Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Dr. Virgilijus Baliuckas

Tel. +370 682 67 866
El. paštas virgilijus.baliuckas@lammc.lt
Liepų g. 1, Girionys, 53101 Kauno r.

Išsilavinimas

1984–1991 m. miškų ūkio inžinieriaus specialybė, Lietuvos žemės ūkio akademijos (nuo 2019 m. VDU Žemės ūkio akademija) Miškų fakultetas. 

Mokslo laipsniai ir vardai

2003 m. Biomedicinos mokslų srities miškotyros mokslų krypties daktaro laipsnis (Švedijos žemės ūkio universiteto diplomas, nostrifikuotas 2003 m.), disertacija „Ecological traits and broadleaved tree genetics“.

Nuo 2011 m. Docento pareigos VDU Žemės ūkio akademijoje.

Mokslinių tyrimų kryptys

  • Ekologinė evoliucinė genetika miškotyroje
  • Miško populiacijų vystymosi genetiniai tyrimai: struktūrinių fenotipinių-genotipinių požymių populiacinio polimorfizmo ir rūšiai taikomų molekulinių žymeklių polimorfizmo vertinimas
  • Medžių rūšių poledynmečio migracija: populiacijų genetinė variacija ir adaptacija
  • Ilgalaikė miško medžių rūšių selekcija
  • Ekologija ir aplinkotyra: svetimkraščių medžių rūšių invazyvumas ir poveikis miško bendrijoms
  • Quercus, Ulmus, Betula ir Alnus genčių tarprūšinė hibridizacija

Pareigos

Nuo 2018 m. LAMMC Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Nuo 2009 m. LAMMC Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vedėjas.

2007–2011 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakulteto lektorius, nuo 2011 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (nuo 2019 m. VDU Žemės ūkio akademija) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentas.

Mokslinės ir profesinės organizacijos

  • Lietuvos miškininkų sąjungos narys
  • Nuo 2022 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo tarybos narys
  • Nuo 2014 m. VDU Žemės ūkio akademijos Miškotyros krypties jungtinės doktorantūros su LAMMC Miškų institutu komiteto narys
  • LAMMC Miškų instituto metodinės komisijos narys
  • Nuo 2012 m. Mokslo žurnalo „Miškininkystė“ redkolegijos narys
  • Nuo 2010 m. Paskaitos anglų kalba užsienio ir Lietuvos universitetuose BOVA tarptautiniuose kursuose
  • Nuo 2009 m. Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos narys
  • Nuo 2009 m. Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos narys
  • Nuo 1997 m. Europos genetinių išteklių išsaugojimo programos EUFORGEN lapuočių darbo grupės narys, nuo 2017 m. šalies koordinatorius
  • 2012 m. tarptautinės konferencijos V. Ramanauskui atminti „Globalūs pokyčiai: miško selekcija ir sėklininkystė“ organizatorius
  • 2004–2016 m. NOLTFOX (ilgalaikių mokslinių miško eksperimentų duomenų bazės kūrimo) tarptautinio Šiaurės ir Baltijos šalių projekto dalyvis ir koordinatorius Lietuvoje
  • 2000 m. Šiaurės ir Baltijos šalių miško genetikų ir selekcininkų grupės (SNS) konferencijos organizacinio komiteto narys
  • 1994 m. IUFRO S.2.02.18 simpoziumo „Scots Pine Breeding and Genetics“ organizacinio komiteto narys

