Dr. V. Araminienė prisidėjo prie plano, skirto įvertinti oro taršos ir klimato kaitos poveikį miškams

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miškininkystės ir ekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Valda Araminienė kartu su bendraautoriais iš įvairių šalių parengė publikaciją, kurios citavimo indeksas siekia 10,863. Plačiau apie publikacijos tematiką žemiau esančiame interviu arba pačiame straipnsyje: 

• De Marco A., Sicard P., Feng Z., Agathokleous E., Alonso R., Araminiene V., Augustaitis A., Badea O., Beasley J. C., Branquinho C., Bruckman V.J., Collalti A., David-Schwartz R., Domingos M., Du E., Gomez H. G., Hashimoto Sh., Hoshika Y., Jakovljevic T., McNulty S., Oksanen E., Khaniabadi Y. O., Prescher A. K., Saitanis C. J., Sase H., Schmitz A., Voigt G., Watanabe M., Wood M. D., Kozlov M. V., Paoletti E. 2022. Strategic roadmap to assess forest vulnerability under air pollution and climate change. Global Change Biology, 01 June 2022. IF – 10,863

1. Papasakokite plačiau, kas yra IUFRO grupė, kurioje susibūrė tiek daug mokslininkų ir tyrėjų.

Publikaciją „Strategic roadmap to assess forest vulnerability under air pollution and climate change“ rašė 31-as autorius iš 28-ių institucijų. Darbo grupė apima Italiją, Prancūziją, Kiniją, Ispaniją, Rumuniją, JAV, Portugaliją, Austriją, Izraelį, Braziliją, Japoniją, Kroatiją, Suomiją, Iraną, Vokietiją, Graikiją, Didžiąją Britaniją ir Lietuvą (LAMMC ir VDU). Tokį platų autorių geografinį pasiskirstymą lėmė tai, jog jie visi yra Miškų tyrimų organizacijų tarptautinės sąjungos (IUFRO) 8.04.00 grupės nariai. Ši grupė analizuoja oro taršos ir klimato kaitos poveikį miškų ekosistemoms. Publikacijoje apžvelgtos naujausios žinios apie bendrą oro taršą ir klimato kaitos poveikį pasaulio miškų ekosistemoms ir nustatyti pagrindiniai mokslinių tyrimų prioritetai.

2. Pateiktos rekomendacijos dėl tankesnio oro teršalų stebėjimo vietų sukūrimo, ypač Pietų pusrutulyje. Kodėl jame yra aktualiau stebėti oro taršą?

Pateiktos rekomendacijos dėl:

1) tankesnio oro teršalų stebėjimo vietų skaičiaus sukūrimas, ypač Pietų pusrutulyje;

2) tolesnė antžeminio ir palydovinio stebėjimo metodų integracija;

3) srautu pagrįstų standartų ir kritinių lygių generavimas, atsižvelgiant į dominuojančių miško medžių rūšių jautrumą;

4) ilgalaikis azoto (N), sieros (S), fosforo (P) ciklų ir bazinių katijonų nusėdimo stebėjimo pasauliniu mastu;

5) eksperimentinių tyrimų intensyvinimo didinimo, sprendžiant bendrą skirtingų abiotinių veiksnių poveikį miškams, užtikrinant geresnį taksonominės ir funkcinės įvairovės atvaizdavimą tarp ~73 000 medžių rūšių Žemėje;

6) didesnio tyrimų poreikio fenomikos ir genomikos tyrimams;

7) patobulintos žinios apie pagrindinius procesus, reguliuojančius radionuklidų dinamiką miško sistemose; ir 8) modelių, integruojančių oro taršos ir klimato kaitos duomenis iš ilgalaikių monitoringo programų, kūrimo.

Siekiant efektyviai stebėti didėjančią oro teršalų koncentraciją ir laiku reaguoti į jos keliamas grėsmes, miškų ekosistemoms reikalingas tankus oro teršalų stebėjimo vietų tinklas. Šiuo metu Šiaurės pusrutulyje, ypač Europoje, yra neproporcingai daug stebėjimo vietų, o pietiniame pusrutulyje jų yra gerokai mažiau. Nepaisant pastangų stebėti oro kokybę Pietų Amerikoje, kurioje auga drėgnieji atogrąžų miškai, stebėjimo stočių erdvinis pasiskirstymas vis dar yra netolygus ir nepakankamas pateikti teršalų lygio pokyčiams. Stebint oro teršalų koncentracijas, per mažas dėmesys skiriamas ir šiaurinio pusrutulio borealiniams miškams.

3. Rekomendacijose aptartas srautu pagrįstų standartų ir kritinių lygių generavimas, atsižvelgiant į dominuojančių miško medžių rūšių jautrumą. Pakomentuokite plačiau, kas tai yra ir kokios medžių rūšys yra jautresnės tam tikriems teršalams.

Stebint priežemio ozono (O₃) poveikį miškams, didelis iššūkis yra vertinimo metodikos pasirinkimas. Dažniausiai naudojami metriniai duomenys apie viršijamas vertes AOT40, išreikštas (μg m^-3) × valandų), yra skirtumo tarp valandinių koncentracijų, didesnių už 80 μg m^-3 (= 40 dalių vienam milijardui) ir 80 μg m^-3, suma per nustatytą laikotarpį naudojant tik vienos valandos vertes, matuotas nuo 8 iki 20 val. Vidurio Europos laiku kiekvieną dieną. Tačiau AOT40 metodo taikymas buvo kritikuojamas, ir pritaikius srautu pagrįstus indeksus nustatyta, kad O₃ rizika augmenijai skirsis nuo nustatytos AOT40 metodu.

Europoje sukurtas srautu pagrįstas standartas (Emberson ir kt., 2001) apibrėžiamas kaip POD (fitotoksinė ozono dozė). Publikacijoje rašoma, jog šiuo metu vyrauja nuomonė, kad AOT40 metodą reikia tikslinti ir skubiai sukurti srautu pagrįstus standartus ir kritinius miško apsaugos lygius, atsižvelgiant į dominuojančių miško medžių rūšių jautrumą.

Straipsnyje pabrėžiama būtinybė tobulinti šiuo metu taikomą srautu pagrįsto standarto naudojimą, jį dar tikslinti atsižvelgiant į individualių medžių rūšių jautrumo ribas konkrečiam teršalui (straipsnyje rašoma tik apie ozoną). Teršalui jautresnei medžių rūšiai būtų taikomos kitokios ribos nei ne tokiai jautriai.