Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
Žemdirbystės institutas

Tel. (8 347) 37 175
El. paštas jurgita.ceseviciene@lammc.lt
Instituto al. 1, Akademija, 58344 Kėdainių r.

 

Išsilavinimas

1999–2001 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas, Agronomijos fakultetas, Augalų apsaugos, dirvotyros, agrochemijos specializacija. Įgytas agronomijos magistro laipsnis

1994–1999 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas, Agronomijos fakultetas, Mokslinio agronomo specialybė. Įgytas agronomijos bakalauro laipsnis (neakivaizdinės studijos)

1989–1993 m. Kauno aukštesnioji žemės ūkio mokykla, Sodų ir daržų agrotechniko specialybė

Mokslo laipsniai ir vardai

2007 m. biomedicinos mokslų srities, agronomijos krypties daktaro laipsnis. Disertacijos tema „Žieminių kviečių grūdų technologinių savybių priklausomumas nuo tręšimo, derliaus nuėmimo laiko ir grūdų laikymo trukmės“. Lietuvos žemės ūkio universitetas

Mokslinių tyrimų kryptys

• Javų grūdų ir jų produktų (miltų, sėlenų, tešlos, krakmolo, duonos) kokybės kitimo tyrimai.
• Žolinių augalų, skirtų maistui, pašarams bei energetiniams ištekliams, cheminės sudėties dėsningumų analizė.

Profesinė patirtis

Nuo 2019 m. iki dabar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.

2015–2019 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.

2008–2015 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (iki 2009 m. Lietuvos žemdirbystės instituto) Cheminių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja.

2007–2008 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja.

2001–2007 m. Lietuvos žemdirbystės instituto doktorantė.

1997–2001 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Analitinės (nuo 2004 m. Cheminių tyrimų) laboratorijos vyresnioji / I kat. laborantė.

1993–1997 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Aplinkos tvarkymo grupės technikė.

Kita veikla

• Nuo 2014 m. žurnalo „International Journal of Celiac Disease“ redkolegijos narė (Atviros prieigos akademinis leidėjas: Science and Education).
• 2016 ir 2017 m. ekspertuoti Vengrijos nacionalinių tyrimų Plėtros ir inovacijų departamentui (Hungarian National Research, Development and Innovation Office (NKFIH)) pateikti projektai.