Dalyvavimas mokslo programose ir projektuose

  • 2021–2023 m. LR aplinkos ministerijos projektas „Atsparių šakninei pinčiai paprastosios eglės genotipų atranka“, vadovas. 
  • 2020–2023 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastojo ąžuolo, bekočio ąžuolo ir kalninės guobos genofondo išsaugojimo priemonės“, vadovas.
  • 2020–2022 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastosios drebulės sėklinės plantacijos projekto parengimas identifikuojant rinktinių medžių lytį ir sudarant optimaliausią kryžminimuisi schema“, vykdytojas.
  • 2020–2022 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnio ir baltalksnio F1 kartos hibridų identifikavimas ir miško dauginamosios medžiagos paruošimas bandomiesiems želdiniams“, vadovas.
  • 2020–2021 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastosios pušies intensyviosios selekcijos (III selekcijos ciklas), paremtos kryžminimais ir palikuonių išbandymu, I etapas – genotipų atranka bandomuosiuose želdiniuose, skiepijimas, klonų auginimas, plantacijų kryžminimams atlikti projektų ir kryžminimo metodikų parengimas“, vadovas.
  • 2019–2021 m. LMT mokslininkų grupių projektas „Sparčiai plintančių paprastojo buko, mažalapės liepos ir paprastojo klevo populiacijų genetinė struktūra, įvairovė ir inbrydingo rizika Lietuvoje“, vykdytojas.
  • 2019–2021 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastosios pušies, paprastosios eglės, paprastojo ąžuolo ir karpotojo beržo genetinio monitoringo metodikos paruošimas“, vadovas.
  • 2018–2020 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnio, mažalapės liepos ir paprastojo klevo kilmės rajonų pagal DNR žymenis patikslinimas“, vadovas.
  • 2018–2019 m. LMT projekto „Skirtingų paprastosios pušies (Pinus silvestris) genotipų atsparumas šakininei pinčiai (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref.)“ priemonė (09.3.3-LMT-K-712) „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“, vadovas.
  • 2017–2019 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lietuvoje augančių paprastojo buko medynų kilmės ir genetinės įvairovės nustatymas, vertingiausių individų atrinkimas ir jų palyginimas su kitų šalių žinomos kilmės populiacijomis, siekiant paprastojo buko plėtros Lietuvoje“, vykdytojas.
  • 2017–2019 m. Aplinkos ministerijos projektas „Atsparių šakninei pinčiai paprastosios pušies genotipų atranka“, vadovas.
  • 2017 m. Augalų genų banko projektas „Ypač vertingų miško medžių sėklų pavyzdžių iš atskirų miško genetinių draustinių surinkimas ir perdavimas į Augalų genų banko ilgalaikio saugojimo saugyklą“, vadovas.
  • 2016–2020 m. Horizon 2020 programos projektas EU „Miško medžių genetinių išteklių išsaugojimo optimizavimas ir tvarus naudojimas Europoje“ (GENTREE) (Nr. 676876), vykdytojas.
  • 2016–2018 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastosios eglės ir karpotojo beržo medienos savybių priklausomybės nuo augimo sąlygų ir nuo genotipo įvertinimas palikuonių bandomuosiuose želdiniuose“, vadovas.
  • 2016 m. VĮ Šiaulių miškų urėdijos projektas „Karpotojo beržo kryžminimo kombinacijų parinkimas pagal palikuonių augimą bandomuosiuose želdiniuose ir atrinktų medžių kryžminimas“, vadovas.
  • 2015–2017 m. Aplinkos ministerijos projektas „Eglės, maumedžio, beržo ir juodalksnio plantacinių miško želdinių veisimo rekomendacijų parengimas“, vykdytojas.
  • 2015–2017 m. COST veikla FP1202 „Genetinių išteklių išsaugojimo gerinimas: esminis klausimas Europos marginalinių/periferinių miško medžių rūšių populiacijų adaptacijai klimato kaitos sąlygomis“ (MaP-MGI), vykdytojas.
  • 2015–2016 m. LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Baltarusijos Respublikos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programos projektas ,,Paprastosios pušies ekologinio plastiškumo įvertinimas molekuliniais-genetiniais metodais siekiant pagerinti miškų atkūrimo strategiją klimato kaitos kontekste, išlaikyti atkuriamų miškų bioįvairovę bei genofondą Baltarusijoje ir Lietuvoje“, vadovas Lietuvoje.
  • 2012–2016 m. Aplinkos ministerijos projektas „Augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijų palaikymas ir atnaujinimas“, vadovas.
  • 2015–2016 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnio ir baltalksnio tarprūšinių hibridų ir jų panaudojimo perspektyvų, vystant miško sėklinę bazę, įvertinimas“, vadovas.
  • 2014–2016 m. Aplinkos ministerijos projektas „Karpotojo beržo kilmių rajonavimo ir miško dauginamosios medžiagos perkėlimo galimybių pagal DNR žymenis ir bandomuosius želdinius patikslinimas“, vadovas.
  • 2014–2016 m. Aplinkos ministerijos projektas „Karpotojo beržo ir paprastosios eglės intensyviosios selekcijos (III selekcijos ciklas), paremtos kryžminimais ir palikuonių išbandymu, I etapas – genotipų atranka bandomuosiuose želdiniuose, skiepijimas (klonavimas), klonų auginimas, plantacijų kryžminimams atlikti projektų ir kryžminimo metodikų parengimas“, vadovas.
  • 2014–2015 m. Aplinkos ministerijos projektas „Parodomųjų-bandomųjų ir mokymo želdinių būklės įvertinimas, mokymui bei demonstravimui reikalingų aprašymų parengimas“, vykdytojas.
  • 2012–2016 m. Ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programa „Žemės ūkio ir miškų augalų genetika ir genotipų kryptingas keitimas“, uždavinys „Ištirti autochtoninių miško populiacijų genetinę struktūrą ir atrinkti vertingus miško medžių genotipus“, vadovas.
  • 2012–2016 m. Ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programa „Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai“, uždavinys „Nustatyti miško medžių populiacijų adaptacijos galimybes bendros miškų vertės didinimui“, vadovas.
  • 2014–2015 m. Aplinkos ministerijos projektas „Pagrindinių miško medžių rūšių selekcijos būklės analizė ir selekcinių darbų atlikimo metodikų parengimas“, vykdytojas.
  • 2012–2015 m. Švietimo ir mokslo ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“, priemonė „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“, projektas „Paprastosios pušies bendrijų rūšinė ir genetinė įvairovė bei jų tvarus naudojimas klimato kaitos ir žmogaus poveikio sąlygomis“, vykdytojas.
  • 2013–2014 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastojo ąžuolo kilmių rajonų patikslinimas pagal DNR žymenis, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės ir paprastosios pušies miško dauginamosios medžiagos perkėlimo šalyje ir įvežimo iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių galimybės (principai)“, vadovas.
  • 2012–2013 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastosios pušies ir paprastosios eglės provenencijų (kilmių) rajonų patikslinimas“, vadovas.
  • 2012–2013 m. „Paprastosios pušies ir paprastosios eglės genotipų genetiniai tyrimai diferencijuotai selekcijai“, vadovas.
  • 2010-2012 m. ESF projektas „Importance of genetic factors on formation of forest stands with high adaptability and qualitative wood properties“ (įgyvendintas Latvijos miškų institute „Silava“), vykdytojas.
  • 2010–2011 m. Nacionalinės mokslo programos „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ projektas „Svetimkraščių medžių rūšių plitimas Lietuvoje ir procesą sąlygojantys veiksniai“, vadovas.
  • 2010–2011 m. Nacionalinės mokslo programos „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ projektas „Vietinių medžių rūšių ir jų populiacijų pažeidžiamumas, arealų kaita bei prognozės kintant klimatui“, vykdytojas.
  • 2010 m. Aplinkos ministerijos projektas „Augalų (miško) nacionalinių genetinių išteklių atrankos kriterijų parengimas“, vadovas.
  • 2010 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastojo ąžuolo ir karpotojo beržo genotipų atranka bandomuosiuose želdiniuose ir rekomendacijos antros kartos miško sėklinėms plantacijoms įveisti“, vadovas.
  • 2010 m. VĮ Kėdainių miškų urėdijos projektas „Hibridinės drebulės klonavimo gyvašaknėmis klonų išbandymui ir vegetatyvinio dauginimo motininei plantacijai įrengti tyrimai ir rekomendacijų parengimas“, vykdytojas.
  • 2008–2012 m. Augalų genų banko projektas „Augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijų palaikymas ir atnaujinimas“, vadovas.
  • 2008–2010 m. Žemės ūkio ministerijos projektas „Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas ir jų sklaida“, vadovas.
  • 2009 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnių pliusinių medžių genetinio-selekcinio įvertinimo pagal jų palikuonis bandomuosiuose želdiniuose atlikimas ir pranašių genotipų atranka antros kartos sėklinių plantacijų veisimui“, vadovas.
  • 2009 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lapuočių medžių rūšių – ąžuolo, juodalksnio ir beržo – genetinių draustinių ir sėklinių medynų atsikūrimo įvertinimas ir rekomendacijų parengimas“, vykdytojas.
  • 2006–2010 m. EC FP5 mokslo programa „TREEBREEDEX: a working model network of tree improvement for competitive multifunctional and sustainable European forestry“, vykdytojas.
  • 2006–2008 m. Aplinkos ministerijos projektas „Karpotojo ir plaukuotojo beržų ekologinio išplitimo ir našumo palyginamoji analizė ir šių rūšių pliusinių medžių medienos kokybės genetinis-selekcinis įvertinimas“, vykdytojas.
  • 2008 m. Augalų genų banko projektas „Miško medžių genetinių išteklių lauko kolekcijų priežiūros, genetinių išteklių atnaujinimo, dauginimo ir augalų genetinės medžiagos pavyzdžių rengimo saugojimui Augalų genų banke“, vykdytojas.
  • 2008 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Paprastojo ąžuolo Lietuvos populiacijų DNR genotipavimas ir populiacinės struktūros ištyrimas“, vykdytojas.
  • 2007 m. Augalų genų banko projektas „Lietuvos miškų instituto (miško augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinio centro) veiklai, vykdant lauko kolekcijų priežiūrą, genetinių išteklių atnaujinimą, dauginimą ir augalų genetinės medžiagos pavyzdžių rengimą saugojimui Augalų genų banke, užtikrinimas“, vykdytojas.
  • 2007 m. Mokslo ir studijų fondo projektas „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“, vykdytojas.
  • 2005–2007 m. BPD 2 prioriteto 5 priemonės „Žmonių išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ projektas „Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologijų tyrimų srityje“, vykdytojas.
  • 2005 m. Aplinkos ministerijos projektas „Želdinių vertinimo kriterijai ir metodika“, vykdytojas.
  • 2005 m. VĮ Pakruojo miškų urėdijos projektas „Drebulės sodinukų išauginimo iš vietinių aukšto produktyvumo sveikų motinmedžių sėklų technologija-rekomendacijos“, vykdytojas.
  • 2004–2016 m. SNS projektas „Šiaurės Europos šalių ilgalaikių miško eksperimentų internetinės duomenų bazės išvystymas ir palaikymas“, koordinatorius Lietuvoje.
  • 2004–2008 m. Valstybinė mokslo programa „Augalų genetinių išteklių moksliniai tyrimai“, tema „Miško medžių genetinių išteklių tyrimai ir išsaugojimas kintančios aplinkos sąlygomis“, vykdytojas.
  • 2004 m. VĮ Kėdainių miškų urėdijos projektas „Ąžuolo sėklinių medžių atrinkimas ir jų bei ąžuolo sėklinės plantacijos motinmedžių fenotipinis įvertinimas“, vadovas.
  • 2004–2005 m. Aplinkos ministerijos projektas „Netikrojo branduolio paplitimo pagrindinio naudojimo kirtimo beržų medienoje įvertinimas ir rekomendacijų paruošimas“, vykdytojas.
  • 2003–2006 m. Mokslo ir studijų fondo programa „Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis miškų ir agrarinių ekosistemų augmenijai“, vykdytojas.
  • 2003–2006 m. Mokslo ir studijų fondo programa „Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis“, vykdytojas.
  • 2003 m. Aplinkos ministerijos projektas „Bekočio ąžuolo praktinė selekcija ir dinaminis genetinių išteklių išsaugojimas“, vadovas.
  • 2003 m. Aplinkos ministerijos projektas „Beržo genotipų atranka pagal palikuonių testavimo rezultatus antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti“, vykdytojas.
  • 2003 m. VĮ Kėdainių miškų urėdijos projektas „Ąžuolo motinmedžių fenotipinis įvertinimas ir atžymėjimas natūroje sėkliniuose medynuose bei genetiniuose draustiniuose, siekiant užtikrinti pakankamą sėklinių palikuonių medyno reprezentavimą ir pagerinti jų selekcinę vertę“, vadovas.
  • 2002 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lapuočių medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimo programos parengimas“, vykdytojas.
  • 2002 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnio, klevo, liepos, drebulės ir maumedžio provenencijų rajonų nustatymas“, vykdytojas.
  • 2001 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lietuvos miško sėklinis rajonavimas: nustatyti karpotojo beržo ir paprastojo uosio sėklinius regionus (pagal ES derybines pozicijas)“, vykdytojas.
  • 2001 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lapuočių medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimo in situ objektų (genetinių ir sėklinių draustinių) įkūrimo ir priežiūros rekomendacijų parengimas, adaptuojant Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN II) rekomendacijas“, vykdytojas.
  • 2000 m. EUROFOREST programos projektas „Objektų priežiūra...“, vykdytojas.
  • 1999–2003 m. Ilgalaikis projektas „Lapuočių medžių rūšių ekogenetinė variacija ir genetinių išteklių išsaugojimas“, vykdytojas.
  • 1999 m. Aplinkos ministerijos projektas „Pušies ir eglės šeimų ir motinmedžių atrankos pagal miško gamtinius regionus antros pakopos miško sėklinėms plantacijoms veisti rekomendacijos“, vykdytojas.
  • 1999 m. Aplinkos ministerijos projektas „Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN II) rekomendacijų ir nutarimų rengimas, adaptavimas ir įgyvendinimo koordinavimas“, vykdytojas.
  • 1998–2008 m. Mokslo programos „GENOFONDAS – Lietuvoje naudojamųjų augalų ir žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimas ir išsaugojimas“ projektas „Miško medžių genetinių išteklių analizė, jų atrankos, išsaugojimo, naudojimo ir selekcijos mokslinis pagrindimas“, vykdytojas.
  • 1994–1997 m. Mokslo programa „Kultūrinių augalų resursai“, vykdytojas.
  • 1998 m. Aplinkos ministerijos projektas „EUFORGEN rekomendacijų rengimas, adaptavimas ir įgyvendinimas“, vykdytojas.
  • 1998 m. Aplinkos ministerijos projektas „Kietųjų lapuočių sėklinis rajonavimas“, vykdytojas.
  • 1998 m. Aplinkos ministerijos projektas „Pavieniai augančių lapuočių įtaka miškų bioįvairovei ir stabilumui, jų genetinių išteklių inventorizacija, selekcija ir reprodukcija“, vykdytojas.
  • 1997 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lietuvos pagrindinių medžių rūšių bei introducentų pirminis selekcinis sėklinis rajonavimas ir sėklų perkėlimo modelių sukūrimas“, vykdytojas.
  • 1996 m. Aplinkos ministerijos projektas „Miškų atkūrimo monitoringo nuostatai“, vykdytojas.
  • 1996 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnio genetinių išteklių išsaugojimas ir selekcija platesnės genetinės įvairovės pagrindu“, vykdytojas.
  • 1995 m. Aplinkos ministerijos projektas „Genetinių draustinių atestavimas ir naujų atrinkimas ryšium su ento pakenkimais“, vykdytojas.
  • 1992–1995 m. Aplinkos ministerijos projektas „Miško genetinių rezervatų ir draustinių nuostatai“, vykdytojas.
  • 1993–1994 m. Aplinkos ministerijos projektas „Miško genetinių draustinių (rezervatų) išskyrimas“, vykdytojas.
  • 1992–1994 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lietuvos ąžuolynų išsaugojimo ir atkūrimo teoriniai pagrindai“, vykdytojas.

