Dr. Alfas Pliūra

ORCiD iD: 0000-0003-0794-1359
Tel. +370 682 67 811
E-mail: alfas.pliura@lammc.lt
Liepų St. 1, Girionys, LT-53101 Kaunas distr., Lithuania

Education

1974–1979 Degree / Diploma obtained: Forestry enginier (=Master of Sciences), Faculty of Forestry of the Lithuanian Academy of Agriculture (since 2019 Vytautas Magnus University Agriculture Academy), 

Academic degrees and pedagogical titles

2009 Habilitation procedure in Forest Science, Agricultural sciences “Genetic variation and phenogenetic plasticity of broadleaf trees in the context of changing environment, conservation of genetic resources and tree breeding”, Lithuanian University of Agriculture and Lithuanian Forest Research Institute.

1993 PhD in Forest Science, Agricultural sciences. Title of PhD thesis “Genetic and biologic peculiarities of aspen (Populus tremula L.) populations, hybridisation and possibilities of breeding”, Dept. of Forest Genetics and Reforestation of the Lithuanian Forest Research Institute, from 1987 to 1993.

Research fields

• Studies on eco-genetic response, adaptation and plasticity of forest tree species under different natural and simulated environment conditions
• Quantitative, population and molecular genetics of forest tree species
• Eco-genetic studies on adaptation, production and wood properties of poplar hybrids
• Eco-genetic studies on disease resistance of forest trees
• Forest regeneration and sustainability of forest ecosystems under climate change
• Practical forest tree breeding and gene conservation, developing breeding programmes, delineation of breeding zones

Professional experience

2015‒2021 Chief Researcher in the Dept. of Forest Genetics and Tree Breeding of the Forestry Institute of the Lithuanian Research Center for Agriculture and Forestry (LAMMC).

Since 2010 Professorship, Associated Professor in 2009, Lecturer in 2005‒2008 at the Faculty of Forestry and Ecology of the Aleksandras Stulginskis University (former Lithuanian University of Agriculture), lectures for magister students on “Forest ecological-evolutionary genetics” and “Dynamic sustainability of forest ecosystems”.

December 1‒1, 2013 Visiting professor delivered course of lectures on Applied ecological forest genetics for magister students at S.Seifullin Kazakh Agro Technical University, Astana, Kazakhstan.

November 23 ‒ December 14, 2011 Visiting professor delivered course of lectures on Applied ecological forest genetics for magister students at Kazakh National Agrarian University, Almaty, Kazakhstan.

2010‒2015 Senior Researcher in the Dept. of Forest Genetics and Tree Breeding of the Forestry Institute of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

1996‒2010 Researcher in the Dept. of Forest Genetics and Reforestation in the Lithuanian Forest Research Institute.

1997‒1999 Deputy Director for information of the Lithuanian Forest Research Institute.

1995‒1997 Scientific Secretary of the Lithuanian Forest Research Institute.

1986‒1996 Researcher in the Lithuanian Forest Research Institute.

1979‒1986 Engineer of Tree Breeding and Seed Farming Centre of the Dubrava Experimental Forest Research Station.

Memberships and affiliations with professional organizations

• Member of Lithuanian Academy of Sciences.
• Member of the Expert Commission on Forest Genetic Resources, Seed farming and Forest Regeneration at the Department of Forests of the Lithuanian Ministry of Environment.
• Member of Board of Forest Tree Breeders of Baltic States.
• Member of Society of Lithuanian Geneticists and Breeders.
• Member of Lithuanian Society of Foresters.

Other activities

• Since 2013 The Editor-in-chief of the international peer-reviewed scientific journal “Baltic Forestry”, member of the Editorial Board since 2010.
• Since 2008 The expert reviewer of applications and project reports of international programmes COST, FP7 BIODIVERSA and EUREKA EUROSTARS and Lithuanian scientific organisations MITA, LVMSF, etc.
• June 7‒9, 2003 International review-expertise of Finland's Long-term Tree Breeding Program 2050 (Finnish Forest Research Institute, Evo, Vantaa, Finland).
• Since 2000 reviewer of scientific journals “Silvae Genetica”, “Annals of Forest Science”, “Scandinavian Journal of Forest Research”, “Forest Pathology”, “Baltic Forestry”, “Miškininkystė” etc.
• 2000‒2004 National coordinator at the European Forest Genetic Resources Programme (EUFORGEN/IPGRI).
• Since 2000 author and webmaster of the Internet information system on Lithuanian forest genetic resources. http://www.forestgen.mi.lt 150 p. (in English and Lithuanian).
• April 7‒9, 2000 Co-organiser of the Meeting of Nordic Group of Forest Geneticists and Breeders (Scandinavian and Baltic countries. Girionys-Kaunas, Lithuania.
• June 8‒14, 1998 Co-organiser of “Nordic Baltic in situ Symposium”. Vilnius, Lithuania.
• 1997‒2003 National representative at the Noble Hardwoods Network within the European Forest Genetic Resources Programme (EUFORGEN/IPGRI).
• 1996‒2008 Managing editor of the national peer-reviewed scientific journal “Miškininkystė” and webmaster of journal website.
• September 13‒17, 1994 Co-organiser of IUFRO S.2.02.18 Symposium “Scots Pine Breeding and Genetics”. Kaunas, Lithuania.

In-service training

• November, 2003 ‒ December, 2004 Visiting scientist for research on genetic variation and improvement of wood properties of poplar hybrids, joint project by Forintek Canada, Reseau Ligniculture Quebec and LAVAL University, at the Forintek Canada Corp. Canada’s Wood Products Research Institute, Sante-Foy, Quebec, Canada.
• February 1 ‒ July 1, 2001 Visiting scientist for research on the WP.3 “Variation in adaptive traits” of the EC FP5 project “CASCADE ‒ Securing gene conservation, adaptive, breeding potential and utilization of a model multi-purpose tree species Castanea sativa in a dynamic environment”, at the Department of Forest Genetics, Swedish University of Agricultural Sciences Uppsala, Sweden.
• January 5‒10, 1998 Participation at international training courses on Objective Oriented Intervention Planning (OOIP), Vilnius, Lithuania.
• February 10‒21, 1997 Participation at Nordic-Baltic technical training courses on Management of databases of genetic resources on intranet and internet. Nordic Gene Bank, Alnarp, Sweden.
• April ‒ July, 1992 Scholarship and research on Norway spruce eco-genetics at the Dept. of Forest Yield Research of the Swedish University of Agricultural Sciences, Garpenberg, Sweden.