Kvalifikacijos tobulinimas

• 2018 m. gegužės 28 – birželio 11 d. stažuotė Lenkijos Olštyno Varmijos ir Mozūrijos universiteto Aplinkos mokslų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedroje. Tema „Metano fermentacijos proceso efektyvumo nustatymas organinėje medžiagoje“.
• 2016 gegužės 18 d. seminaras „Inovatyvūs FOSS sprendimai grūdų analizei“, 6 akad. val., organizatorius: FOSS GmbH atstovas Lietuvoje UAB „Laisva linija“, Vilnius.
• 2015 m. gegužės 7 d. kvalifikacijos tobulinimo kursai „Pieno ūkio konkurencingumo didinimas diegiant pašarų savikainą mažinančias ir produkcijos kokybę gerinančias gamybos inovacijas“. LŽŪKT, Akademija, Kėdainių r.
• 2014 m. kovo 13 d. Stable Micro Systems Basic User Training Course. Stable Micro Systems ir UAB „T-Optimus“, KTU, Kaunas.
• 2013 m. lapkričio 11–15 d. statistiniai kursai „R-Training“. EODA, Akademija, Kėdainių r.
• 2012 m. gruodžio 6–7 d. ,okymai „Darbas su mokslinių publikacijų duomenų bazėmis“ pagal Europos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „LAMMC veiklos stiprinimas“ Nr. VP1-3. 1-ŠMM-05-K-02-025, pažymėjimas 5-DB. Aleksandro Stulginskio universitetas, Kaunas.
• 2012 m. gruodžio 4 d. verslumo interaktyvūs mokymai „Inovacijų valdymas: vertės ir verslo modelio inovacijos“, vykdyti pagal projektą „Intelektualaus verslo laboratorija – InoLaboratorija“ Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-002, pažymėjimas ŽV-2332. Žinių visuomenės institutas, Kaunas.
• 2012 m. gegužės 17 d. verslumo interaktyvūs mokymai „Žinių ir žinojimo valdymas“, vykdyti pagal projektą „Intelektualaus verslo laboratorija – InoLaboratorija“ Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-002, pažymėjimas ŽV-1795. Žinių visuomenės institutas, Kaunas.
• 2012 m. kovo 1 d. specialiųjų dujų mokymai „Saugus dujų naudojimas“. AGA, Aleksandro Stulginskio universitetas, Kaunas
• 2011 m. gruodžio 5–8 d. laboratoriniai kursai „New Methods in Assessment of Food / Feed Quality and Safety“. Apmokyti metodai: I. Fusarium spp. identifikacija: DNR išskyrimas, PCR, elektroforezė; II. Tirpių angliavandenių ekstrakcija ir bendro kiekio nustatymas. EU FP7 projektas „Flavoure“. Organizatoriai: Estijos žemdirbystės tyrimų institutas, Juuliku laboratorija. Talinas, Estija.
• 2011 m. kovo 10 d. kursai „Verslas ir projektų valdymas“. Projekto „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimo Lietuvoje“ veikla „Suaugusiųjų neformalusis švietimas“. Dotnuva, Kėdainių r.
• 2011 m. vasario 28 d. mokymai „Laiko planavimas ir darbo organizavimas”. UAB „Projektų gama“. Dotnuva, Kėdainių r.
• 2011 m. vasario 9 d. mokymai „Kūrybinio mąstymo lavinimas ir idėjų generavimo metodai”. UAB „Projektų gama“, Dotnuva, Kėdainių r.
• 2011 m. vasario mėn. 40 ak. val. neformalusis suaugusiųjų mokymas „Floristikos dizainas I“. Floravida, Kaunas.
• 2010 m. rugpjūčio 15–20 d. NOVA PhD kursai „Applied statistics with R for the agricultural, life and veterinary sciences”. Organizatoriai: universitetų tinklas NOVA. Jelgava, Latvija.
• 2010 m. gruodžio 22–23 d. mokymai „Projektų rengimas, valdymas, rezultatų analizė“. UAB „Chmieliauskas & Ramonas“, Dotnuva, Kėdainių r.
• 2010 m. gruodžio 13 d. mokymai „Efektyvi vidinė komunikacija. Komandinio darbo organizavimas“. UAB „Projektų gama“, Dotnuva, Kėdainių r.
• 2010 m. gruodžio 8–9 d. mokymai „Mokslo rezultatų komercializavimas, verslo įmonių steigimas ir valdymas“. UAB „Chmieliauskas & Ramonas“, Dotnuva, Kėdainių r.
• 2010 m. lapkričio 29–30 d. mokymai „Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos šaltiniais (duomenų bazėmis): Biomedicinos mokslų šaltiniai pagal eMoDB.LT mokymų programą“. LŽŪU, Kaunas.
• 2010 m. liepos 20 d. mokymai „Electrolab fermentatoriai. Fermentatorius Fermac 320“. UAB „Energenas“ ir kompanija „Electrolab“, Kaunas.
• 2009 m. lapkričio 23–24 d. HEALTHGRAIN seminaras / analitiniai mokymo kursai „Measurement of Dietary Fibre and Small Bioactive Components of Cereals“. Teorinė dalis. Organizatorius: ICC asociacija. Varšuva, Lenkija.
• 2009 m. kovo 26–27 d. EU FP7 projekto “Flavour“ mokymai „Food and Feed quality and safety“. Organizatoriai: Estijos žemdirbystės institutas ir Talino technologijos universitetas. Talinas, Estija.
• 2009 m. gruodžio 8 d. mokymai „Malvern Instruments. Advances and challenges of Particle size and Zeta potential measurement technologies“. Malvern ir UAB „Laisva linija“, Dotnuva, Kėdainių r.
• 2008 m. 3 mėn. stažuotė Danijoje, Kopenhagos universiteto, Gyvybės mokslų fakulteto, Augalų biologijos ir biotechnologijos departamento, Biochemijos laboratorijoje. Tema „Structure – function modelling of wheat starches“. Stažuotė skirta Lietuvos Švietimo mainų paramos fondo, finansuota Danijos tarptautinio bendradarbiavimo ir mobilumo švietimo ir mokymo centro (CIRIUS)
• 2007 m. sausio 22–26 d. kursai „Mokslinio rašymo ir komunikavimo anglų kalba įgūdžių tobulinimas“. UAB „Projektų gama“, Dotnuva, Kėdainių r.