Vadovavimas doktorantams

  • 2020–2024 m. doktorantas Aliaksandr Padutau, disertacija „Paprastosios pušies palikuonių šeimų genetinės ir fenotipinės struktūros formavimasis antros kartos sėklinėse plantacijose“.
  • 2017–2019 m. stažuotojas dr. Adas Marčiulynas, podoktorantūros studijų projektas „Skirtingų paprastosios pušies (Pinus sylvestris) genotipų atsparumas šakninei pinčiai (Heterobasidion annosum (Fr.) Bref.)“.
  • 2016–2020 m. doktorantas Sigitas Tamošaitis, disertacija „Alnus, Betula ir Ulmus genčių vietinių rūšių natūralios hibridizacijos procesai“.
  • 2014–2018 m. doktorantas Adomas Stoncelis, disertacija „Pagrindinių miško medžių rūšių medienos savybių priklausomybė nuo aplinkos sąlygų ir nuo genotipo“ (apginta 2019 m.).
  • 2013–2017 m. doktorantė Aušra Juškauskaitė, disertacija „Miško medžių rūšių fenotipinio plastiškumo priklausomybė nuo genetinio polimorfizmo“ (apginta 2018 m.).
  • 2010–2014 m. doktorantė Girmantė Jurkšienė, disertacija „Paprastojo (Quercus robur ) ir bekočio (Q. petraea [Matt.] Liebl.) ąžuolų hibridizacija, atsikūrimas ir poveikis dirvožemio mikrobiotai“.
  • 2006–2015 m. doktorantė Rita Verbylaitė, disertacija „Drebulė (Populus tremula) Lietuvos miškuose: rinktinių medžių ir populiacijų genetinė įvairovė, nustatyta molekuliniais žymenimis“, mokslinis vadovas.

