Birželio 11 d. vyko nuotolinis seminaras „Inovatyvūs sprendimai nuotekų dumblo tvarkymui mažuose nuotekų valymo įrenginiuose“, subūręs mokslininkus, ekspertus ir kitus suinteresuotus dalyvius diskusijai apie tvarų nuotekų dumblo tvarkymą bei galimybes šią medžiagą paversti vertingu ištekliumi.
Seminarą pradėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrobiologijos laboratorijos vedėja dr. Karolina Barčauskaitė, iškeldama pagrindinius renginio klausimus: ar nuotekų dumblas turėtų būti vertinamas kaip taršos šaltinis, ar kaip naudingas išteklius, ir kokie sprendimai galėtų padėti jį efektyviai panaudoti.
Pranešimo metu dr. K. Barčauskaitė pristatė tarptautinį Pietų Baltijos regiono INTERREG projektą „Inovatyvūs sprendimai nuotekų dumblo tvarkymui mažuose nuotekų valymo įrenginiuose“. Projekte dalyvaujančios Lietuvos, Lenkijos, Danijos ir Švedijos organizacijos siekia mažinti nuotekų dumblo keliamą taršą, skatinti žaliųjų technologijų taikymą bei ieškoti efektyvių sprendimų teršalų patekimui į aplinką mažinti.
Seminare taip pat pristatyti nuotekų dumblo ir iš jo pagamintų produktų – digestato, bioanglies bei biopelenų – kokybės vertinimo rezultatai, aptartas jų potencialas žemės ūkyje ir galimas poveikis dirvožemiui bei augalams. LAMMC Vokės filialo mokslininkų atlikti lizimetriniai tyrimai parodė, kad nuotekų dumblas ir digestatas gali teigiamai veikti daugiametės svidrės biomasės augimą.
Klaipėdos universiteto mokslininkai pristatė biodujų gamybos iš nuotekų dumblo tyrimus ir pabrėžė, kad tinkamai parinkti priedai, tokie kaip bioanglis ir geležies nanodalelės, gali padidinti biodujų išeigą bei metano koncentraciją.
Renginyje taip pat nagrinėti tekstilės pramonės keliami aplinkosauginiai iššūkiai, mikroplastiko taršos problematika bei bioanglies gamybos ir naudojimo augalininkystėje rezultatai. Diskusijose akcentuota, kad siekiant mažinti aplinkos taršą būtinas kompleksinis požiūris, apimantis tiek technologines inovacijas, tiek visuomenės švietimą.
Seminaras dar kartą parodė, kad nuotekų dumblas gali būti ne tik atliekos, bet ir vertingas išteklius, prisidedantis prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo, atsinaujinančios energijos gamybos ir tvaresnio žemės ūkio vystymo.