Dalyvavimas mokslo programose bei projektuose

• 2017–2021 m. aukšto lygio MTEP (SMART) projektas „Biodujų gamybos atliekinės biomasės kokybės diagnostika inovatyviam biotrąšų naudojimui“, vykdytoja.
• 2017–2021 m. aukšto lygio MTEP (SMART) projektas „Amilopektininio krakmolo ir vitalaus glitimo žieminių kviečių veislių kūrimas pramonei“, vykdytoja.
• 2017–2020 m. ŽŪM Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ projektas „Konservuotų pašarų kokybės ir rizikos vertinimas pieninių galvijų šėrimo pilnavertiškumo ir gerovės užtikrinimui“, vykdytoja.
• 2014–2015 m. LMT, NMP „Sveikas ir saugus maistas“ projektas „Daugiamečiai pupiniai augalai – pridėtinės vertės ingredientų šaltinis funkciniam maistui“ (LegFOOD), projekto vykdytoja.
• 2014–2015 m. projektas „Inovatyvios pupinių augalų auginimo technologijos praturtinančios pašarą vietiniais baltymais bei dirvožemį biologiniu azotu”, vykdytas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida”, projekto vykdytoja.
• 2012–2015 m. ESF projektas „C3 ir C4 žolinių augalų daugiafunkcionalumo inovatyvioms technologijoms mokslinis pagrindimas: fitožaliavos – bioproduktai – poveikis aplinkai“, projekto vykdytoja.
• 2012–2014 m. LMT Mokslininkų grupės projektas „Kompleksiniai daugiafunkcinio energinio C4 tipo augalo – rykštėtosios soros biopotencialo tyrimai“ (EnergoSora), projekto vykdytoja.
• 2013 m. projektas „Javų ir kitų išteklių naudojimas tausojančioje žemdirbystės sistemoje“ vykdytas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir informacinės praktikos sklaida“, projekto vykdytoja.
• 2012, 2013 m. ŠMM projektas „Universitetų žinių ir technologijų perdavimo gebėjimų stiprinimas“ (UniGeb), priemonė – metodas M-ŽI-13 „Lazerinės difrakcijos metodo pritaikymas ir vystymas dirvožemio ir augalinės medžiagos tyrimams žemės ūkio moksle“, projekto vykdytoja.
• 2011–2013 m. ŽŪM MTTV programos ,,Augalų veislių kūrimas ir introdukcija“ projektas „Javų veislių atranka viso grūdo maistui su pagerinta mitybine verte“, projekto vykdytoja.
• 2011–2012 m.ŽŪM MTTV programos ,,Augalininkystės plėtra“ projektas „Šalyje pagamintų konservuotų žolinių pašarų, naudojamų galvijų šėrimui, kokybės įvertinimas spektrometrijos metodu“, projekto vykdytoja.
• 2008–2009 m. ŽŪM programos „Ekologinio ūkininkavimo plėtra“ projektas „Ekologiškų kviečių grūdų tinkamumo perdirbti studija“, projekto vykdytoja.
• 2008 m. LMT Mokslininkų grupių projektas „Pigaus, greito metodo nemaistinių kviečių grūdų kokybės vertinimui sukūrimas“, projekto vykdytoja.
• 2007–2009 m. LMT Pramoninės biotechnologijos plėtros programos projektas „Kviečiai specialios paskirties biopolimerams“ (KVIETPOLIMER), projekto vykdytoja.

Vadovavimas / konsultavimas doktorantams, praktikantams

• Nuo 2019 m. LAMMC ŽI doktorantės Danutės Kvasovienės disertacinio darbo „Javų grūdų cheminės sudėties ir technologinių savybių bei dirvožemio kokybės kitimas taikant skirtingas tręšimo sistemas“ mokslinė vadovė.
• 2017 sausio 30 – vasario 24 d. Airos Druktienytės bakalauro studijų praktikos (KTU Pramoninės biotechnologijos programos IV k.) ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje vadovė.
• Nuo 2016 09 iki dabar LAMMC ŽI doktorantės Yuliia Kochiieru disertacinio darbo „Duoninių javų žaliavos ir produktų kokybės tyrimai mikotoksinų aspektu“ mokslinė konsultantė.