MOKSLINĖS PUBLIKACIJOS (spausti aktyvią nuorodą čia)

Straipsniai leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“

  1. Verbylaitė R., Aravanopoulos F. A., Baliuckas V., Juškauskaitė A., Ballian D. 2023.  Can a forest tree species progeny trial serve as an ex situ collection? A case study on Alnus glutinosa. Plants, 12 (23): 3986. IF – 4,5 
  2. Jurkšienė G., Danusevičius D., Kembrytė-Ilčiukienė R., Baliuckas V. 2003. Dendrological secrets of the Pazaislis monastery in Central Lithuania: DNA markers and morphology reveal Tilia × europaea L. hybrids of an impressive age. Plants, 12 (20): 3567. IF – 4,5
  3. Muraškienė M., Armolaitis K., Varnagirytė-Kabašinskienė I., Baliuckas V., Aleinikovienė J. 2023. Evaluation of soil organic carbon stability in different land uses in Lithuania. Sustainability, 15 (22). IF – 3,9
  4. Sirgedaitė-Šėžienė V., Čėsnienė I., Leleikaitė G., Baliuckas V., Vaitiekūnaitė D. 2023. Phenolic and antioxidant compound accumulation of Quercus robur bark diverges based on tree genotype, phenology and extraction method. Life13 (3): 710. IF – 3,2
  5. Verbylaitė R., Aravanopoulos F. A., Baliuckas V., Juškauskaitė A. 2023. Genetic monitoring of Alnus glutinosa natural populations using two generation cohorts. Forests, 14 (2): 330. IF – 2,9
  6. Jurkšienė G., Sirgedaitė-Šėžienė V., Juškauskaitė A., Baliuckas V. 2023. Identification of Alnus incana (L.) Moenx. × Alnus glutinosa (L.) Gaertn. hybrids using metabolic compounds as chemotaxonomic markers. Forests, 14 (1): 150. IF – 2,9
  7. Zeltiņš P., Jansons Ā., Baliuckas V., Kangur A. 2023. Height growth patterns of genetically improved Scots pine and silver birch. Forestry: An International Journal of Forest Research, 2023: cpad057. IF – 2,8   

  8. Danusevicius D., Rajora O. P., Kavaliauskas D., Baliuckas V., Augustaitis A. 2023. Genetic diversity and fine-scale spatial genetic structure of unmanaged old-growth versus managed second-growth populations of Scots pine (Pinus sylvestris) in Lithuania. European Journal of Forest Research, 142: 773–793. IF – 2,8
  9. Zeltiņš P., Rieksts-Riekstiņš R., Prysiazhniuk L., Baliuckas V., Jansons A. 2023. The effects of genetics and tree growth on the presence of spike knots in Scots pine progenies. New Forests, in press. IF – 2,2 

  10. Sirgedaitė-Šėžienė V., Lučinskaitė I., Mildažienė V., Ivankov A., Koga K., Shiratani M., Laužikė K., Baliuckas V. 2022. Changes in content of bioactive compounds and antioxidant activity induced in needles of different half-sib families of Norway spruce (Picea abies (L.) H. Karst) by seed treatment with cold plasma. Antioxidants, 11 (8): 1558. IF – 7,0
  11. Kavaliauskas D., Danusevičius D., Baliuckas V. 2022. New insight into genetic structure and diversity of Scots pine (Pinus sylvestris L.) populations in Lithuania based on nuclear, chloroplast and mitochondrial DNA markers. Forests, 13 (8): 1179. IF – 2,9

