Navakauskas D., Kurtinaitienė B., Navakauskienė R. 2019. Evaluation of proteome profiles of Salix spp. pollen and relationship between glucose oxidase activity and pollen content in willow honey. Baltic Forestry, 25 (1): 83–96. IF –  0,772
6. Borutinskaitė V., Treigytė G., Matuzevičius D., Čeksterytė V., Kurtinaitienė B., Serackis A., Navakauskas D., Navakauskienė R. 2019. Proteomic studies of honeybee- and manually-collected pollen. Zemdirbyste-Agriculture, 106 (2): 183–190. IF – 0,833
7. Borutinskaitė V., Treigytė G., Čeksterytė V., Kurtinaitienė B., Navakauskienė R. 2018. Proteomic identification and enzymatic activity of buckwheat (Fagopyrum esculentum) honey based on different assays. Journal of Food and Nutrition Research, 57 (1): 57–69. IF – 0,927
8. Borutinskaitė V., Treigytė G., Matuzevičius D., Zaikova I., Čeksterytė V., Navakauskas D., Kurtinaitienė B., Navakauskienė R. 2017. Proteomic analysis of pollen and blossom honey from rape seed Brassica napus. Journal of Apicultural Science, 61 (1): 69–88. IF – 0,722
9. Čeksterytė V., Kurtinaitienė B., Venskutonis P. R., Pukalskas A., Kazernavičiūtė R., Balžekas 2016. Evaluation of antioxidant activity and flavonoid composition in differently preserved bee products. Czech Journal of Food Science, 34 (2): 133–142. IF – 0,787
10. Čeksterytė V., Navakauskienė R., Treigytė G., Jansen E., Kurtinaitienė B., Dabkevičienė G., Balžekas J. 2016. Fatty acid profiles of monofloral clover beebread and pollen and proteomics of red clover (Trifolium pratense) pollen Bioscience, Biotechnology, and Biochemistry, 80 (11): 2100–2108. IF – 1,295
11. Treigytė G., Zaikova I., Matuzevičius D., Čeksterytė V., Dabkevičienė G., Kurtinaitienė B., Navakauskienė R. 2014. Comprehensive proteomic analysis of white (Trifolium repens L.), Egyptian (Trifolium alexandrinum L.) and red (Trifolium pratense L.) clovers pollen. Zemdirbyste-Agriculture, 101 (4): 453–460. IF – 0,523
12. Čeksterytė V., Kurtinaitienė B., Jansen E., Belova 2014. Melissopalynological analysis and biochemical assessment of the nectariferous plants in Lithuania. Baltic Forestry, 20 (2): 218–229. IF – 0,412
13. Čeksterytė V., Kurtinaitienė B., Balžekas J. 2013. Pollen diversity in honey collected from Lithuania’s protected landscape areas. Proceedings of the Estonian Academy of Sciences, 62 (4): 277–282. IF – 0,310
14. Čeksteryte V., Paplauskiene V., Tamasauskiene D., Pasakinskiene I., Mazeikiene I. 2013. Genetic characterization of honeybees lines based on ISSR polymorphism. Apidologie, 43: 652–662. IF – 2,270
15. Kaškonienė V. Venskutonis P. R., Čeksterytė V. 2011. Sugar analysis for authenticity evaluation of honey in Lithuanian market. Acta Alimentaria, 40 (2): 205–216. IF – 0,379
16. Kretavičius J., Kurtinaitienė B., Račys J., Čeksterytė V. 2010. Inactivation of glucose oxidase during heat-treatment de-crystallization of honey. Zemdirbyste-Agriculture, 97 (4): 115–122. IF – 0,232 
17. Kaškonienė V., Venskutonis P. R., Čeksterytė V. 2010. Carbohydrate composition and electrical conductivity of different origin honeys from Lithuania. LWT-Food Science and Technology, 43 (5): 801–807. IF – 2,292
18. Kaškonienė V., Venskutonis P. R., Čeksterytė V. 2008. Composition of volatile compounds of honey of various floral origin and beebread collected in Lithuania. Food Chemistry, 111 (4): 988–997. IF – 3,458
19. Baltrušaitytė V., Venskutonis P. R., Čeksterytė V. 2007. Radical scavenging activity of different floral origin honey and beebread phenolic extracts. Food Chemistry, 101 (2): 502−514. IF – 3,458
20. Baltrušaitytė V., Venskutonis P. R., Čeksterytė V. 2007. Antibacterial activity of honey and beebread of different origin against S. aureus and S. epidermidis. Food Technology Biotechnology, 48 (2): 201–208. IF – 0,976
21. Jankauskiene J., Jarushaitiene D., Cheksteryte V., Rachys J. 2007. Using 20 % honey solution eye drops in patients with dry eye syndrome. Journal of Apicultural Research, 46 (4): 232–236. IF – 1,028