Apdovanojimai

• 2002 m. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų apdovanojimas magistro darbui „KAS –32 trąšų ir augalų apsaugos produktų derinių įtaka žieminių kviečių ligoms, derliui ir grūdų kokybei“

PAGRINDINIAI MOKSLO DARBAI

Straipsniai leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“

1. Slepetiene A., Volungevicius J., Jurgutis L., Liaudanskiene I., Amaleviciute-Volunge K., Slepetys J., Ceseviciene J. 2020. The potential of digestate as a biofertilizer in eroded soils of Lithuania. Waste Management, 201: 494–451. IF – 5,431
2. Kadziene G., Suproniene S., Auskalniene O., Pranaitiene S., Svegzda P., Versuliene A., Ceseviciene J., Janusauskaite D., Feiza V. 2020. Tillage and cover crop influence on weed pressure and Fusarium infection in spring cereals. Crop Protection, 127: 104966. IF – 2,172
3. Arlauskienė A., Cesevičienė J., Velykis A. 2019. Improving mineral nitrogen control by combining catch crops, fertilisation, and straw management in a clay loam soil. Acta Agriculturae Scandinavica, Section B — Soil & Plant Science, 69 (5): 422–431. IF – 0,810
4. Kochiieru Y., Mankeviciene A., Janaviciene S., Jonaviciene A., Ceseviciene J. 2019. The influence of milling and sifting processes on deoxynivalenol distribution in whole-wheat flour and its products. World Mycotoxin Journal, 12 (2): 133–140. IF – 2,406
5. Butkutė B., Padarauskas A., Cesevičienė J., Taujenis L., Norkevičienė E. 2018. Phytochemical composition of temperate perennial legumes. Crop & Pasture Science, 69 (10): 1020–1030.  IF – 1,330
6. Butkutė B., Dagilytė A., Benetis R., Padarauskas A., Cesevičienė J., Olšauskaitė V., Lemežienė N. 2018. Mineral and phytochemical profiles and antioxidant activity of herbal material from two temperate Astragalus species. BioMed Research International, Article ID 6318630: 11 p. IF – 2,197
7. Butkutė B., Benetis R., Padarauskas A., Cesevičienė J., Dagilytė A., Taujenis L., Rodovičius H., Lemežienė N. 2017. Young herbaceous legumes – a natural reserve of bioactive compounds and antioxidants for healthy food and supplements. Journal of Applied Botany and Food Quality, 90: 346–353. IF – 1,115
8. Butkutė B., Padarauskas A., Cesevičienė J., Pavilonis A., Taujenis L., Lemežienė N. 2017. Perennial legumes as a source of ingredients for healthy food: proximate, mineral and phytoestrogen composition and antibacterial activity. Journal of Food Science and Technology, 54 (9): 2661–2669. IF – 1,797
9. Olšauskaitė V., Padarauskas A., Cesevičienė J., Lemežienė N., Butkutė B. 2016. Hydrophilic interaction chromatography–tandem mass spectrometry for the determination of swainsonine in plants. Chemija, 27 (4): 208–212. IF – 0,357
10. Norkevičienė E., Lemežienė N., Cesevičienė J., Butkutė B. 2016. Switchgrass (Panicum virgatum L.) from North Dakota – a New Bioenergy Crop for the Nemoral Zone of Europe. Communications in Soil Science and Plant Analysis, 47 (S1): 64–74. IF – 0,589
11. Butkutė B., Lemežienė N., Dagilytė A., Cesevičienė J., Benetis R., Mikaliūnienė J., Rodovičius H. 2016. Mineral Element and Total Phenolic Composition and Antioxidant Capacity of Seeds and Aerial Plant Parts of Perennial Legumes. Communications In Soil Science And Plant Analysis, 47 (S1): 36–45. IF – 0,589
12. Slepetiene A., Slepetys J., Tilvikiene V., Amaleviciute K., Liaudanskiene I., Ceseviciene J., Kadziuliene Z., Dabkevicius Z., Buliauskaite R. 2016. Evaluation of chemical composition and biogas production from legumes and perennial grasses in anaerobic digestion using Oxitop system. Fresenius Environmental Bulletin, 25 (5): 1342–1347. IF – 0,425