Involvement in programmes and projects

• 2017‒2021 Lithuanian Science Council Global grant R&D project “Insights into future forests: challenges of climate change and diseases, and possible measures for saving biodiversity and ecosystem functioning”, supported by EU Structural Funds, leader A. Menkis, member of research group.
• 2016‒2020 International project “Long Term Forest Research CoFoRD Programme: WP3 – FORM ‒ Forest Management ‒ Research required to investigate genetic resistance to ash dieback disease Hymenoscyphus pseudoalbidus (anamorph Chalara fraxinea) and the development of disease resistant ash planting stock”, partners: Ireland, France and UK, leader for Lithuania.
• 2016 Participated in preparation of HORIZON2020 programme proposal “FRAXTHREATS ‒ Ash Dieback (Hymenoscyphus fraxineus) and Emerald Ash Borer (Agrilus planipennis): emerging and potential threats to European Ash”, 2017‒2021, 18 partners, leader Vasaitis, SLU Sweden.
• 2015‒2018 National Science Programme “Sustainability of agro, forest and water ecosystems” project “Response and plasticity of different tree species & juvenile-stage forest communities under impact of climate change and other environmental stressors”, Lithuanian Science Council, project leader.
• 2015‒2016, Ministry of Environment funded applied research project “Evaluation and selection of hybrid poplar and hybrid aspen clones in clonal trials for vegetative propagation and crossing”, project leader.
• 2015‒2016, Ministry of Environment funded applied research project “Evaluation of quality requirements for seedlings of native rare tree species at certain age being grown and transplanted in open air”, researcher, project leader V. Suchockas.
• 2015 Participated in preparation of HORIZON2020 program proposal “ASHELM ‒ Restoration of European noble hardwood forest and woodland ecosystems devastated by invasive alien fungi: focus on ash and elm”, 2016‒2020, 23 partners, passed 1st stage, leader R. Vasaitis, SLU, Sweden.
• 2013 Participated in preparation of FP7 BIODIVERSA program proposal “ASHDIEBACK ‒ European Fraxinus species threatened by an invasive pathogen: impact, host-pathogen-environment interactions, adaptive potential and mitigation strategies”, 2013‒2016, 13 partners, leader T. Kirisits, Austria.
• 2012‒2014 The Lithuanian Science Council research group project “Eco-genetic control of resistance to the pathogen Chalara fraxinea in common ash”, project leader.
• 2012‒2014 Ministry of Agriculture funded project “Application and dissemination of scientific knowledge and innovations on establishing short rotation forest plantations of new bred tree species –poplars an wild cherries” under the “Professional education and information activity” of the Rural Development Program for 2007‒2013, preparation of application and project implementation.
• 2012‒2016 COST Action FP1103 “FRAXBACK ‒ Fraxinus dieback in Europe: elaborating guidelines and strategies for sustainable management”, coordinator for Lithuania.
• 2012‒2016 State budget funded long-term research program “Sustainable forestry and global changes” direction “Research of ecological plasticity and adaptation under different environment conditions of families and clones of forest tree species suitable for short rotation forestry to facilitate development of specially aimed tree breeding”, 2nd task “Evaluation of adaptability of forest tree populations for increasing of forest general value” research leader.
• 2012‒2013 Project funded by Ministry of Environment “Resistance of hybrid aspen to wind-throw depending on methods of propagation and growing and on genotype”, project leader.
• 2012‒2013 Project funded by Ministry of Environment “Biological-economical evaluation of containerized tree seedlings production and possibilities and prospects for the development in Lithuania”, project leader V. Suchockas, researcher.
• 2010‒2012 Lithuanian Plant Gene Bank project “Management of field collections of plants' (tree species') genetic resources, restoring, propagating and preparation of samples of plant genetic material for conservation in Plant Gene”, project participant.
• 2010‒2011 National Program project 'Vulnerability of native tree species and populations, changes of natural distribution range and forecasts for climate changes', Lithuanian Research Council, member of research group.
• 2010 Applied research project “Research and preparation of recommendations on cloning of hybrid aspen by root cuttings and on establishing of plantation for vegetative propagation”' funded by Kėdainiai State Forest Company under the Ministry of Environment, project leader.
• 2010 Ministry of Environment funded project “Genetic-breeding evaluation of resistance to diseases of common ash plus trees and populations based on progeny evaluation, selection of most resistant genotypes and preparation of recommendations for establishment of resistant seed orchards”, project leader.
• 2009‒2015 Project on establishing of “Phytotron infrastructure for Short Rotation Forestry Laboratory of the Forest Sector Research Studies and Development Centre of the Integrated Science, Education and Business Centre Valley Nemunas”, initiating and implementing the project.
• 2009‒2012 State funded research direction “Studies on genetic response of broadleaf tree populations on changes of environment”, project leader.
• 2008‒2010 Ministry of Agriculture funded project “Application and dissemination of innovative technologies and scientific knowledge on hybrid aspen propagation for establishing of very productive plantations in field of short rotation forestry” ‒ Professional education and information activity of the Rural Development Programme for 2007‒2013, preparation of application and project implementation.
• 2008‒2009 Ministry of Environment funded project “Evaluation of regeneration of gene reserves and seed stands of broad leaved tree species, pedunculate oak, black alder and silver birch and preparation of recommendations”, project leader.
• 2008 Lithuanian State Science and Study Foundation funded research project “DNA genotyping of Lithuanian populations of pedunculate oak and studies of population structure”, project leader.
• 2007 Research project “Technology applied scientific research on growing and in vitro micro-cloning technology of fast growing hybrid aspen intended for fulfilling the demands of wood industry”, funded by UAB EUROMEDIENA, member of research group.
• 2007 Feasibility study “Possibilities for application of growing and in vitro micro-cloning technologies for fast growing hybrid aspens intended for fulfilling the demands of wood industry” funded by UAB EUROMEDIENA, member of research group.
• 2006‒2011 EC FP6 Research Programme project “TRREEBREEDEX ‒ A working model network of tree improvement for competitive multifunctional and sustainable European forestry”, project leader in Lithuanian Forest Research Institute.
• 2005‒2006 EC co-funded project “Improving of human resources in forest and agricultural biotechnology research”, leader of 2 lecturing modules, co-author and lector of 4 modules.
• 2005‒2006 EC co-funded project “Improving of human resources in forest and agricultural biotechnology research”, co-author and lector of 5 modules.
• 2005 Ministry of Environment funded applied research project “Methods for genetic-breeding evaluation of experimental forest plantations” project leader.
• 2005 Applied research project “Technology and recommendations for production of seedlings of aspen from seeds of local highly productive and healthy parent trees” funded by Pakruojis State Forest Company under the Ministry of Environment, project leader.
• 2004‒2008 Long term state funded research direction “Expression of genetic peculiarities of broad-leaved forest tree species under changing environment, evaluation of its adaptive and breeding potential”, project leader.
• 2004‒2008, SNS Nordic-Baltic project “NOLTFOX – Northern European database of long-term forest experiments”, project participant.
• 2003‒2008 State Science Programme “Research of plant national genetic resources” project “Research and conservations of forest genetic resources under changing environment conditions”, research group member.
• 2003‒2007 State Science Programme “APLIKOM ‒ Complex impact of anthropogenic changes of climate and environment on vegetation of forest and agro-ecosystems”, member of research group.
• 2003 Ministry of Environment funded applied research project “Selection of silver birch genotypes based on results of progeny testing for establishing second generation seed orchards”, project leader.
• 2002 Ministry of Environment funded applied research project “Delimitation of provenance regions for black alder, Norway maple, small-leaved lime, common aspen and European larch”, project leader.
• 2001‒2005 International EC FP5 Research Programme project “RAP ‒ Realising Ash’s Potential”, associated partner.
• 2001 Ministry of Environment funded applied research project “Preparation of programme for conservation of genetic resources of deciduous forest tree species”, project leader.
• 2001 Ministry of Environment funded applied research project “Seed zoning of Lithuanian forests: delimitation of provenance regions for silver birch and common ash (based on ES requirements)”, project leader.
• 2001 Ministry of Environment funded project “Preparation of a system for managing of the National Register and documenting of gene conservation units and forest reproductive material based on PC database”, project leader.
• 2001 Ministry of Environment funded applied research project “Preparation of recommendations for establishing and managing of genetic resources conservation in situ units of broad leaved forest tree species (gene and seed reserves), via adopting European Forest genetic Resources Programme (EUFORGEN II) recommendations”, project leader.
• 1999‒2003 EC FP5 Research Programme project “CASCADE - Securing gene conservation, adaptive, breeding potential and utilization of a model multi-purpose tree species Castanea sativa Mill. in a dynamic environment”, member of research team in 2001.
• 1999‒2003 State funded research direction “Eco-genetic variation and gene conservation of broad-leaved forest tree species”, research direction leader.
• 1998‒2002 State Science Programme “Study and conservation of genetic resources of plants and agricultural animals farmed in Lithuania (GENOFONDAS)” project “Analysis of forest genetic resources, elaborating scientific background for their selection, conservation, usage and breeding”, member of research group.
• 1998 PHARE project “Preparation of multi-country forestry programme”, member of research group.
• 1998‒2000 Ministry of Environment funded project “Preparation, adaptations and implementation of European Forest Genetic Resources Programme (EUFORGEN)”, project leader.
• 1999 Ministry of Environment funded project “Recommendations for selection of Scots pine and Norway spruce by forest nature regions for establishing of of second stage forest seed orchards”, project leader.
• 1997 Ministry of Environment funded programme “Forest genetics and tree breeding programme”, project leader.
• 1996‒2000 State budget funded research direction “Evaluation of adaptation and quality of Norway spruce populations, conservation and use of its genetic resources”, member of research group.
• 1991‒1995 State budget funded research direction “Tree breeding of Scots pine by selecting most productive genotypes and populations for testing of varieties and use for establishing of forests”, member of research group.