  12. Kembrytė R., Danusevičius D., Baliuckas V., Buchovska J. 2022. Phenology is associated with genetic and stem morphotype variation in European beech (Fagus sylvatica L.) stands. Forests, 13 (5): 664. IF – 2,9
  13. Jurkšienė G., Baliuckas V., Naugžemys D., Žvingila D. 2022. Chloroplast DNA polymorphism and morphometric characteristics of Carpinus betulus in the Lithuania forests. Silva Fennica, 56 (3): 10765. IF – 1,8
  14. Jurkšienė G., Tamošaitis S., Kavaliauskas D., Buchovska J., Danusevičius D., Baliuckas V. 2021. Identification of Alnus glutinosa L. and A. incana (L.) Moench. hybrids in natural forests using nuclear DNA microsatellite and morphometric markers. Forests, 12 (11): 1504. IF – 3,282
  15. Lučinskaitė I., Laužikė K., Žiauka J., Baliuckas V., Čėsna V., Sirgedaitė-Šėžienė V. 2021. Assessment of biologically active compounds, organic acids and antioxidant activity in needle extracts of different Norway spruce (Picea abies (L.) H. Karst) half-sib families. Wood Science and Technology, 55: 1221–1235. IF – 2,898
  16. Danusevičius D., Kembrytė R., Buchovska J., Baliuckas V., Kavaliauskas D. 2021. Genetic signature of the natural gene pool of Tilia cordata Mill. in Lithuania: Compound evolutionary and anthropogenic effects. Ecology and Evolution, 11 (11): 6260–6275. IF – 3,167
  17. Danusevičius D., Baliuckas V., Buchovska J., Kembrytė R. 2021. Geographical structuring of Quercus robur (L.) chloroplast DNA haplotypes in Lithuania: recolonization, adaptation, or overexploitation effects? Forests, 12 (7): 831. IF – 3,282
  18. Tamošaitis S., Jurkšienė G., Petrokas R., Buchovska J., Kavaliauskienė I., Danusevičius D., Baliuckas V. 2021. Dissecting taxonomic variants within Ulmus spp. complex in natural forests with the aid of microsatellite and morphometric markers. Forests, 12 (6): 653. IF – 3,282
  19. Sirgedaitė-Šėžienė V., Marčiulynas A., Baliuckas V. 2021. Effect of extracts from dominant forest floor species of clear-cuts on the regeneration and initial growth of Pinus sylvestris L. with respect to climate change. Plants, 10 (5): 916. IF – 4,658
  20. Tripolskaja L., Kazlauskaite-Jadzevice A., Baliuckas V., Razukas A. 2021. Natural and managed grasslands productivity during multiyear in ex-arable lands (in the context of climate change). Agriculture, 11 (3): 215. IF – 3,408
  21. Kembryte R., Danusevicius D., Buchovska J., Baliuckas V., Fusi B., Kemp M., Kavaliauskas D. 2021. DNA-based tracking of historical introductions of forest trees: The case of European beech (Fagus sylvatica L.) in Lithuania. European Journal of Forest Research, 140: 435–449. IF – 3,140
  22. Sirgedaitė-Šėžienė V., Mildažienė V., Žemaitis P., Ivankov A., Koga K., Shiratani M., Baliuckas V. 2021. Long-term response of Norway spruce to seed treatment with cold plasma: dependence of the effects on the genotype. Plasma Processes and Polymers, 18 (1): 2000159IF – 3,877
  23. Jurkšienė G., Janušauskaitė D., Baliuckas V. 2020. Microbial community analysis of native Pinus sylvestris L. and alien Pinus mugo L. on dune sands as determined by ecoplates. Forests, 11 (11): 1202. IF – 2,633
  24. Petrokas R., Baliuckas V., Manton M.  2020. Successional categorization of European hemi-boreal forest tree species. Plants, 9 (10): 1381. IF – 3,935
  25. Marčiulynas A., Sirgedaitė-Šėžienė V., Žemaitis P., Jansons Ā., Baliuckas V. 2020. Resistance of Scots pine half-sib families to Heterobasidion annosum in progeny field trials. Silva Fennica, 54 (4): 10276. IF – 1,819
  26. Rieksts-Riekstiņš R., Zeltiņš P., Baliuckas V., Brūna B., Zaļuma A., Kāpostiņš R. 2020. Pinus sylvestris breeding for resistance against natural infection of the fungus Heterobasidion annosum. Forests, 11 (1): 23. IF – 2,633
  27. Jurkšienė G., Baranov O. Y., Kagan D. I., Kovalevič-Razumova O. A., Baliuckas V. 2019. Genetic diversity and differentiation of pedunculate (Quercus robur) and sessile (Q. petraea) oaks. Journal of Forestry Research, 31: 2445–2452. IF – 1,689
  28. Marčiulynas A., Sirgedaitė-Šėžienė V., Žemaitis P., Baliuckas V. 2019. The resistance of Scots pine (Pinus sylvestris L.) half-sib families to Heterobasidion annosum. Forests, 10 (3)287. IF – 2,221
  29. Sirgedaite-Šežiene V., Baležentiene L., Varnagiryte-Kabašinskiene I., Stakenas V., Baliuckas V. 2019. Allelopathic effects of dominant ground vegetation species on initial growth of Pinus sylvestris L. seedlings in response to different temperature scenarios. iForest – Biogeosciences and Forestry, 12: 132–140. IF – 1,683
  30. Jansons A., Matisons R., Baliuckas V., Purina L., Krisans O., Jansons J., Baumanis I. 2018. Performance of iodgepole pine Pinus contorta provenances in Latvia. Silva Fennica, 52 (5): 10014. IF – 1,605
  31. Jurksiene G., Baliuckas V. 2018. Pedunculate and sessile mixed oak forest regeneration process in Lithuania. Forests, 9 (8): 459. IF – 2,166
  32. Jurkšienė G., Janušauskaitė D., Armolaitis K., Baliuckas V. 2017. Leaf litterfall decomposition of pedunculate (Quercus robur) and sessile (Q. petraea [Matt.] Liebl.) oaks and their hybrids and impact on soil microbiota. Dendrobiology, 78: 51–62. IF – 0,643
  33. Zizas R., Mozgeris G., Baliuckas V., Brazaitis G., Belova O., Grašytė G., Kurlavičius P. 2017. The effect of forest landscape structure on the location and occupancy and of capercaillie (Tetrao urogallus) Leks. Baltic Forestry, 23 (2): 411–422. IF – 0,635
  34. Petrokas R., Baliuckas V. 2017. Self-sustaining forest. Applied Ecology and Environmental Research, 15 (4): 409–426. IF – 0,681
  35. Danusevicius D., Kerpauskaite V., Kavaliauskas D., Fussi B., Konnert M., Baliuckas V. 2016. The effect of tending and commercial thinning on the genetic diversity of Scots pine stands. European Journal of Forest Research, 135: 1159–1174. IF – 2,017
  36. Straigytė L., Baliuckas V. 2015. Spread intensity and invasiveness of sycamore maple (Acer pseudoplatanus) in Lithuanian forests. iForest, Journal of Biogeosciences and Forestry, 8: 693–699. IF – 1,318
  37. Petrokas R., Baliuckas V. 2014. Morphological intergradation of native elm species is shown by site-specific parameters. Baltic Forestry, 20 (2): 238–247. IF – 0,532
  38. Janušauskaitė D., Baliuckas V., Dabkevičius Z. 2013. Needle litter decomposition of native Pinus sylvestris and alien Pinus mugo at different ages affecting enzyme activities and soil properties on dune sands. Baltic Forestry, 19 (1): 50–60. IF – 0,532
  39. Danusevičius D., Buchovska J., Stanys V., Šikšnianienė J. B., Baliuckas V., Brazaitis G. 2013. Chloroplast DNA polymorphism of an exotic mugo Turra population introduced to seaside spit of Kursiu Nerija in Lithuania. European Journal of Forest Research, 132: 137–150. IF – 1,959
  40. Petrokas R., Baliuckas V. 2012. Natural hybridisation within elms (Ulmus) in Lithuania. Baltic Forestry, 18 (2): 237–246. IF – 0,532
  41. Pliūra A., Rungis D., Baliuckas V. 2009. Population structure of pedunculate oak (Quercus robur) in Lithuania based on analysis of chloroplast DNA haplotypes and adaptive traits. Baltic Forestry, 15 (1): 2–12. IF – 0,364
  42. Pliura A., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2008. Phenogenetic response of silver birch populations and half-sib families to elevated ozone and ultraviolet-B radiation at juvenile age. Environmental Pollution, 156 (1): 152–161. IF – 3,135
  43. Baliuckas V., Lagerström T., Norell L., Eriksson G. 2005. Genetic variation among and within populations in Swedish species of Sorbus aucuparia and Prunus padus L. assessed in a nursery trial. Silvae Genetica, 54 (1): 1–8. IF – 0,513
  44. Baliuckas V., Pliura A. 2003. Genetic variation and phenotypic plasticity of Quercus robur populations and open pollinated families in Lithuania. Scandinavian Journal of Forest Research, 18 (4): 305–319. IF – 0,692
  45. Csaikl U., Oledzka I., Baliuckas V., Petit R., Jensen J. 2002. Chloroplast DNA variation of white oak in the Baltic countries and Poland. Forest Ecology and Management, 156 (1–3): 211–222. IF – 0,906
  46. Baliuckas V., Ekberg I., Eriksson G., Norell L. 1999. Genetic variation among and within populations of four Swedish hardwood species assessed in a nursery trial. Silvae Genetica, 48: 17–25. IF – 0,513