13. Taujenis L., Padarauskas A., Cesevičienė J., Lemežienė N., Butkutė B. 2016. Determination of coumestrol in lucerne by ultra-high pressure liquid chromatography-mass spectrometry. Chemija, 27 (1): 60–64. IF – 0,357
14. Povilaitis V., Šlepetienė A., Šlepetys J., Lazauskas S., Tilvikienė V., Amalevičiūtė K., Feizienė D., Feiza V., Liaudanskienė I., Cesevičienė J., Kadžiulienė Ž., Kukujevas A. 2016. The productivity and energy potential of alfalfa, fodder galega and maize plants under the conditions of the nemoral zone. Acta Agriculturae Scandinavica, Section B — Soil & Plant Science, 66 (3): 259–266. DOI: 10.1080/09064710.2015.1093651 IF – 0,651
15. Lemežienė N., Padarauskas A., Butkutė B., Cesevičienė J., Taujenis L., Norkevičienė E., Mikaliūnienė J. 2015. The concentration of isoflavones in red clover (Trifolium pratense L.) at flowering stage. Zemdirbyste-Agriculture, 102 (4): 443–448. IF – 0,579
16. Stukonis V., Juzėnas S., Cesevičienė J., Norkevičienė E. 2015. Assessment of morpho-anatomical traits of red fescue (Festuca rubra L.) germplasm differing in origin. Zemdirbyste-Agriculture, 102 (4): 437–442. DOI: 10.13080/z-a.2015.102.056 IF – 0,579
17. Jankauskienė Z., Butkutė B., Gruzdevienė E., Cesevičienė J., Fernando A. L. 2015. Chemical composition and physical properties of dew- and water-retted hemp fibres. Industrial Crops and Products, 75, Part B: 206–211. IF – 3,449
18. Taujenis L., Padarauskas A., Mikaliūnienė J., Cesevičienė J., Lemežienė N., Butkutė B. 2015. Identification of isoflavones and their conjugates in red clover by liquid chromatography coupled with DAD and MS detectors. Chemija, 26 (2): 107–112. IF – 0,547
19. Lemežienė N., Norkevičienė E., Liatukas Ž., Dabkevičienė G., Cecevičienė J., Butkutė B. 2015. Switchgrass from North Dakota – an adaptable and promising energy crop for northern regions of Europe. Acta Agriculturae Scandinavica, Section B — Soil & Plant Science, 65 (2): 118–124. IF – 0,649
20. Liatukas Ž., Lemežienė N., Butkutė B., Cesevičienė J., Dabkevičienė G. 2015. Variability of SPAD chlorophyll meter readings in switchgrass (Panicum virgatum L.) populations under cool temperate climate conditions. Zemdirbyste-Agriculture, 102 (2): 159–166. IF – 0,579
21. Dabkevičienė G., Lemežienė N., Norkevičienė E., Liatukas Ž., Cesevičienė J., Armonienė R., Butkutė B. 2015. Variability of nuclear DNA content and agromorphological characteristics of switchgrass (Panicum virgatum L.) germplasm in Lithuania. Zemdirbyste-Agriculture, 102 (2): 153–158. IF – 0,579
22. Butkutė B., Lemežienė N., Cesevičienė J., Liatukas Ž., Dabkevičienė G. 2013. Carbohydrate and lignin partitioning in switchgrass (Panicum virgatum L.) biomass as a bioenergy feedstock. Zemdirbyste-Agriculture, 100 (3): 251–260. DOI: 10.13080/z-a.2013.100.032 IF – 0,523
23. Ceseviciene J., Slepetiene A., Leistrumaite A., Ruzgas V., Slepetys J. 2012. Effects of organic and conventional production systems and cultivars on the technological properties of winter wheat. Journal of the Science of Food and Agriculture, 92 (14): 2811–2818. IF – 1,746
24. Nemeikšienė D., Arlauskienė A., Šlepetienė A., Cesevičienė J., Maikštėnienė S. 2010. Mineral nitrogen content in the soil and winter wheat productivity as influenced by the pre-crop grass species and their management. Zemdirbyste-Agriculture, 97 (4): 23–36. IF – 0,232