Supervision and co-supervision of PhD projects

• Since 2011 Member of joint Aleksandras Stulginskis University and LAMMC PhD Committee.
• 2009‒2010 Member of joint Lithuanian University of Agriculture and Lithuanian Forest Research Institute PhD Commission.
• 1996‒2017 Member of 4 foreign and 12 Lithuanian PhD committees.
• 1997‒2020 Supervisor and consultant of 7 PhD students:
• 2016‒2020 G. Bajerkevičienė “Juvenile-stage response and plasticity of different tree species, its populations and simulated forming forest communities under impact of simulated climate change and other environmental stressors”, LAMMC Institute of Forestry ‒ Vytautas Magnus University, supervisor;
• 2013‒2017 V. Gudynaitė “Ecogenetic plasticity and adaptation of poplar hybrids and clones to Lithuanian natural conditions to be used in plantation forestry”, LAMMC Institute of Forestry ‒ Aleksandras Stulginskis University, supervisor;
• 2012‒2016 D. Marčulynienė “Features of populations of fungi Hymenoscyphus fraxineus of different origin and sensitivity of common ash to the pathogen”, LAMMC Institute of Forestry ‒ Aleksandras Stulginskis University, consultant;
• 2009‒2010 Balkus “Possbilities for genetic adaptation and tree breeding for disease resistance of common ash (Fraxinus excelsior L.)”, Lithuanian Forest Research Institute ‒ Lithuanian University of Agriculture, supervisor;
• 2003‒2007 A. Baliuckienė “Genetic variation of silver birch (Betula pendula) in the context of adaptation, gene coservation and tree”, Lithuanian Forest Research Institute ‒ Lithuanian University of Agriculture, supervisor;
• 1999‒2002 V. Baliuckas “Life history traits and broadleaved tree genetics”, Swedish University of Agricultural Sciences (SLU) ‒ Lithuanian Forest Research Institute, Sweden, supervisor in LFRI;
• 1997‒2000 V. Kundrotas “Lietuvos juodalksnio (Alnus glutinosa) populiacijų genetinės ekologinės ypatybės ir selekcij” Lithuanian Forest Research Institute ‒ Lithuanian University of Agriculture, supervisor.

Awards

• Awarded with Lithuanian Science Premium 2009 for the cycle of research works “Establishing of the system for seed farming, tree breeding and conservation of forest genetic resources for the development of sustainable and extensive forestry in Lithuania (1994‒2008)”, with co-authors.

MAJOR RESEARCH OUTPUTS

Articles in journals indexed in Clarivate Analytics Web of Science database

1. Verbylaitė R., Pliūra A., Lygis V., Suchockas V., Jankauskienė J., Labokas 2023. Genetic diversity of five broadleaved tree species and its spatial distribution in self-regenerating stands. Forests, 14 (2): 281.  IF – 3,282
2. Bakys R., Bajerkevičienė G., Pliūra A., Marčiulynas A., Marčiulynienė D., Lynikienė J., Mishcherikova V., Menkis A. 2022. Fungal communities in re-emerging Fraxinus excelsior sites in Lithuania and their antagonistic potential against Hymenoscyphus fraxineus. Microorganisms, 10 (10): 1940. IF – 4,926                
3. Gudynaitė-Franckevičienė V., Pliūra A. 2022. Performance and genetic parameters of poplar hybrids and clones in a field trial are modified by contrasting environmental conditions during the vegetative propagation phase. Plants, 11 (18): 2401. IF – 4,658
4. Bakys R., Pliūra A., Bajerkevičienė G., Marčiulynas A., Marčiulynienė D., Lynikienė J., Menkis A. 2022. Mycobiota associated with symptomatic and asymptomatic Fraxinus excelsior in post-dieback forest stands. Forests, 13: 1609. IF – 3,282
5. Gudynaitė-Franckevičienė V., Pliūra A. 2021. The impact of different environmental conditions during vegetative propagation on growth, survival, and biochemical characteristics in Populus hybrids in clonal field trial. Forests, 12 (7): 892. IF – 3,282
6. Gudynaitė-Franckevičienė V., Pliūra A., Suchockas V. 2020. Ecogenetic plasticity and genetic variation in Populus hybrids under the impact of simulated climate change related stressors. Baltic Foretry, 26 (2): 462. IF – 0,732
   
