Istorija

Ištakos

Sistemingo žemės ūkio mokslų pradžia Lietuvoje galima laikyti Dotnuvoje įkurtas Selekcijos (1922 m.) ir Bandymų (1923 m.) stotis, Žemės ūkio akademiją (1924 m.). Žemės ūkio mokslo struktūra buvo sukurta 1927–1940 m. Dotnuvoje įkūrus Augalų apsaugos, Sodininkystės ir daržininkystės bei visoje Lietuvoje daugiau kaip 10 regioninių ir specializuotų bandymų stočių ir laboratorijų.

1946 m Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje įkurtas Žemės ūkio institutas, kuris 1952 m. reorganizuotas į Gyvulininkystės institutą Baisogaloje ir Dirvožemio ir žemdirbystės institutą Trakų Vokėje. 1956 m. Lietuvos žemdirbystės institutas sugrąžintas į savo ištakas – Dotnuvos seniūnijos Akademijos miestelį. Jungdamas visas bandymų stotis Žemdirbystės institutas 1956–1992 m. priklausė Žemės ūkio ministerijai, o 1992–2009 m. Švietimo ir mokslo ministerijai.

Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis, 1938 m įkurta Dotnuvoje, 1940 m. perkelta į Vytėnus, Kauno r., o 1961 m. – į Babtų miestelį. 1988 m. Bandymų stotis išaugo į Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą. Lietuvos miškų institutas įkurtas 1950 m. Girionių miestelyje, Kauno r. Pastarieji du savarankiškai valstybiniai institutai iki 2009 m. buvo pavaldūs Švietimo ir mokslo ministerijai.

Pradėjo veiklą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1798 pradėjo veiklą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, kuris pagal bendras tyrimų kryptis sujungė tris mokslo institucijas: Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Lietuvos miškų institutus. 

Švietimo ir mokslo ministerijos (darba Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) mokslinių tyrimų įstaigų pertvarkos planas parengtas siekiant pertvarkyti Lietuvos inovacijų infrastruktūrą, atnaujinti viešąjį mokslinių tyrimų potencialą, sudaryti sąlygas jo efektyvesnei sąveikai su studijomis bei verslu ir stiprinti šalies mokslinių tyrimų institucijų tarptautinį konkurencingumą. Reorganizacija leido sutelkti žmogiškuosius ir materialiuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros išteklius, užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų veiksmingumą. Racionaliau naudojamos šalies biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Mokslo centrams suteiktas valstybinių mokslinių tyrimų institutų statusas.

Valdymo istorija

Sukūrus LAMMC Centro direktoriumi paskirtas profesorius, habilituotas daktaras Zenonas Dabkevičius, anksčiau dirbęs Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriumi. Po 2013 metų lapkričio mėnesį įvykusio Mokslo tarybos posėdžio Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu direktoriaus pareigas antrą kadenciją ėjo prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius. Miškų instituto vadovu išrinktas dr. Marius Aleinikovas, Sodininkystės ir daržininkystės instituto – dr. Audrius Sasnauskas, Žemdirbystės instituto – dr. Gintaras Brazauskas. Vietoj trijų institutų tarybų veikia bendra taryba, kurią sudaro visų institucijų darbuotojai.

Nuo 2018 m. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. Centro direktoriumi laikinai paskirtas dr. Gintaras Brazauskas. Nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. sausio mėn. Žemdirbystės instituto direktoriaus pareigas ėjo dr. Žydrė Kadžiulienė.

Dabartinė struktūra ir vadovybė

Misija – kurti, kaupti ir skleisti naujas mokslo žinias tvarių žemės, miškų ir aplinkos išteklių pažinimui, jų konkurencingam vystymui ir naudojimui, inovatyvių technologijų ir produktų kūrimui bei visuomenės reikmių tenkinimui.

Šiuo metu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre veikia 3 institutai: Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės bei Miškų. Nuo 2021 m. sausio mėn. Žemdirbystės instituto padaliniais tapo: Vokės ir Vėžaičių filialai, Agrocheminių tyrimų laboratorija, Joniškėlio ir Rumokų bandymų stotys.

2020 m. rugpjūtį dr. Gintaras Bazauskas laimėjo viešą konkursą LAMMC direktoriaus pareigoms. Nuo 2021 m. sausio padaliniuose neliko direktorių pareigybių. LAMMC direktoriaus pavaduotoja mokslui paskirta dr. Vita Tilvikienė, direktoriaus pavaduotoju Žemdirbystės instituto veiklai tapo dr. Antanas Ronis, direktoriaus pavaduotoju Sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklai – dr. Vidmantas Bendokas, direktoriaus pavaduotoju Miškų instituto veiklai – dr. Marius Aleinikovas.