Straipsniai recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose

1. Kvasoviene-Petraityte D., Ceseviciene J., Arlauskiene A., Šlepetiene A. 2019. The Effect of Mineral and Liquid Organic Fertilisers on Soil Mineral Nitrogen and Chlorophyll Content in Winter Wheat Leaves. Mechanization in Agriculture & Conserving of the Resources, 65 (6): 213–216.
2. Norkevičienė E., Butkutė B., Lemežienė N., Cesevičienė J., Kemešytė V. 2015. The potential of swichgrass for bioenergy production in comparision to reed canary grass under cool temperate climate conditions. European Biomass Conference and Exhibition Proceedings, 23rd EUBCE - 2015, 1-4 June 2015, Viena, Austria, p. 127–134. DOI: 10.5071/23rdEUBCE2015-1CV.1.4
3. Butkutė B., Cesevičienė J., Norkevičienė E. 2014. Development of low-cost and rapid method for the evaluation of organic and inorganic components in switchgrass biomass. Proceedings of the 11th International Conference of Young Scientists on Energy Issues - CYSENI 2014, 29-30 May 2014, Kaunas, Lithuania, p. II-69–II-78.
4. Tilvikiene V., Kadziuliene Z., Dabkevicius Z., Šarūnaitė L., Šlepetys J., Pocienė L., Šlepetienė A., Ceceviciene J. 2014. The yield and variation of chemical composition of cocksfoot biomass after five years of digestate application. Grassland Science in Europe. EGF at 50: The Future of European Grasslands. Proceedings of the 25th General Meeting of the European Grassland Federation, 7-11 September 2014, Aberystwyth university, UK, 19: 468–470.
5. Butkutė B., Lemežienė N., Cesevičienė J., Liaudanskienė I. 2013. Dry matter yield and carbon partitioning in the aboveground part of switchgrass (Panicum virgatum L.) germplasm. Agriculture & Food, 1 (1): 87–97.
6. Slepetiene A., Liaudanskiene I., Slepetys J., Stukonis V., Jokubauskaite I., Ceseviciene J. 2013. Comparison of soil organic matter content and composition in protected areas of NATURA 2000 and agrarian lands. Journal of Food, Agriculture and Environment, 11 (2): 1105–1110. DOI: 10.1234/4.2013.4514
7. Jablonskytė-Raščė D., Maikštėnienė S., Cesevičienė J., Mankevičienė A. 2012. Ekologinių trąšų ir bioaktyvatorių įtaka paprastųjų kviečių (Triticum aestivum L.) ir Spelta kviečių (Triticum spelta L.) produktyvumui ir derliaus kokybei. Žemės ūkio mokslai, 19 (1): 1–10.
8. Cesevičienė J., Butkutė B. 2012. Comparison of gluten parameters when gluten is determined by the glutomatic and hand washing methods. Proceedings of the 6^th International Congress FLOUR – BREAD ’11, 8^th Croatian Congress of Cereal Technologists. 12-14 October 2011, Opatia, Kroatia, p. 180–189. (ISI proceedings)
9. Basinskiene L., Juodeikiene G., Kalvaityte V., Ceseviciene J., Leistrumaite A. 2011. Enzyme activity of different cereals grown using organic and conventional agricultural practices. 6th Baltic Conference on Food Science and Technology “Innovations for Food Science and Production” FOODBALT-2011 Conference Proceedings. LLU, Jelgava, p. 27–32. (ISI proceedings)
10. Яблонските-Раще Д., Майкштенене С., Цесевичене Ю. 2010. Оптимизация питателных условий экологически выращиваемой пшеницы спелта на тяжолых почвах. Сборник научных трудов по материалам научно-практической конференции <Современные проблемы и пути их решения в науке, транспорте производстве и образовании’2010>, Одесса, T. 32, С. 83-86.