7. Pliūra A., Bajerkevičienė G., Labokas J., Lygis V., Jankauskienė J., Suchockas V., Verbylaitė R. 2020. The effects of different combinations of simulated climate change-related stressors on juveniles of seven forest tree species grown as mono-species and mixed cultures. Baltic Forestry, 26 (1): 326. IF – 0,732
   
8. Pliūra A., Jankauskienė J., Bajerkevičienė G., Lygis V., Suchockas V., Labokas J., Verbylaitė R. 2019. Response of juveniles of seven forest tree species and their populations to different combinations of simulated climate change-related stressors: spring-frost, heat, drought, increasedUV radiation and ozone concentration under elevated CO₂ level. Journal of Plant Research, 132 (6): 789–811. IF – 2,185
9. Villari C.,  Dowkiw A., Enderle R., Ghasemkhani M., Kirisits T., Kjær E. D., Marčiulynienė D., McKinney L. V., Metzler B., Muñoz F., Nielsen L. R., Pliūra A., Stener L-G., Suchockas V., Rodriguez-Saona L., Bonello P., Cleary M. 2018. Advanced spectroscopy-based phenotyping offers a potential solution to the ash dieback epidemic. Scientific Reports, 8: 17448. IF – 4,011
10. Pliura A., Jankauskienė J., Lygis V., Suchockas V., Bajerkeviciene G., Verbylaite R. 2018. Response of juvenile progeny of seven forest tree species and their populations to simulated climate change-related stressors, heat, elevated humidity and drought. iForest – Biogeosciences and Forestry, 11: 374–388.  IF – 1,419
11. Suchockas V., Pliūra A., Labokas J., Lygis V., Dobrowolska D., Jankauskienė J., Verbylaitė R. 2018. Evaluation of early stage regeneration of forest communities following natural and human-caused disturbances in the transitional zone between temperate and hemiboreal forests. Baltic Forestry, 24 (1): 131–147. IF – 0,754
12. Verbylaitė R., Pliūra A., Lygis V., Suchockas V., Jankauskienė J., Labokas J. 2017. Genetic diversity and its spatial distribution in self-regenerating Norway spruce and Scots pine stands. Forests 8 (12): 470. IF – 1,951
13. Östbrant I-L., Vasaitis R., Stenlid J., Pliūra A., Menkis A. 2017. Natura 2000 habitats dominated by ash and elm, invaded by alien invasive fungi on the Gotland island of Sweden: an overview. Baltic Forestry, 23 (1): 264–269. IF – 0,635
14. Menkis A., Vasaitis R., Östbrant I.-L., Pliūra A., Stenlid J. 2017. Tests with wood-decay fungi to control sprouting from cut stumps infected by Dutch Elm Disease. Baltic Forestry, 23 (1): 270–273. IF – 0,635
15. Pliūra A., Lygis V., Marčiulynienė D., Suchockas V., Bakys R. 2016. Genetic variation of Fraxinus excelsior half-sib families in response to ash dieback disease following simulated spring frost and summer drought treatments. iForest – Biogeosciences and Forestry,9: 12–22. IF – 1,623
16. Ruseckas J., Grigaliūnas V., Suchockas V., Pliūra A. 2015. Influence of ground water table depth, ground vegetation coverage and soil chemical properties on forest regeneration in cutovers on drained fen habitats. Baltic Forestry, 21 (1): 152–161. IF – 0,41
17. Pliūra A., Suchockas V., Sarsekova D., Gudynaite V. 2014. Genotypic variation and heritability of growth and adaptive traits, and adaptation of young poplar hybrids at northern margins of natural distribution of Populus nigra in Europe. Biomass and Bioenergy, 70: 513–529. IF – 3,41
18. Suchockas V., Malinauskas A., Urbaitis G., Pliūra A. 2014. The influence of soil preparation on the development of ground vegetation in forest plantations on arable farmland and forest clear-cut areas. Zemdirbyste-Agriculture, 101 (4): 395–402. IF – 0,42
19. Lygis V., Vasiliauskaite I., Matelis A., Pliūra A., Vasaitis R. 2014. Fungi in living and dead stems, and stumps of Pinus mugo on coastal dunes of Baltic Sea. Plant Protection Science 50 (4): 221–226. IF – 0,60
20. Pliūra A., Marčiulynienė D., Bakys R., Suchockas V. 2014. Dynamics of genetic resistance to Hymenoscyphus pseudoalbidusin juvenile Fraxinus excelsior. Baltic Forestry, 20 (1): 10–27. IF – 0,41
21. Petrokas R., Pliūra A. 2014. Persistence of progenies of wild cherry (Prunus aviumL.) at Northern limit of natural distribution range in relation to transfer to Lithuania. Baltic Forestry, 20 (1): 58–68. IF – 0,41
22. Pliūra A., Lygis V., Suchockas V., Bartkevičius E. 2011. Performance of twenty four European Fraxinus excelsior populations in three Lithuanian progeny trials with a special emphasis on resistance to Chalara fraxinea. Baltic Forestry, 17 (1): 17–34. IF – 0,53.
23. Pliūra A., Rungis D., Baliuckas V. 2009. Population structure of pedunculate oak (Quercus robur) in Lithuania based on analysis of chloroplast DNA haplotypes and adaptive traits. Baltic Forestry, 15 (1): 2–12. IF – 0,36
24. Yu Q., Zhang S. Y, Pliūra A., MacKay J., Bousquet J., Périnet P. 2008. Variation in mechanical properties of selected young poplar hybrid crosses. Forest Science, 54 (3): 255–259. IF – 1,66
25. Pliūra A., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2008. Phenogenetic response of silver birch populations and half-sib families to elevated ozone and ultraviolet-B radiation at juvenile age. Environmental Pollution, 156: 152–161. IF – 3,14
26. Pliūra A., Zhang S. Y., MacKay J., Bousquet J. 2007. Genotypic variation in wood density and growth traits of poplar hybrids at four clonal trials. Forest Ecology and Management, 238 (1–3): 92–106. IF – 2,11
27. Pliura A., Zhang S. Y., Bousquet J., MacKay J. 2006. Age trends in genotypic variation of wood density and its intra-ring components of young poplar hybrid crosses. Annals of Forest Science, 63 (7): 673–685. IF – 1,55
28. Pliūra A., Yu Q., Zhang S. Y, MacKay J., Périnet P., Bousquet J. 2005. Variation in wood density and shrinkage and their relations to growth of selected young poplar hybrid crosses. Forest Science, 51 (5): 472–497. IF – 1,09
29. Lauteri M., Pliūra A., Monteverdi M.-C., Brugnoli E., Villani F., Eriksson G. 2004. Genetic variation in carbon isotope discrimination in six European populations of Castanea sativa originating from contrasting localities. Journal of Evolutionary Biology, 17 (6): 1286–1297. IF – 3,47
30. Baliuckas V., Pliūra A. 2003. Genetic variation and phenotypic plasticity of Quercus roburpopulations and open pollinated families in Lithuania. Scandinavian Journal of Forest Research, 18 (4): 305–319. IF – 1,07
31. Pliūra A., Eriksson G. 2002. Genetic variation in juvenile height and biomass of open pollinated families of six Castanea sativa populations in a 2 x 2 factorial temperature x watering experiment. Silvae Genetica, 51 (4): 152–160. IF – 0,67