Straipsniai recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose

  1. Danusevičius D., Kembryte R., Buchovska J., Baliuckas V., Kavaliauskas D. 2020. Genetic signature of the natural gene pool of Tilia cordata Mill. In Lithuania: compound evolutionary and anthropogenic effects. Authorea, October 9, 2020.
  2. Kačiušis M., Sirgedaitė-Šėžienė V., Žemaitis P., Mildažienė V., Paužaitė G., Malakauskienė A., Koga K., Shiratani M., Novickij V., Baliuckas V. 2019. Paprastosios eglės antrinių metabolitų ir fotosintezės pigmentų kaita po poveikio šalta plazma bei elektromagnetiniu lauku. Miškininkystė, 2 (84): 7–17.
  3. Tamošaitis S., Jurkšienė G., Petrokas R., Baliuckas V. 2019. Vietinių Ulmus sp. rūšių morfologinis kintatumas ir tarprūšinė hibridizacija Lietuvoje. Miškininkystė, 2 (84): 37–45.
  4. Tamošaitis S., Jurkšienė G., Baliuckas V. 2019. Vietinių alksnio (Alnus sp.) rūšių tarprūšinė hibridizacija Lietuvoje. Miškininkystė, 2 (84): 18–27.
  5. Šilingienė R., Šilingas M., Lukminė D., Baliuckas V., Mozgeris G., Doftartė A. 2019. Privačių miškų savininkų (fizinių asmenų) tipai, miškininkavimo tikslai bei jų kaita. Miškininkystė, 2 (84): 54–70.
  6. Zizas R., Baliuckas V., Mozgeris G., Brazaitis G. 2018. Miško struktūra kurtinių (Tetrao urogallus) mikrobuveinėse. Miškininkystė, 1 (82): 27–37.
  7. Stoncelis A., Juškauskaitė A., Baliuckas V. 2017. Wood properties of nine Pinus sylvestris open-pollinated families originating from different Lithuanian populations. Acta Biol. Univ. Daugavp., 17 (2): 237–241.
  8. Stoncelis A., Juškauskaitė A., Baliuckas V. 2018. Paprastosios pušies, paprastosios eglės ir karpotojo beržo medienos savybių priklausomybė nuo aplinkos sąlygų ir nuo genotipo. Miškininkystė, 1 (82): 7–15.
  9. Баранов О. Ю., Балюцкас В., Юшкаускайте А. 2017. Анализ степени генетического полиморфизма семенного потомства Pinus sylvestris и Betula pendula Roth. с различной степенью фенотипической пластичности. Труды БГТУ, Серия 1, Лесное хозяйство, природопользование и переработка возобновляемых ресурсов, № 1 (192): 34–38.
  10. Barysas T., Zizas R., Baliuckas V., Kurlavičius P. 2016. Natūralių priešų įtaka teterviniams (Tetraonidae) paukščiams ir kurtinių (Tetrao urogallus) populiacijos būklė Varėnos rajono miškuose. Miškininkystė, 1 (79): 18–28.
  11. Verbylaitė R., Baliuckas V., Kuusienė S. 2015. European aspen (Populus tremula) genetic diversity assessed by molecular methods correlation with P. tremulae infection incidence. Biologija, 61 (3–4): 130–144.
  12. Juškauskaitė A., Baranov O. Y., Panteleev S. V., Baliuckas V. 2015. Phenotypic plasticity and nuclear DNA polymorphism of two differing Pinus sylvestris L. open-pollinated families originating from the same population. Acta Biol. Univ. Daugavp., 15 (1): 95–103.
  13. Баранов О. Ю., Падутов В. Е., Каган Д. И., Балюцкас В. 2015. Генетическая структура полусибсового потомства дуба черешчатого и дуба скального различного происхождения (SSRP-анализ). Весцi Нацыянальнай акадэмii навук Беларусi. Серыя бiялагiчных навук/ Нацыянальная акадэмiя навук Беларусi. Минск: Беларуская навука, № 3: 94–98.
  14. Kavaliauskas D., Danusevičius, D., Baliuckas V., Baranov O. 2015. Paprastosios pušies populiacijų genetinė struktūra Lietuvoje pagal chloroplasto DNR žymenis. Miškininkystė, 1 (77): 45–55.
  15. Juškauskaitė A., Baliuckas V. 2014. Fenotipinio plastiškumo ir genetinių tyrimų apžvalga. Miškininkystė, 2 (76): 50–58.
  16. Jurkšienė G., Baliuckas V. 2014. Paprastojo (Quercus robur) ir bekočio (Q. petraea (Matt.) Liebl.) ąžuolų bei jų hibridų pomiškio formavimosi raidos Trako miške ypatumai. Miškininkystė, 1 (75): 21–31.
  17. Jurkšienė G., Janulionis G., Baliuckas V. 2012. Paprastojo, bekočio ąžuolų ir jų hibridų paplitimas Trako miške bei šį procesą sąlygojantys veiksniai. Miškininkystė, 1 (71): 40–48.
  18. Jurkšienė G., Baliuckas V. 2012. Paprastojo (Quercus robur) ir bekočio (Q. petraea (Matt.) Liebl.) ąžuolo bioekologinės ir genetinės savybės. Miškininkystė, 1 (71): 59–71.
  19. Баранов О. Ю., Балюцкас В., Барсукова Т. Л., Азарова А. Б. 2010. Особенности генетической структуры морфологических форм березы карельской. Проблемы лесоведения и лесоводства: сборник научных трудов/ Национальная академия наук Беларуси, Институт леса. Гомель, Вып. 70: 182–189.
  20. Баранов О. Ю., Балюцкас В. 2010. Генетические особенности хозяйственно ценных форм берез. Труды БГТУ (Белорусского государственного технологического университета). Сер. I, Лесное хоз-во. Вып, XVIII: 197.
  21. Баранов О. Ю., Балюцкас В. 2009. Использование молекулярно-генетических маркеров для анализа плоидности осины и березы. Проблемы лесоведения и лесоводства 69, ИЛ НАН Беларуси, Гомель, c. 129–135.
  22. Baliuckas V., Rungis D., Pliūra A. 2009. Paprastojo ąžuolo (Quercus robur) kilmių rajonai ir chloroplasto DNR haplotipai Lietuvoje. Miškininkystė, 1 (65): 51–58.
  23. Baliuckas V., Pliura A. 2008. Phenogenetic variation pattern in adaptive traits of Betula pendula, Alnus glutinosa and Quercus robur in Lithuania. Biologija, 54 (2): 60–65.
  24. Patamsytė J., Žvingila D., Labokas J., Baliuckas V., Balčiūnienė L., Kleizaitė V., Rančelis V. 2008. Study of genetic diversity in wild raspberry (Rubus idaeus) germplasm collection using morphological characters and RAPD markers. Biologija, 54 (2): 66–74.
  25. Pliūra A., Baliuckas V. 2008. Juodalksnio (Alnus glutinosa) ekogenetinė populiacinė struktūra Lietuvoje. Miškininkystė, 1 (63): 39–55.
  26. Pliūra A., Baliuckas V. 2007. Genetic variation in adaptive traits of progenies of Lithuanian and Western European populations of Fraxinus excelsior Baltic Forestry, 13 (1): 28–38.
  27. Baliuckienė A., Baliuckas V., Pliūra A. 2007. Karpotojo beržo (Betula pendula) populiacijų genetinė įvairovė ir fenotipinis plastiškumas. Miškininkystė, 2 (62): 16–26.
  28. Baliuckienė A., Baliuckas V. 2006. Genetic variability of silver birch (Betula pendula) wood hardness in progeny testing at juvenile age. Baltic Forestry, 12 (2): 134–140.
  29. Pliūra A., Balkus T., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2006. Paprastojo uosio populiacijų ir pusiausibų šeimų fenogenetinis atsakas į skirtingo intensyvumo ozono poveikį juvenaliniame amžiuje klimatinėse kamerose. Miškininkystė, 2 (60): 43–53.
  30. Patamsytė J., Žvingila D., Mažonytė I., Kleizaitė V., Baliuckas V., Balčiūnienė L., Rančelis V. 2005. Assessement of ecological impact on genetic diversity among populations of Rubus idaeus Biologija, 4: 24–28.
  31. Žvingila D., Verbylaitė R., Baliuckas V., Pliūra A., Kuusienė S. 2005. Genetic diversity (RAPD) in natural Lithuanian populations of common ash (Fraxinus excelsior). Biologija, 3: 46–53.
  32. Baliuckienė A., Baliuckas V. 2005. Karpotojo beržo (Betula pendula) bioekologinės ir genetinės savybės. Miškininkystė, 1 (57): 62–69.
  33. Žvingila D., Patamsytė J., Kleizaitė V., Labokas J., Baliuckas V., Balčiūnienė L., Rančelis V. 2004. A study of genetic variability and adaptation in wild Rubus idaeus L. using molecular markers. Biologija, 3: 21–26.
  34. Patamsytė J., Žvingila D., Labokas J., Baliuckas V., Kleizaitė V., Balčiunienė L., Rančelis V. 2004. Assessment of diversity of wild raspberries (Rubus idaeus L.) in Lithuania. Journal of Fruit and Ornamental Plant Research. Special ed. vol. 12: 195–206.
  35. Baliuckas V., Pliūra A., Eriksson G. 2004. Forest tree breeding strategies in Nordic and Baltic countries and the possible implications on Lithuanian tree breeding strategy. Baltic Forestry, 10 (1): 95–103.
  36. Gabrilavičius R., Baliuckas V., Danusevičius D., Danusevičius J., Pliūra A. 2001. Progress in conservation of forest genetic resources in Lithuania: importance of the dynamic approach. Biologija, 4: 79–83.
  37. Baliuckas V., Lagerström T., Eriksson G. 2001. Within-population variation in juvenile growth rhythm and growth in Quercus robur L. and Fagus sylvatica L. Forest Genetics, 8 (4): 259–270.
  38. Baliuckas V. 2000. Eco-genetic variation of Lithuanian Quercus robur populations and families and its consequences on gene conservation. Baltic Forestry, 6 (2): 78–80.
  39. Baliuckas V., Lagerström T., Eriksson G. 2000. Within-population variation in juvenile growth rhythm and growth in Fraxinus excelsior L. and Prunus avium L. Forest Genetics, 7 (3): 183–192.
  40. Baliuckas V., Pliūra A. 2000. Lietuvos paprastojo ąžuolo populiacijų ir šeimų genetinis kintamumas, genetinių išteklių dinaminio išsaugojimo kontekste. Miškininkystė, 3 (47): 18–27.
  41. Baliuckas V. 2000. Paprastojo (Q.robur) ir bekočio (Q.petraea (Matt) Liebl.) ąžuolo rūšių introgresija Trako miške. Botanica Lithuanica, 6 (4): 375–387.
  42. Baliuckas V., Pliūra A. 1999. Development of dynamic multiple population breeding and conservation system of Quercus robur L. Proceedings of Nordic Baltic in situ Symposium. 8–14 June 1998, Vilnius. Botanica Lithuanica, suppl. 2: 171–173.