11. Cesevičienė J., Mašauskienė A. 2009. Žieminių kviečių grūdų technologinių savybių kitimas sandėliavimo metu. Zemdirbyste-Agriculture, 96 (1): 154–169.
12. Cesevičienė J., Leistrumaitė A., Paplauskienė V. 2009. Grain yield and quality of winter wheat varieties in organic agriculture. Agronomy Research, 7 (special issue I): 217–223.
13. Butkutė B., Cesevičienė J. 2009. Lygčių kūrimas kviečių grūdų kokybę vertinant spektrometru NIRS-6500. I. Grūdų kokybės ir optinių duomenų bazės charakteristika. Zemdirbyste-Agriculture, 96 (4): 62–77.
14. Butkutė B., Cesevičienė J. 2009. Lygčių kūrimas kviečių grūdų kokybę vertinant spektrometru NIRS-6500. II. Lygčių skaičiavimo modelių palyginimas. Zemdirbyste-Agriculture, 96 (4): 78–96.
15. Cesevičienė J., Mašauskienė A. 2008. Pjūties laiko poveikis žieminių kviečių grūdų baltymų kiekiui ir sedimentacijos rodikliui. Žemdirbystė: mokslo darbai, 95 (1): 58–72.
16. Mašauskienė A., Cesevičienė J. 2008. Skirtingo baltymingumo žieminių kviečių grūdų laikymo trukmės poveikis miltų reologinėms savybėms. Maisto chemija ir technologija: KTU Maisto institutas, Mokslo darbai, 42 (1): 35–46.
17. Cesevičienė J., Mašauskienė A. 2007. Žieminių kviečių Hagbergo - Perteno kritimo skaičiaus priklausomumas nuo tręšimo azoto trąšomis ir pjūties laiko. Žemės ūkio mokslai, 14 (2): 11–17.
18. Mašauskienė A., Cesevičienė J. 2007. Tręšimo azoto trąšomis ir oro sąlygų poveikis žieminių kviečių glitimo savybėms grūdų laikymo metu. Maisto chemija ir technologija: KTU Maisto institutas, Mokslo darbai, 41 (1): 46–53.
19. Dabkevičius Z., Cesevičienė J., Mašauskienė A. 2006. The effects of N fertiliser treatments on winter wheat yield and fresh and stored grain qualities. Bibliotheca fragmenta agronomica. Book of proceedings. IX ESA congress.  4–7 September 2006, Pulawy - Warszawa, 11 (II): 449–450.
20. Mankevičienė A., Dabkevičius Z., Mačkinaitė R., Cesevičienė J. 2006. Žieminių kviečių grūdų užterštumo mikromicetais ir mikotoksinais priklausomumas nuo tręšimo lygio. Žemdirbystė. Mokslo darbai, 93 (3): 131–140.
21. A. Mašauskienė, J. Cesevičienė 2006. Variation of winter wheat grain qualities as affected by NK fertilisation and grain storage period. I. Indirect bread-making qualities. LLU Raksti, 311 (16): 50–58.
22. A. Mašauskienė, J. Cesevičienė 2006. Variation of winter wheat grain qualities as affected by NK fertilisation and grain storage period. II. Dough mixing properties by Brabender farinograph. LLU Raksti, 311 (16): 59–67.
23. Mašauskienė A., Cesevičienė J. 2005. Effects of cultivar and fertilisation practices on bread-making qualities of fresh and stored winter wheat grain. Agronomijas vēstis (Latvian Journal of Agronomy), 8: 142–146.
24. Mašauskienė A. Cesevičienė J. 2004. Žieminių kviečių technologinių savybių kitimas priklausomai nuo tręšimo azoto trąšomis ir grūdų laikymo trukmės. Maisto chemija ir technologija: KTU Maisto institutas, Mokslo darbai, 38 (1): 43–49.
25. Mašauskas V., Gaurilčikienė I., Mašauskienė A., Cesevičienė J. 2002. Fungicidų ir jų mišinio su azoto trąšomis poveikis žieminiams kviečiams. Žemdirbystė. Mokslo darbai, 80 (4): 135–153.
26. Mašauskienė A., Paplauskienė V., Cesevičienė J. 2002. Evaluation of the protein composition and interdiversity of indirect bread-making parameters of Lithuania-grown winter wheat cultivars. Žemdirbystė. Mokslo darbai, 78 (2): 42–50.

Tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų išleistos monografijos, knygos, vadovėliai, jų dalys

1. Butkutė B., Liaudanskienė I., Jankauskienė Z., Gruzdevienė E., Cesevičienė J., Amalevičiūtė K. 2015. Features of Carbon Stocks in the Biomass of Industrial Hemp and Stinging Nettle. In: A. Sayigh (ed.) Renewable Energy in the Service of Mankind (Selected Topics from the World Renewable Energy Congress WREC 2014), Vol I, Chapter 2. Springer International Publishing, p. 17–29. DOI: 10.1007/978-3-319-17777-9_2
2. Butkutė B., Cesevičienė J., Lemežienė N., Dabkevičienė G., Liatukas Ž., Norkevičienė E. 2015. The variation of ash and inorganic elements concentrations in the biomass of Lithuania-grown switchgrass (Panicum virgatum L.). In: A. Sayigh (ed.) Renewable Energy in the Service of Mankind (Selected Topics from the World Renewable Energy Congress WREC 2014), Vol I, Chapter 8. Springer International Publishing, p. 75–90. DOI: 10.1007/978-3-319-17777-9_8

Lietuvos leidyklose išleistos monografijos, knygos, vadovėliai, jų dalys

1. Šlepetienė A., Cesevičienė J., Liaudanskienė I. 2013. Lazerinės difrakcijos metodo vystymas ir pritaikymas dirvožemio bei augalinės medžiagos tyrimams žemės ūkio moksle. Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų tyrimams. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, „Lututė“, Kaunas, p. 396–405.

Rekomendacijos

1. Arlauskienė A., Cesevičienė J. 2018. Sėjomainų įvairinimo, tręšimo intensyvumo įtaka augalų produktyvumui ir sunkaus priemolio rudžemio kokybei. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, Akademija, Kėdainių r., p. 32–34.
2. Feiza V., Feizienė D., Deveikytė I., Putramentaitė A., Janušauskaitė D., Kadžienė G., Seibutis V., Šlepetienė A., Liaudanskienė I., Cesevičienė J., Pranaitienė S. 2016. Ilgalaikių žemdirbystės sistemų įtaka dirvožemio savybėms ir augalų produktyvumui. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, Akademija, Kėdainių r., p. 4–5.
3. Maikštėnienė S., Cesevičienė J., Jablonskytė-Raščė D., Mankevičienė A., Supronienė S., Masilionytė L., Šlepetienė A. 2013. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis augintų Spelta kviečių grūdų ir produktų technologiniai, cheminiai ir mikotoksikologiniai rodikliai. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. LAMMC, Akademija, Kėdainių r., p. 6–9.
4. Leistrumaitė A., Cesevičienė J., Ruzgas V., Šlepetienė A. 2010. Ekologiškų kviečių grūdų tinkamumas perdirbti. Rekomendacijos žemdirbystei. LAMMC ŽI, p. 24–27.
5. Semaškienė R., Leistrumaitė A., Mankevičienė A., Supronienė S., Cesevičienė J., Deveikytė I. 2007. Varpinių javų veislių kokybinis ir ūkinis vertingumas ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Rekomendacijos žemdirbystei. Akademija, p. 12–14.
6. Cesevičienė J., Mašauskienė A., Lazauskas S., Mašauskas V. 2006. Žieminių kviečių grūdų technologinių savybių priklausomumas nuo tręšimo, derliaus nuėmimo laiko ir grūdų laikymo trukmės. Rekomendacijos žemdirbystei. Akademija, p. 13–14.

Mokslo populiarinimo straipsniai

1. Butkutė B., Lemežienė N., Dabkevičienė G., Liatukas Ž., Cesevičienė J. 2013. Rykštėtoji sora – naujas augalas biokurui. Mano ūkis, 1: 30–31.
2. Liatukas Ž., Ruzgas V., Leistrumaitė A., Cesevičienė J., Danytė V., Razbadauskienė K. 2012. Kviečių grūdų kokybiniai skirtumai. Mano ūkis, 8: 30–32.
3. Cesevičienė J. 2010. Nuo ko priklauso kviečių kokybė? Mano ūkis, 12: 23–25.
4. Cesevičienė J., Leistrumaitė A. 2009. Ekologiški kviečiai duonai: kuri veislė tinkamesnė? Mano ūkis, 9: 34–36.
5. Maikštėnienė S., Krištaponytė I., Cesevičienė J. 2009. Spelta kviečiai - paklausą rinkoje turintys javai. Žemės ūkis, 12: 4–7.
6. Cesevičienė J., Mašauskienė A. 2004. Kokybė pablogėjo. Valstiečių laikraštis, 81: 5.