Monographs, books, textbooks and their sections published by international publishers

1. Pliūra A., Bakys R., Suchockas V., Marčiulynienė D., Gustienė A., Verbyla V., Lygis V. 2017. Ash dieback in Lithuania: disease history, research on impact and genetic variation in disease resistance, tree breeding and options for forest management. R. Vasaitis, R. Enderle (eds.). Dieback of European ash (Fraxinus): Consequences and guidelines for sustainable management. Swedish University of Agricultural Sciences, Uppsala, Sweden, p. 150–165.
2. Douglas G. C., Pliūra A., Dufour J., Mertens P., Jacques D., Fernandez-Manjares J., Buiteveld J., Parnuta G., Tudoroiu M., Curnel Y., Thomasset M., Jensen V., Knudsen M., Foffova E., Chandelier A. and Steenackers M. 2013. Common ash (Fraxinus excelsior). L. E. Paques (ed.). Forest Tree Breeding in Europe: Current State-of-the-Art and Perspectives (Managing Forest Ecosystems, Vol. 25), Springer, p. 403–464. DOI: 10.1007/978-94-007-6146-9_9

Other peer-reviewed publications

1. Gudynaitė V., Pliūra A., Suchockas V. 2016. Skirtingų tuopų hibridų ir klonų plastiškumas ir genetinė variacija dėl stipriai išreikštų stresorių - dirbtinių šalnų ir sausrų. Miškininkystė, 1 (79): 29–47.
2. Marčiulynienė D., Lygis V., Pliūra A., Krivickaitė R., Dabkevičius Z. 2015. Paprastojo uosio šeimų jautrumas džiūvimui panaudojant dirbtinį apkrėtimą Hymenoscyphus fraxineus [Common ash families susceptibility to dieback using artificial inoculation with Hymenoscyphus fraxineus]. Miškininkystė, 1 (77): 7–19.
3. Pliūra A., Marčiulynienė D., Suchockas V., Lygis V. 2012. Paprastojo uosio klonų atsparumo Chalara fraxinea genetinė variacija jauname amžiuje.[Genetic variation of Fraxinus excelsiorclones in susceptability to Clara fraxinea at juvenile age]. Miškininkystė, 2 (72): 55–68.
4. Baliuckas V., Rungis D., Pliūra A. 2009. Paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) kilmių rajonai ir chloroplasto DNR haplotipai Lietuvoje. Miškininkystė, 1 (65): 51–58.
5. Pliūra A., Baliuckas V. 2008. Juodalksnio (Alnus glutinosa) ekogenetinė populiacinė struktūra Lietuvoje. Miškininkystė, 1 (63): 58–68.
6. Baliuckas V., Pliūra A. 2008. Phenogenetic variation pattern in adaptive traits of Betula pendula, Alnus glutinosaand Qurcus robur in Lithuania. Biologija, 54 (2): 60–65.
7. Pliūra A., Baliuckas V. 2007. Genetic variation in adaptive traits of progenies of Lithuanian and western European populations of Fraxinus excelsior. Baltic Forestry, 13 (1): 28–38.
8. Baliuckienė A., Baliuckas V., Pliūra A. 2007. Karpotojo beržo (Betula pendulaRoth.) populiacijų genetinė įvairovė ir fenotipinis plastiškumas. Miškininkystė, 2 (62): 16–26.
9. Petrokas R., Pliūra A. 2007. Ulmus L. palikuonių požymių genetinis kintamumas ir adaptacija bandomuosiuose želdiniuose. Miškininkystė, 1 (61): 58–68.
10. Pliūra A., Balkus T., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2006. Paprastojo uosio genetinis atsakas į skirtingo intensyvumo ozono poveikį juvenaliniame amžiuje klimatinėse kamerose. Miškininkystė, 2 (60): 43–53.
11. Villani F., Eriksson G., Bucci G., Aravanoupoulos P., Botta R., Diamandis S., Fernandez Lopez J., Garrod G., Robin C., Romane F., Russell K., Vannini A., Akkak A., Alizoti E., Barreneche T., Blanco Silva R., Buck E., Casasoli M., Cherubini M., Drouzas A., Grandianny M., Grossman A., Kremer A., Lauteri M., Marinoni D., Mattioni C., Mavrogiannis M., Monteverdi C., Perlerou H., Pliura A., Sansotta A., Scarpa R., Spalato F., Vettraino A., Zas R. 2006. Complexity of gene resources conservation and utilisation of a differently managed multipurpose tree species (Castanea sativa): what, where and how to conserve. Advances in Horticultural Science, 20 (1): 117–129.
12. Eriksson G., Jonsson A., Lauteri M., Pliūra A. 2005. Genetic variation in drought response of Castanea sativaMill. Seedlings. Acta Horticulturae, 693: 247–254.
13. Eriksson G., Pliūra A., Fernandez-Lopez J., Zas R., Blanco Silva R., Villani F., Bucci G., Casasoli M., Cherubini M., Lauteri M., Mattioni C, Monteverdi C., Sansotta A., Garrod G., Mavrogiannis M., Scarpa R., Spalato F., Aravanoupoulos P., Alizoti E., Drouzaz A., Robin C., Barreneche T., Kremer A., Romane F., Grandjanny M., Grossman A., Botta R., Marinoni D., Akkak A., Vannini A., Vettraino A., Diamandis S., Perlerou H., Russell K., Buck E. 2005. Management of genetic resources of the multi-purpose tree species Castanea Sativa Acta Horticulturae, 693: 373–386.
14. Žvingila D., Verbylaitė R., Baliuckas V., Pliūra A., Kuusienė S. 2005. Genetic diversity (RAPD) in natural Lithuanian populations of common ash (Fraxinus excelsior). Biologija, 3: 46–53.
15. Pliūra A. 2004. Possibilities for adaptation of Alnus glutinosaL. to changing environment. Biologija, 1: 6–12.