Straipsniai kituose mokslo leidiniuose

  1. Padutau A.V., Baliuckas V. 2021. Genetic certification of Scots pine clones based on the use of microsatellite markers. Forest Science, Youth, Future – 2021. Materials of the II International School-Conference of Young Scientists (July 6-9, 2021). Forest Research Institute of the National Academy of Sciences of Belarus. Gomel, Beldruk Printing House LLC: 138-140.
  2. Jurkšienė G., Baliuckas V. 2019. Natural hybridization and features between Alnus incana (L.) Moenc. and Alnus glutinosa (L.) Gaertn. in Lithuania. Agrosym 2019: X international scientific agriculture symposium, Jahorina, October 03-06, Bosnia and Herzegovina: book of abstracts / editor in chief D. Kovacevic, University of East Sarajevo [et al.], p. 909.
  3. Kelleher C. T., de Vries S. M. G., Baliuckas V., Bozzano M., Frýdl J., Gonzalez Goicoechea P., Ivankovic M., Kandemir G., Koskela J., Kozioł C., Liesebach M., Rudow A., Vietto L., Zhelev Stoyanov P. 2015. Approaches to the Conservation of Forest Genetic Resources in Europe in the Context of Climate Change. European Forest Genetic Resources Programme (EUFORGEN), Bioversity International, Rome, Italy. xiv+46 pp.
  4. Баранов О. Ю. 2015. Молекулярно-генетический анализ полусибсового потомства сосны обыкновенной с различным уровнем экологической пластичности / О. Ю. Баранов, В. Балюцкас, А. Юшкаускайте, С. В. Пантелеев, В. Е. Падутов. Сохранение лесных генетических ресурсов Сибири: материалы 4-го международного совещания, Барнаул, 24–29 августа / Ин-т леса им. В. Н. Сукачева СО РАН; редкол.: В.В. Тараканов [и др.]. Барнаул, c. 9–10.
  5. Jurkšienė G., Baliuckas V. 2014. Leaf morphological variation of sessile oak (Quercus petraea (Matt.) Liebl.) and pedunculate oak (Quercus robur) in Lithuania. Proceedings of the Annual 20th International Scientific Conference: Research for rural development 2014. Jelgava, vol. 2, p. 63–69.
  6. Jurkšienė G., Kagan D. I., Baranov O. J., Kovalevich O. A., Baliuckas V. 2013. Genetic diversity of Quercus robur, Quercus petraea and their hybrids in Lithuania. Rural Development 2013‘ The Sixth International Scientific Conference Proceedings, 2013, volume 6, book 3: 306–310.
  7. Kerpauskaite V., Danusevicius D., Kavaliauskas D., Fussi B., Konnert M., Baliuckas V., Augustaitis A. 2013. A Methodological approach for assessment of the spatial genetic structure within scots pine stands based on DNA markers. Rural Development 2013‘ The Sixth International Scientific Conference Proceedings, volume 6, book 3: 324–331.
  8. Баранов О. Ю., Барсукова Т. Л., Балюцкас В. 2011. SSRP-анализ форм березы карельской. Проблемы объектов лесной науки: современное состояние и перспективы. Материалы науч.-практ. конф. с межд. участ., посвящ. 40-летию ФГБУ «ВНИИЛГИСбиотех» «Достижения и перспективы лесной генетики и селекции», 12-13 сент. 2011 г. Воронеж. Воронеж: Наука-Юнипресс. С. 37–38
  9. Baranov O. Yu., Nicolaeva N. N., Mashkina O. S., Baliuckas V. 2011. Phylogenetic analysis of curly birch based on alcoholdehydrogenase gene sequencing data. Structural and Functional Deviations from Normal Growth and Development of Plants Under the Influense of Environmental Factors: Material of International Conference. Petrozavodsk: KarRC RAS, p. 24–29.
  10. Балюцкас В., Балюцкене А., Баранов О. Ю. 2010. Морфолого-генетическая характеристика межвидовых гибридов (B. pendula x B. pubescens) в полусибсовом потомстве березы повислой. «Наука о лесе XXI века»: материалы международной научно-практической конференции, посвященой 80-летию Института леса НАН Беларуси. Гомель: Институт леса НАН Беларуси, c. 130–133.
  11. Patamsytė J., Žvingila D., Balčiūnienė L., Baliuckas V., Labokas J., Kleizaitė V., Rančelis V. 2008. Genotyping of wild raspberry (Rubus Idaeus l.) accessions with RAPD markers. Proceedings of the International Symposium on New Researches in Biotechnology, Rumunija, Bukareštas USAMV, p. 470–478.
  12. Baliuckas V., Danusevicius J. 1998. The sexual asymmetry of Scots pine clones. Proceedings of IUFRO S.2.02.18 Symposium on Scots Pine Breeding and Genetics, Lithuania, p. 117–122.