Other peer-reviewed publications

1. Čeksterytė V., Baltuškevičius A., Jurgevičius E., Balžekas J. 2012. The use of beebread-honey mixture in the treatment of liver diseases in alcohol-dependent patients. Cheminė technologija, 60 (2): 62–66.
2. Čeksterytė V., Jansen E. H. J. M. 2012. Composition and content of fatty acids of various floral origin beebread collected in Lithuania and prepared for storage in different way. Cheminė technologija, 60 (2): 57–61.
3. Jankauskienė J., Jarušaitienė D., Čeksterytė V. 2012. Investigation of ocular changes in children and young people with thyroid diseases before and after the treatment with 20 % honey solution eye drops. Cheminė technologija, 3 (61): 37–41.
4. Jarušaitienė D., Jankauskienė J., Čeksterytė V. 2012. Changes of ocular signs in children with thyroid diseases after bee bread intake. Cheminė technologija, 3 (61): 7–10.
5. Čeksterytė V., Balžekas J., Kaškonienė V. 2009. Sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių sudėtis bičių duonelėje, sumaišytoje su medumi. Sveikatos mokslai, 19 (5): 2628–2631.
6. Kaškonienė V., Venskutonis P. R., Čeksterytė V. 2008. Carbohydrate composition of monofloral willow (Salix alba spp.) honey. 3^rd Baltic Conference on Food Science and Technology, 94–98.
7. Baltuškevičius A., Čeksterytė V., Dambrauskienė J., Račys J. 2008. Bičių duonelės, sumaišytos su medumi įtaka sergančių reumatoidiniu artritu imuninei sistemai. Sveikatos mokslai, 3 (57): 1603–1605.
8. Baltuškevičius A., Čeksterytė V., Dambrauskienė J. 2005. Bičių produktai gerontologijoje. Visuomenės mokslai, 1 (28): 66–69.
9. Baltuškevičius A., Čeksterytė V., Dambrauskienė J. 2004. Biologiškai aktyvaus produkto – bičių duonelės, sumaišytos su medumi, poveikio ligoniams, sergantiems lėtinėmis sąnarių bei širdies kraujagyslių ligomis, klinikiniai tyrimai. Sveikatos mokslai, 6 (14): 65–67.
10. Čeksterytė V., Račys J., Baltuškevičius A. 2003. Medaus sudėties pokyčiai laikymo metu. Sveikatos mokslai, 8 (13): 42–45.
11. Čeksterytė V., Račys J. 2003. Effect of honey de-crystallisation regimes on the quality parameters. Maisto chemija ir technologija, 37 (1): 11–16.
12. Baltuškevičius A., Čeksterytė V., Kugrėnienė O. 2003. Bičių duonelės poveikio ligoniams sergantiems lėtinėmis sąnarių bei širdies – kraujagyslių ligomis ir antro tipo cukriniu diabetu, palyginamieji tyrimai. Sveikatos mokslai, 2 (13): 80–82.
13. Čeksterytė V. 2002. Investigation of pollen composition and catalase activity in unifloral summar and polyfloral spring honey. Žemdirbystė, 80 (4): 193–200.
14. Baltuškevičius A., Butkevičienė D., Jurgevičius E., Kugrėnienė O., Čeksterytė V. 2001. Bičių duonelės poveikis kompleksiškai gydant sergančius cukriniu diabetu. Sveikatos mokslai, 2 (14): 15–18.
15. Baltuškevičius A., Laiškonis A., Vyšniauskienė D., Čeksterytė V., Račys J. 2001. Use of different kinds of honey for hepatitis A treatment and for reduction of increased acidity of gastric juice. Žemdirbystė, 76: 173–179.
16. Čeksterytė V. 2000. Effect of temperature and storage time on hydrogen peroxide content in honey of different biological origin. Biologija, 2 (2): 296–298.
17. Baltuškevičius A., Čeksterytė V. 1998. Influence of monofloral honey on human gastric and hepatic functions. Acta Zoologica Lithuania, 3 (8): 89–91.
18. Čeksterytė V., Račys J., Boguslauskienė R., Smilgis J. 1997. Fosfolipazės ir hemolizinio aktyvumo kitimas bičių nuoduose, priklausomai nuo nuodų ėmimo technologijos. Žemdirbystė, 59: 209–217.
19. Čeksterytė V. 1995. Baltyminio azoto kiekio kitimas konservuotose žiedadulkėse. Žemdirbystė, 42: 118–124.
20. Čeksterytė V., Svirskienė I. 1995. Žiedadulkių mikroorganizmų identifikavimas. Žemdirbystė, 42: 125–130.
21. Čeksterytė V. 1995. Bendrojo ir aktyviojo rūgštingumo kitimas konservuotose žiedadulkėse. Žemdirbystė, 42: 131–139.
22. Čeksterytė V., Balžekas J. 1995. Influence of pollen conservation methods and storage time on feeding and physiological activity of bees. Biologija, 1-2: 175–178.
23. Grigienė I., Čeksterytė V. 1987. Azoto trąšų įtaka aminorūgštims javų grūduose. Žemdirbystė, 35: 106–119.