16. Baliuckas V., Pliūra A., Eriksson G. 2004. Forest tree breeding strategies in Nordic and Baltic countries and the possible implications on Lithuanian tree breeding strategy. Baltic Forestry, 10 (1): 95–103.
17. Pliūra A., Kundrotas V. 2002. Genetic variation in adaptive traits and ecological sensitivity of black alder. Baltic Forestry, 8 (2): 8–21.
18. Abraitienė A., Kairiūkštis L., Pliūra A., Girgždienė R., Abraitis R. 2002. Variation in germination of Scots pine (Pinus sylvestris) pollen exposed to ozone. Baltic Forestry, 8 (1): 2–7.
19. Abraitienė A., Pliūra A. 2001. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) vidurūšinės diferenciacijos ypatumai. Miškininkystė, 1 (49): 57–63.
20. Gabrilavičius R., Baliuckas V., Danusevičius D., Danusevičius J., Pliūra A. 2001. Progress in conservation of forest genetic resources in Lithuania: importance of the dynamic approach. Biologija, 4: 79–83.
21. Baliuckas V., Pliūra A. 2000. Lietuvos paprastojo ąžuolo populiacijų ir šeimų genetinis kintamumas, genetinių išteklių dinaminio išsaugojimo kontekste. Miškininkystė, 3 (47): 18–27.
22. Pliūra A. 2000. Challenges of gene conservation and breeding of broad-leaved tree species in Lithuania. Proceedings of the Meeting of Nordic Group of Forest Geneticists and Breeders, April 7–9, 2000, Girionys, Lithuania. Baltic Forestry, 6 (2): 90–98.
23. Pliūra A., Kundrotas V., Suchockas V. 2000. Natural regeneration in narrow strip clear-cuts of Norway spruce (Picea abies) stands. Baltic Forestry, 6 (1): 59–67.
24. Baliuckas V., Pliūra A. 1999. Development of dynamic multiple population breeding and conservation system of Quercus robur L. Proceedings of Nordic Baltic in situ Symposium. 8–14 June 1998, Vilnius. Botanica Lithuanica, suppl. 2: 171–173.
25. Pliūra A. 1999. Paprastosios eglės Lietuvos populiacijų ir šeimų adaptyvumo, augimo, ir stiebų kokybės požymių eko-genetinė variacija. Miškininkystė, 2 (44): 34–51.
26. Pliūra A. 1999. Dynamic multiple population approach in conservation of forest genetic resources. Proceedings of Nordic Baltic in situ Symposium. 8–14 June 1998, Vilnius. Botanica Lithuanica, suppl. 2: 105–124.
27. Pliūra A. 1998. Transformation of conventional static forest tree gene conservation into dynamic multiple population breeding and conservation system. Proceedings of international symposium In-situ Conservation of Plant Genetic Diversity. Antalya Turkey, September 4–8, 1996: 295–300.
28. Pliūra A., Gabrilavičius R. 1998. Ecological plasticity of Lithuanian Scots pine populations. Proceedings of the IUFRO S.02.18 symposium „Scots pine breeding and genetics“, Lithuania Kaunas/Girionys, September 13-16, 1994, Oleksyn J., Chalupka W., Danusevicius J., Gabrilavicius R., Kairiukstis L., Patlai I., Pliūra A., Riepsas E. Baliuckas V. (eds.), p. 54–62.
29. Pliūra A. 1997. Geographical patterns of Scots pine variation and its consequences on dynamic gene conservation in Lithuania. Proceedings of Nordic Group Meeting „Conservation of forest genetic resources“, Estonia, June 3–7, 1996, Metsanduslikud Uurimused, XXVIII: 69–81.
30. Pliūra A., Eriksson G. 1997. Sustainable gene conservation of Pinus sylvestris in Lithuania. Baltic Forestry, 3 (1): 2–9.
31. Pliūra A. 1994. Genetic parameters and expected genetic gains in productivity and stem quality at a dialel crossing of poplars. Proceedings of the Congress of the Lithuanian genetics and breeders society, Vilnius. Biologija, 2: 37.
32. Pliūra A., Gabrilavičius R. 1994. Adaptability and phenotypic stability of Lithuanian Scots pine (Pinus sylvestris) provenances. Proceedings of the Congress of the Lithuanian genetics and breeders society, Vilnius. Biologija, 2: 37–38.
33. Pliūra A., Gabrilavičius R. 1993. Adaptability of Lithuanian Norway spruce provenances. Norway spruce provenances and breeding. Proceedings of IUFRO (S2.2-11) Symposium, 1993, Latvia, IUFRO, Mežsinatne, 3 (36): 119–127.
34. Gabrilavičius R., Pliūra A. 1993. Breeding of Norway spruce in Lithuania. Norway spruce provenances and breeding. Proceedings of IUFRO (S 2.2 - 11) Symposium, 1993, Latvia, IUFRO, Mežsinatne, 3 (36): 189–192.
35. Ramanauskas V., Andriuškevičienė I., Pliūra A., 1993. Adaptation of pine populations to the environmental conditions. Proceedings of the 1st genetical congress of the Baltic states (Estonia, Latvia, Lithuania), Vilnius, 1993. Eksperimentinė biologija, 3-4: 46–47.
36. Плюра А. 1990. Возможности гетерозисной селекции осины. Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto darbai. Miškų ūkis, 30: 65–81.
37. Плюра А. 1989. Диагностическая ценность признаков и показателей при индивидуальном отборе осины. Jaunakais mežsaimnieciba, 31: 39–44.