Lietuvos leidyklose išleistos monografijos, knygos, vadovėliai, jų dalys

  1. Baliuckas V., Danusevičius J., Gabrilavičius R. 1997. Ąžuolynų genofondo įvertinimas, išsaugojimas ir panaudojimas. Monografija: Lietuvos ąžuolynai, išsaugojimo ir atkūrimo problemos (autorių kolektyvas, red. S. Karazija). Kaunas, p. 113–135.

Rekomendacijos

  1. Jurkšienė G., Baliuckas V. 2019. Paprastojo (Quercus robur) ir bekočio (Q. petraea [Matt.] Liebl.) ąžuolų ir jų hibridų morfologinis atskyrimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, 72 p.
  2. Baliuckas V., Danusevičius D., Kavaliauskas D., Baranovas O., Juškauskaitė A. 2017. Paprastosios pušies genetinių draustinių potencialas, siekiant išsaugoti ir pagausinti genetinius išteklius. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC (spaudoje).
  3. Baliuckas V., Danusevičius D., Buchovska J., Kerpauskaitė V., Juškauskaitė A. 2017. Karpotojo beržo provenencijų (kilmių) rajonų patikslinimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC (spaudoje).
  4. Baliuckas V., Danusevičius D., Buchovska J., Kerpauskaitė V., Kavaliauskas D. 2015. Paprastojo ąžuolo provenencijų (kilmių) rajonų patikslinimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 58–59.
  5. Baliuckas V., Danusevičius D. 2014. Paprastosios pušies ir paprastosios eglės provenencijų (kilmių) rajonų patikslinimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 82–84.
  6. Baliuckas V., Danusevičius D. 2014. Paprastosios pušies ir paprastosios eglės genetiniai tyrimai, siekiant vykdyti diferencijuotą selekciją. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 85–90.
  7. Aleinikovas M., Bagdžiūnaitė A., Baliuckas V., Bareika V., Gedminas A., Mikšys V., Ozolinčius R., Pliūra A. 2012. Našių ir aukštos medienos kokybės beržynų atkūrimas bei formavimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 36–38.
  8. Baliuckas V. 2011. Paprastojo ąžuolo ir karpotojo beržo genotipų atranka antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, p. 45–47.

Metodinės priemonės

  1. Baliuckas V., Danusevičius D. 2013. Populiacijų, šeimų ir klonų genetinio-selekcinio įvertinimo bandomuosiuose želdiniuose metodika. Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų mokslų tyrimams. Kaunas, p. 97-111. ISBN 978-9955-37-149-6
  2. Baliuckas V., Rugienius R., Petraitytė R. 2007. Eksperimentų ir eksperimentinių objektų (biomedžiagos testavimui, vertinimui ir atrankai) duomenų bazės kūrimas. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 13 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045)
  3. Baliuckas V., Gradeckas A., Rugienius R. 2007. Duomenų masyvų (“žalių“ ir po pirminio apdorojimo) duomenų bazės kūrimas. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 15 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045)
  4. Ruzgas V., Baliuckas V., Petraitytė R. 2007. Informacijos apie kitas medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros mokslo srityse veiklas vykdančias institucijas duomenų bazės kūrimas. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 3 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045)
  5. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius, J., Gabrilavičius, G. 2006. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktorantams „Miško medžių genetinių objektų mokomojo tinklo parengimas ir pristatymas“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: LMI-6). LŽŪU, I-II dalys, 279 p.
  6. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Aučina, A., Kuusienė, S. 2006. Mokomoji priemonė magistrantams „Biotechnologija miškų ūkyje“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-2). LŽŪU, I-II dalys, 402 p.
  7. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Žvingila, D. 2006. Mokomoji priemonė doktorantams „Molekulinė genetika ir miško medžių genetinė modifikacija“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-3). ŽŪU, I-II dalys, 300 p.
  8. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V. 2006. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktorantams- internetinis puslapis „Miško medžių genetika ir biotechnologija parengimas ir pristatymas“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-4). LŽŪU, I-II dalys, 300 p.
  9. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V. 2006. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktoratams- e-kursai „Molekulinė genetikos vaidmuo miško medžių genetiniuose tyrimuose“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-5). LŽŪU, I-II dalys, 300 p.
  10. Pliūra A., Eriksson G., Baliuckas V., Danusevičius D. 2006. Mokomoji priemonė mokslininkams– teorinis kursas „Miško augalų genetinės įvairovės įvertinimas ir specifinių genų identifikavimas taikant molekulinių žymenų metodus: klasikinių ir modernių metodų panaudojimo galimybės miško augalų selekcijoje“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-1). LMI, I-II dalys, 406 p.
  11. Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius D. 2006. Mokomoji priemonė mokslininkams ir selekcininkams „Biotechnologijos priemonių taikymas miško augalų selekcijoje“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-3). LMI, 227 p.
  12. Baliuckas V., Pliūra A., Danusevičius D. 2006. Mokomoji priemonė mokslininkams ir selekcininkams „Miško biotechnologijos plėtra miškų ūkio įmonėse“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-4). LMI, 176 p.

Mokslo populiarinimo straipsniai

  1. Kavaliauskas D., Baliuckas V. 2020. Miškų genetikos tyrimų poreikis ir perspektyvos. Mūsų girios, 4: 13.
  2. Kavaliauskas D., Baliuckas V. 2019. EUFORGEN 14-sis vykdomojo komiteto susirinkimas. Mūsų girios, 10: 13.
  3. Danusevičius D., Baliuckas V., Buchovska J 2019. Paprastojo ąžuolo kilmės tyrimai Lietuvoje. Mūsų girios, 2: 19.
  4. Kavaliauskas D., Baliuckas V., Danusevičius D. 2018. Miškų genetinis monitoringas Europoje ir už jos ribų. Mūsų girios, 11: 11.
  5. Baliuckas V. 2018. Dar kartą apie Punios šilo ateitį. Mūsų girios, 10: 9.
  6. Danusevičius J., Baliuckas V., Danusevičius D. 2018. Tęstini miško selekcijos darbai. Mūsų girios, 1: 24–25.
  7. Kavaliauskas D., Baliuckas V. 2017. EUFORGEN 12-sis vykdomojo komiteto susirinkimas. Mūsų girios, 12: 11.
  8. Verbylaitė R., Baliuckas V., Bakys R. 2017. Europinė miškų genetinio monitoringo sistema. Mūsų girios, 5: 8–9.
  9. Zizas R., Baliuckas V., Kurlavičius P., Barysas T. 2016. Natūralių priešų poveikio kurtinių (Tetrao urogallus) dėtims tyrimas. Mūsų girios, 8: 10–12.
  10. Baliuckas V. 2016. Ką gali miškui duoti selekcija? Mūsų girios, 7: 15–16.
  11. Danusevičius J., Gabrilavičius R., Pliūra A., Danusevičius D., Baliuckas V. 2011. Miško genetikai ateities miškams. Mokslas ir gyvenimas, 8–9: 23–25.
  12. Baliuckas V., Pliūra A., Suchockas V. 2010. Hibridinės drebulės – nenaudojamoms žemėms apželdinti. Mano ūkis, 1: 34–37.
  13. Baliuckas V., Danusevicius D. 1997. Ädellövskog i Litauen. Ekbladet, 12: 6–11.
  14. Baliuckas V. 1993. Paprastosios pušies geografinio kintamumo panaudojimas. Mūsų girios, 6: 6–7.
En