Other publications

1. Čeksterytė V. 2009. Bičių duonelės žiedadulkių botaninė sudėtis ir jos riebalų rūgštys. Apiterapija ir bitininkystė. Respublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. Kaunas, p. 9–11.
2. Baltuškevičius A., Čeksterytė V., Dambrauskienė J. 2009. Bičių duonelės ir medaus mišinio poveikis imuninei sistemai, sergant reumatoidiniu artritu. Apiterapija ir bitininkystė. Respublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. Kaunas, p. 19–21.
3. Baltrušaitytė V., Venskutonis P. R., Čeksterytė V. 2007. Lietuvos rinkoje esančio medaus autentiškumo ir falsifikavimo tyrimas. Bioinžinierija ir Bioinformatika. Vilnius, p. 8–15.
4. Čeksterytė V., Račys J., Labačiauskas J. 2002. Poisk i ocenka zimniego korma sootvetsvujuščego biologičeskomu sostojaniju pčel. Peredovyje technologai v pčelovodstve. Materialy Naučno-praktičeskoj konferecii. Rybnoje, p. 42–46.
5. Baltuškevičius A., Čeksterytė V., Jurgevičius E., Kugrėnienė O. 2000. Monoflorinis medus ir jo reikšmė skrandžio funkcijai. Bičių produktai-sveikatos šaltinis. Kaunas, p. 8–12,
6. Čeksterytė V. 2000. Mineralinės medžiagos ir mikroelementai meduje. Bičių produktai-sveikatos šaltinis. Kaunas, p. 19–24,
7. Čeksterytė V. 1998. Aminokislotnyj sostav cvetočnoj pylcy. Apiterapija. Biologija i technologija produktov pčelovodstva. Dniepropetrovsk, p. 10–14,
8. Čeksterytė V., Svirskienė. 1998. Mikroorganizmų skaičiaus kitimas konservuotose žiedadulkėse. Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis, p. 640–645,
9. Čeksterytė V., Boguslauskienė R., Balžekas J., Smilgis J., Račys J. 1996. Bičių nuodų kokybės priklausomumas nuo jų gavybos technologijos ir laikymo. Tarptautinės konferencijos „Aplinkos veiksniai ir bičių produktyvumas bei sveikatingumas“, pranešimai. LŽI, p. 14–19,
10. Skards I., Čeksterytė V. 1993. The use of the indices of pollen analysis results for the evaluation of red clover breeding material for the purpose of getting biomass. Apiterapija i pčelovodstvo. Vilnius, p. 67–71.
11. Čeksterytė V. 1991. Opredelenie pitatelnoj cennosti pylcy po aminokislotam, soderžaščimsja v belke. Apiterapija i pčelovodstvo. Gadiač, p. 210–217.