Other publications

1. Pliūra A., Marčiulynienė D., Lygis V., Suchockas V. 2012. Genetic variation of Fraxinus excelsior clones in susceptibility to Chalara fraxineaat juvenile age. IUFRO 7.03.04 „Disease and insects in forest nurseries“ tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2012 m. rugsėjo 16–19 d. Vilniuje, medžiaga, p. 13–14.
2. Pliūra A., Lygis V., Gustienė A., Marčiulynienė D., Suchockas V. 2012. Situation with Ash in Lithuania: stand characteristics, health condition, ongoing work and research needs. COST veiklos FP1103 FRAXBACK konferencijos-susitikimo, vykusio 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniuje, medžiaga, p. 22–25.
3. Gabrilavičius R., Pliūra A., Danusevičius J., Baliuckas V., Danusevičius D. 2010. Miško genetika ir selekcija šiandien ir jos perspektyvos. Tarptautinės mokslinės konferencijos „Miškotyros mokslas: praeitis ir perspektyvos“, įvykusios 2010 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Miškų institute, medžiaga, p. 47–55.
4. Pliūra A. 2000. Miško genetinių išteklių dinaminis išsaugojimas. Mokslas ir miškų ūkis XXI šimtmečio išvakarėse. Mokslinės-gamybinės konferencijos, skirtos Lietuvos miškų instituto 50-ties metų jubiliejui pažymėti, straipsnių rinkinys, 2000 rugsėjo 29 d. LMI, p. 192–203.
5. Pliūra A., Gabrilavičius R. 1998. Ecological plasticity of Lithuanian Scots pine populations. Proceedings of the IUFRO S.02.18 symposium "Scots pine breeding and genetics", Lithuania Kaunas, Girionys September 13-16, 1994. Oleksyn J., Chalupka W., Danusevičius J., Gabrilavicius R., Kairiukstis L., Patlai I., Pliūra A., Riepšas E., Baliuckas V. (eds.), p. 54–62.
6. Плюра А. 1988. Комбинационная способность родительских форм при гибри-дизации осины. Развитие генетики и селекции в лесохозяйственном производстве. Тезисы докладов Всесоюзного научно-технического совещания 22-23 сент. 1988 г. в Воронеже. Москва, с. 42–43.
7. Плюра А. 1988. Об оценке информативности признаков при индивидуальном отборе в естественных популяциях осины. Проблемы экологического мониторинга и генетические аспекты орнитофауны и других организмов. Тезисы докладов совещания, Вильнюс, с. 51–52.
8. Плюра А. 1985. Генофонд здоровой осины Литовской ССР. Охрана и рациональное использование генофонда древесных пород и недревесной растительности леса. 1. Генофонд древесных пород, охрана и рациональное использование. Тезисы докладов совещания. Каунас, Гирионис, с. 57–59.
9. Плюра А.  1985. Оценка комбинационной способности по признаку роста в высоту при скрещиваниях осины. Молодые ученые - лесному хозяйству. Тезисы докладов научно-техн. конференции аспирантов и молодых ученых. Гирионис, 27-28 августа 1985 г., Каунас, с. 38.

Monographs, books, textbooks and their sections published by national publishers

1. Pliūra A., Petrokas R. 2013. Selekcionuojamų medžių rūšių genotipų vertinimo, atrankos ir rajonavimo metodika. Kn. R. Mašalaitė ir kt. (sudaryt.). Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų mokslo tyrimams. LAMMC, p. 86–96.
2. Pliūra A. 2012–2016. Miško ekosistemų dinaminio tvarumo studijos. ASU-MI Nuotolinio mokymo interneto svetainė, 500 p.
3. Pliūra A. 2009. Lapuočių medžių rūšių genetinė įvairovė ir fenogenetinis plastiškumas kintančios aplinkos, genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos kontekste. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga (Biomedicinos mokslai, Miškotyra). Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos miškų institutas, 51 p.
4. Pliūra A., Brazauskas G., Bendokas V. 2007. Publikacijų žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų tema (elektroninės knygos, žurnalai, straipsniai) duomenų bazės. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 4 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045), 77 p.
5. Pliūra A., Liatukas Ž., Kazanavičiūtė V. 2007. Bibliografijos (Current content ir kt.) elektroninėje formoje prenumeruojamų žurnalų duomenų bazė. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 5 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045), 80 p.
6. Šikšnianas T., Pliūra A., Ruzgas V. 2007. Genetinių išteklių (genetinės medžiagos biotechnologijai) duomenų bazė. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 12 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045), 160 p.
7. Pliūra A. 2006–2016. Miško ekologinės-evoliucinės genetikos studijos. ASU-MI Nuotolinio mokymo interneto svetainė, 650 p.
8. Pliūra A., Eriksson G., Baliuckas V., Danusevičius D. 2006. Miško augalų genetinės įvairovės įvertinimas ir specifinių genų identifikavimas taikant molekulinių žymenų metodus: klasikinių ir modernių metodų panaudojimo galimybės miško augalų selekcijoje. Mokomoji priemonė mokslininkams – teorinis kursas (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-1), LMI, I-II dalys, 406 p.
9. Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius D. 2006. Biotechnologijos priemonių taikymas miško augalų selekcijoje. Mokomoji priemonė mokslininkams ir selekcininkams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-3), LMI, 227 p.
10. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius, J., Gabrilavičius, G. 2006. Miško medžių genetinių objektų mokomojo tinklo parengimas ir pristatymas. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktoratams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: LMI-6). LMI, I-II dalys, 278 p.
11. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Aučina A., Kuusienė S. 2006. Biotechnologija miškų ūkyje. Mokomoji priemonė magistrantams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-2). LŽŪU, I-II dalys, 402 p.
12. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Žvingila D. 2006. Molekulinė genetika ir miško medžių genetinė modifikacija. Mokomoji priemonė doktoratams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-3). LŽŪU, I-II dalys, 402 p.
13. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V. 2006. Miško medžių genetika ir biotechnologija parengimas ir pristatymas. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktoratams - internetinis puslapis (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-4). LŽŪU, 300 p.
14. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V. 2006. Molekulinė genetikos vaidmuo miško medžių genetiniuose tyrimuose. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktoratams - e-kursai (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-5). LŽŪU, 300 p.
15. Baliuckas V., Pliūra A., Danusevičius D., Verbylaitė R. 2006. Miško biotechnologijos plėtra miškų ūkio įmonėse. Mokomoji priemonė mokslininkams ir selekcininkams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-4). LMI, 176 p.
16. Baliuckas V., Danusevičius D., Pliūra A., Žvingila D. 2006. Miško medžių genetiniai tyrimai ir biotechnologija. Elektroniniai kursai mokslininkams ir tyrėjams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-9). LMI, 200 p.
17. Gabrilavičius R., Danusevičius J., Pliūra A. 2005. Miško medžių genetiniai ištekliai. Kn. Lietuvos miškai. Vilnius, p. 119–121.
18. Bačelis K., Balčiūnienė L., Bartkaitė O., Bogušas R., Budriūnienė D., Būdvytytė A., Čeponienė S., Danusevičius D., Gabrilavičius R., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Gradeckas A., Janušonis S., Labokas J., Lapinskienė J., Leistrumaitė A., Lemežienė N., Macijauskienė V., Maknickienė Z., Miceikienė I., Naujalis J., Noreika R., Pliūra A., Račys J., Radušienė J., Ragažinskienė O. et al. 2001. Genetic Diversity in Lithuania: A Resource for Agriculture, Forestry and Animal Husbandry, 44 p. ISBN9986-527-78-3
19. Danusevičius J., Gabrilavičius R., Pliūra A., Baliuckas V. (sudaryt.). 1998. Scots pine breeding and genetics. Proceedings of the JUFRO S.02.18. Symposium. Lithuania 1994. LMI, 199 p.
20. Pliūra A., Placiakis R., Baliuckas V., Kundrotas V., Danusevicius J., Gabrilavicius R., Statkus V. (eds.). 1997. Forest genetic resources. Catalogue of Lithuanian Plant Genetic Resources. Vilnius, p. 223–275.
21. Pliūra A., Gabrilavicius R. 1997. Lietuvos pušies populiacijų palikuonių augimo ekogenetiniai dėsningumai. Kn. Lietuvos mokslas. Lietuvos miškininkystė/raida ir perspektyvos, V tomas, Lietuvos mokslų akademija, Vilnius, p. 176–194.
22. Baliuckas V., Česnavičius K., Danusevičius D., Danusevičius J., Gabrilavičius R., Pliūra A., Ramanauskas V. 1994. Miško genetika ir selekcija Lietuvoje. LMI, 30 p.
23. Pliura A. 1999. Lietuvos miško genetinių išteklių duomenų bazė (Microsoft Access programos pagrindu). Lietuvos miškų institutas.
24. Pliūra A. 1993. Drebulės (Populus tremula L.) populiacijų genetinės-biologinės ypatybės, hibridizacija ir selekcijos galimybės. Daktaro disertacijos tezės. LMI, 20 p.