Apdovanojimai

Lietuvos mokslo premijų laureatai

• 2022 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkams dr. Virginijui Feizai ir dr. Daliai Feizienei už darbų ciklą „Žemės ūkio paskirties dirvožemių tvarus valdymas: mokslinė ir taikomoji plėtra (2007–2021)“.
• 2019 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkams prof. habil. dr. Vidmantui Staniui, dr. Tadeušui Šikšnianui, dr. Daliai Gelvonauskienei, dr. Audriui Sasnauskui už eksperimentinės plėtros darbų ciklą „Genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai sodo augalų veislėms kurti“.
• 2014 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkams prof. habil. dr. Pavelui Duchovskiui, dr. Aušrai Brazaitytei, dr. Giedrei Samuolienei, dr. Akvilei Viršilei už darbų ciklą „Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas (1999–2013)“.
• 2012 m. prof. dr. Pranui Viškeliui, prof. habil. dr. Živilei Lukšienei už darbų ciklą „Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas (1997–2011)“.
• 2010 m. doc. dr. Vytautui Ruzgui, dr. Žilvinui Liatukui, dr. Gvidonui Liutkevičiui už darbų ciklą „Žieminių kviečių selekcijos modernizavimas ir konkurencingų, rinkos poreikius atitinkančių veislių kūrimas (1996–2009)“.
• 2009 m. doc. dr. Rimvydui Gabrilavičiui, dr. Alfui Pliūrai, doc. dr. Juliui Danusevičiui, dr. Virgilijui Baliuckui, dr. Dariui Danusevičiui už darbų ciklą „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje (1994–2008 m.)“.
• 2008 m. dr. Irenai Brazauskienei, prof. habil. dr. Zenonui Dabkevičiui, dr. Romai Semaškienei už darbų ciklą „Žemės ūkio augalų grybinių ligų plitimo dėsningumų tyrimai ir efektyvių kontrolės metodų kūrimas bei diegimas (1982–2007 m.)“.
• 2004 m. prof. habil. dr. Leonardui Kairiūkščiui, habil. dr. Antanui Juodvalkiui, prof. habil. dr. Remigijui Ozolinčiui už darbų ciklą „Produktyviausio miško teorijos sukūrimas ir jos taikymas krašto ekologinio tvarumo didinimui (1972–2002 m.)“.
• 2003 m. dr. Antanui Antanaičiui, dr. Danutei Jadvygai Lubytei, dr. Kristinui Matusevičiui, doc. dr. Jonui Mažvilai už darbų ciklą „Lietuvos dirvožemio savybių vertinimo sistemos žemės ūkyje ir aplinkosaugoje pertvarkymas (1967–2002 m.)“.
• 2001 m. prof. habil. dr. Algirdui Sliesaravičiui, prof. habil. dr. Izoldai Pašakinskienei, dr. Henrikui Černiauskui už darbų ciklą „Tradicinės ir moderniosios genetikos sintezė, kuriant naujo tipo varpinių pašarinių žolių veisles (1966–2000 m.)“.
• 1998 m. prof. habil. dr. Vidmantui Staniui, doc. dr. Algirdui Lukoševičiui, dr. Aldonai Misevičiūtei, dr. Tadeušui Šikšnianui ir dr. Bronislavui Gelvonauskiui už darbų ciklą „Sodo augalų genetiniai-selekciniai tyrimai (1955–1997)“.
• 1995 m. prof. habil. dr. Algimantui Bujauskui, dr. Uršulei Čapienei, dr. Juozui Jundului už darbų ciklą „Atsparių nematodams, ūkiškai vertingų bulvių veislių sukūrimo mokslinis pagrindimas ir rezultatai (1965–1994 m.)“.

Kiti apdovanojimai

• 2022 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiajam mokslo darbuotojui doc. dr. Vytautui Ruzgui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
• 2021 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyriausiajam mokslo darbuotojui prof. dr. Pranui Viškeliui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
• 2019 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Pranas Viškelis pelnė Kauno rajono Garbės ženklo apdovanojimą.
• 2017 m. birželio 8 d. Aleksandro Stulginskio universitete įvyko laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcijos ir Aleksandro Stulginskio universiteto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga organizuotame konkurse „Šimtmečio agronomų dešimtukas“ išrinktų labiausiai Lietuvai per šimtmetį (1918–2017) nusipelniusių agronomų – dešimties laureatų pagerbimo šventė. Tarp iškiliausių Lietuvos šimtmečio agronomų – ir Centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius.
• 2017 m. liepos 14 d. Aleksandro Stulginskio universitete įvyko 31-asis Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavimas, skirtas paminėti Agronomų dienai. Liepos 16-oji kaip valstybės atmintina Agronomų diena buvo paskelbta praėjusiais metais. Renginio metu pagerbti iškiliausi šalies agronomai, jiems suteikti garbės nario ar Lietuvai nusipelniusio agronomo vardai. Tarp įvertintųjų – ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, LAS vicepirmininkas, aktyvus LAS valdybos narys, visuomeninės profesinės LAS veikos puoselėtojas ir rėmėjas.
• 2016 m. Baltijos agroverslo instituto, „Arvi“ įmonių grupės, Aleksandro Stulginskio universiteto bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ordinas  „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ įteiktas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriui prof. habil. dr. Zenonui Dabkevičiui.
• 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prezidentūroje apdovanojo 2014 metų konkurso „Geriausios disertacijos“ laureatus. Fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų kategorijoje konkurso laureate tapo Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja dr. Sidona Sikorskaitė-Gudžiūnienė už disertaciją „Obels atsparumo rauplėgrybiui įvairovės genetinė charakteristika“.
• 2015 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis pelnė Kauno rajono Garbės ženklo apdovanojimą.
• 2014 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas pelnė Baltijos Asamblėjos medalį už Baltijos valstybių vienybės palaikymą ir bendradarbiavimą.
• 2014 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojai eksperimentinei plėtrai dr. Romai Semaškienei įteiktas ordinas  „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.
• 2013 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkams dr. Virginijui Feizai ir dr. Daliai Feizienei buvo paskirta Jono Kriščiūno premija už darbų ciklą „Dirvožemio agrocheminiai, fizikiniai, biofizikiniai bei tausojamojo žemės dirbimo bei tręšimo sistemų tyrimai lygaus ir kalvoto reljefo dirvose“.
• 2013 m. dr. Antanas Marcinkevičius apdovanojamas ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.
• 2012 m. prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis apdovanojamas ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.
• 2011 m. dr. Irena Deveikytė apdovanota medaliu  „Už nuopelnus Lietuvos kaimui”.
• 2007 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas prof. habil. dr. Vidmantas Stanys apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
• 2004 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriui prof. habil. dr. Zenonui Dabkevičiui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.
• Kiti.