Recommendations

1. Čeksterytė V., Aleliūnas A. 2022. Mišraus amarų bei nektaro lipčiaus ir monoflorinio dobilų nektaro medaus baltymų sudėties palyginimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 14–15.
2. Čeksterytė V., Jaškūnė K., Navakauskienė R., Kaupinis A. 2021. Lipčiaus medaus baltymų įvairovės identifikavimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 8–9.
3. Čeksterytė V. 2020. Bičių Apis mellifera carnica, prisitaikiusių prie Lietuvos klimato ir medunešio sąlygų, išsaugojimas, įtvirtinimas, sveikatingumas ir higienos būklė. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 23–24.
4. Čeksterytė V. 2020. Ekologinio preparato Api Life Var erkėms Varroa destructor naikinti panaudojimas ir rotacija. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 21–22.
5. Čeksterytė V., Jaškūnė K. 2020. Specifinių medaus rūšių ir monoflorinių žiedadulkių baltymų sudėties nustatymas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 19–20.
6. Jaškūnė K., Čeksterytė V. 2019. Žiedadulkių rūšinės sudėties ir jų kiekio meduje ryšys su skraidymo atstumu. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 16–17.
7. Tamašauskienė D., Čeksterytė V. 2019. Bičių Apis mellifera carnica linijų naudingų savybių tyrimas, įtvirtinimas ir genofondo išsaugojimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 18–19.
8. Čeksterytė V., Jonavičienė K. 2018. Žiedadulkių, išskirtų iš medaus ir surinktų rankomis, baltymų struktūra ir bičių augalų lankomumas, p. 27.
9. Tamašauskienė D., Jonavičienė K., Čeksterytė V. 2018. Bičių Apis mellifera carnica linijų ir jų naudingų savybių, pritaikytų Lietuvos medunešio sąlygoms, kūrimas ir įtvirtinimas, p. 25–26
10. Čeksterytė V., Balžekas J., Kurtinaitienė B. 2016. Bičių produktų ir jų mišinių su aliejais ir dumbliais Spirulina gaminimas ir charakteristika. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 24.
11. Čeksterytė V., Jansen H. J. M. 2014. Riebalų rūgščių ir riebaluose tirpių vitaminų kiekis bičių duonelėje ir žiedadulkėse. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui.LAMMC, p. 35–38.
12. Balžekas J., Čeksterytė V. 2014. Bičių produktų surinkimas ir gamybos rekomendacijos. LAMMC, p. 1–3.

Popular press articles

1. Jonavičienė J., Čeksterytė V. 2018. Šalies regionuose skanaujama skirtingo medaus. Mano ūkis, 6: 40–43.
2. Jonavičienė K., Čeksterytė V. 2017. GM rapsai: baubas, neišvengiamybė ar galimybė bitininkams? Ūkininko patarėjas. Spec. leid. AgroVizija 2017. Kaunas, p. 16.
3. Baltuškevičius A., Jurgevičius E., Čeksterytė V. 2013. Biciu duoneles ir medaus mišinio vartojimas alkoholines kilmes hepatitams gydyti. Biologinė medicina, 2: 24–25.
4. Baltuškevičius A., Čeksterytė V., Jurgevičius E. 2011. Bičių duonos ir medaus mišinio įtaka kepenų ligų atveju. Lietuvos bitininkas, 66 (3): 22–23.
5. Čeksterytė V. 2011. Nematomas augalų grožis. Lietuvos bitininkas, 65 (2): 20.
6. Čeksterytė V. 2011. Nauja knyga apie propolį. Kėdainių garsas, 33 (99659): 6.
7. Čeksterytė V. 2008. Kokį valgome lietuvišką medų. Ūkininko patarėjas “Bitutė ratuota“, 78 (2278): 15.
8. Čeksterytė V. 2009. Kas rūpi kitų šalių bitininkams. Valstiečių laikraštis. Bičių avilys, 86 (8897): 23–25.
9. Baltuškevičius A., Čeksterytė V. 2009. Medus ir bičių duonelė – energijai ir sveikatai. Mano ūkis (priedas Mano gyvenimas), birželis, 5 p.
10. Čeksterytė V. 2003. Bičių žiemos maistas. Lietuvos bitininkas, 34 (3): 10–13.
11. Čeksterytė V. 2002. Medaus kokybė ir laikymas. Lietuvos bitininkystės dabartis ir ateitis, p. 51–52.
12. Čeksterytė V., Baltuškevičius A. 2001. Medus un medicina. Biškopis, Riga, 3: 24–25.
13. Čeksterytė V. 2001. Medaus kokybė kinta. Mano ūkis, 7: 50–51.
14. Čeksterytė V. 1988. Izučenie chimičeskogo sostava pylcy. Pčelovodstvo, 10: 30.
15. Balžekas J., Čeksterytė V. 1988. Medus. Koks jis? Mūsų sodai, 8: 10–11.
16. Čeksterytė V. 1987. Kaip vertinsime lietuvišką medų. liepa: 35.