Recommendations

1. Pliūra A., Suchockas V. 2015. Tuopų hibridų klonai plantaciniams želdiniams. LAMMC Miškų institutas, 4 p.
2. Suchockas V., Pliūra A., Bartkevičius E. 2013. Hibridinės tuopos plantacinių miškų veisimo ir auginimo rekomendacijos. Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas, 64 p.
3. Pliūra A. 2012. Paprastojo uosio rezistencinių sėklinių plantacijų veisimas. Naujausios Rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui – 2012. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, p. 44–47.
4. Pliūra A. 2011. Paprastojo uosio atsparių ligoms genotipų atranka ir naudojimas rezistencinėmis sėklinėms plantacijoms veisti. Naujausios Rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, p. 47–49.
5. Armolaitis K., Belova O., Danusevičius D., Gedminas A., Karazija S., Kavoliūnienė D., Mikšys V., Ozolinčius R., Pliūra A., Raguotis A., Ruseckas J., Saladis J., Suchockas V., Urbaitis G. (sudaryt. R. Ozolinčius). 2006. Biologinės įvairovės išsaugojimas miškonaudoje: rekomendacijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos miškų institutas, 28 p.
6. Pliūra A., Heuertz M. 2003. EUFORGEN Technical Guidelines for genetic conservation and use for Common ash (Fraxinus excelsior). International Plant Genetic Resources Institute, Rome, Italy, 6 p.
7. Pliūra A. 1999. European long-term gene conservation strategies: Ash (Fraxinusspp). Proceed. of the 3-d EUFORGEN Noble Hardwoods meeting. Sagadi, Estonia, p. 8–20. 
8. Pliūra A. 1999. Eglės genetinių išteklių išsaugojimo in situ objektų (genetinių ir sėklinių draustinių) įkūrimo, priežiūros ir naudojimo rekomendacijos. Rekomendacijos miškininkams. Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie LR aplinkos ministerijos, Lietuvos miškų institutas, p. 7–23.
9. Pliūra A. 1991. Sveikų drebulynų veisimas. Miškininko žinynas. Vilnius, p. 122–125.
10. Плюра А. 1987. Использование ценного генофонда осины в лесном хозяйстве. Гирионис, с. 1–15.
11. Murkaitė R., Pliūra A., Šatkus J. 1986. Sveikų drebulių auginimas. Rekomendacijos miškininkams. Vilnius, p. 32–34.
12. Murkaitė R., Pliūra A. Hibridinės drebulės išauginimo technologijos paruošimas. Mokslinė ataskaita, tema Nr. 4-ū.-6. Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institutas, 44 p.

Popular press articles

1. Pliūra A. 2016. Miškų genetiniai tyrimai klimato kaitos akivaizdoje, Mūsų girios, 6: 18–21.
2. Pliūra A., Bakys R., Suchockas V., Marčiulynienė D. 2013. Paprastojo uosio atsparumo patogenui Chalara fraxinea tyrimai Lietuvoje. Mūsų girios, 10: 8–10.
3. Bartkevičius E., Pliūra A., Suchockas V. 2013. Tuopų hibridų želdiniai ir jų perspektyvos Lietuvoje. Mūsų girios ,12: 10–12.
4. Bartkevičius E., Pliūra A., Suchockas V. 2013. Hibridinės drebulės sodmenų išauginimas iš gyvašaknių. Mūsų girios, 4: 16–18.
5. Bartkevičius E., Pliūra A., Suchockas V. 2013. Plantacinė miškininkystė pasaulyje ir jos perspektyvos Lietuvoje. Mūsų girios, 1: 8–11.
6. Pliūra A. 2012. Lapuočių medžių genetinio atsako į aplinkos pokyčius tyrimai. Aleinikovas M. ir kt. (sudaryt.). LAMMC Miškų instituto 2011 metų veiklos apžvalga. LAMMC Miškų institutas, p. 28–33.
7. Pliūra A., Buchovska J. 2011. Didžiosios miškų medžių kelionės. Mokslas ir gyvenimas, 8-9: 12–16.
8. Danusevičius J., Gabrilavičius R., Pliūra A., Danusevičius D, Baliuckas V. 2011. Miško genetikai – miškams. Mokslas ir gyvenimas, 8–9: 23–25, 34.
9. Pliūra A. 2010. Susitikime – dėmesys selekcinių beržynų veisimui. Mūsų girios, 6: 16–17.
10. Suchockas V., Pliūra A. 2010. Hibridinės drebulės sodmenų išauginimas šiltnamyje ir atviro grunto daigyne. Mūsų girios, 11: 16–17; 12: 16–17.
11. Pliūra A., Suchockas V. 2010. Hibridinės drebulės sėklų išauginimas ant nupjautų šakų vandens kultūroje. Mūsų girios, 2: 17–19.
12. Baliuckas V., Pliūra A., Suchockas V. 2010. Hibridinės drebulės – nenaudojamoms žemėms apželdinti. Mano ūkis, 1: 34–37.
13. Česnavičius K., Pliūra A. 2008. Naujovės Latvijos miškų atkūrime. Mūsų girios, 5: 12–14
14. Pliūra A. 2007. Beržo selekcija ir sėklininkystė Lietuvoje. Mūsų girios, 5: 12–14.
15. Pliūra A. 1999. Miškų mokslas ir genetiniai-selekciniai tyrimai Švedijoje. Mūsų girios, 12.
16. Gabrilavičius R., Pliūra A. 1993. Paprastosios eglės selekcija. Mūsų girios, 12: 11.