Dr. Virgilijus Baliuckas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
Miškų institutas

Tel. 8 682 67 866
El. paštas virgilijus.baliuckas@lammc.lt
Liepų g. 1, Girionys, 53101 Kauno r.


Išsilavinimas

1984–1991 m. Lietuvos žemės ūkio akademija (nuo 2019 m. VDU Žemės ūkio akademija) Miškų fakultetas (1985–1987 m. tarnyba armijoje). Įgyta miškų ūkio inžinieriaus specialybė.

1984 m. Juozo Aleksonio vardo vidurinė mokykla (dabartinė „Saulės“ gimnazija), matematinio profilio klasė, Kaunas.

Mokslo laipsniai ir vardai

Nuo 2011 m. Docento pareigose Miškų ir ekologijos fakultete, Miško biologijos ir miškininkystės institute, Aleksandro Stulginskio universitete (nuo 2019 m. VDU Žemės ūkio akademija). Dėstomas kursas „Miško medžių genetika, selekcija ir sėklininkystė“.

2003 m. Biomedicinos mokslų srities, miškotyros mokslų krypties daktaro laipsnis (Švedijos žemės ūkio universitete išduotas diplomas, nostrifikuotas 2003). Disertacijos tema „Ecological traits and broadleaved tree genetics“.

Mokslinių tyrimų kryptys

  • 04A Miškotyra. Tyrimų sritis ekologinė-evoliucinė genetika miškotyroje. Miško populiacijų vystymosi genetiniai tyrimai – struktūrinių fenotipinių-genotipinių požymių populiacinio polimorfizmo vertinimas susietai su taikomų rūšiai molekulinių žymeklių polimorfizmo vertinimu. Medžių rūšių poledynmečio migracijos tyrimas. Populiacijų genetinės variacijos ir adaptacijos tyrimai. Ilgalaikė miško medžių rūšių selekcija.
  • 03B Ekologija ir aplinkotyra. Svetimkraščių medžių rūšių invazyvumo ir poveikio miško bendrijoms tyrimai.
  • 04B Tarprūšinės hibridizacijos tyrimai Quercus, Ulmus, Betula, Alnus gentyse.

Profesinė patirtis

Nuo 2018 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Nuo 2009 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vedėjas

Nuo 2011 m. iki dabar docentas Miškų ir ekologijos fakultete, Miško biologijos ir miškininkystės institute, Aleksandro Stulginskio universitete. Dėstomas kursas „Miško medžių genetika, selekcija ir sėklininkystė“

2009–2017 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

2007–2011 m. lektorius Miškų fakultete, Lietuvos žemės ūkio universitete. Dėstomas kursas „Miško medžių selekcija ir sėklininkystė“

2005–2009 m. Lietuvos miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas miško genetikos ir selekcijos skyriuje

2003–2005 m. Lietuvos miškų instituto mokslo darbuotojas miško genetikos ir selekcijos skyriuje

1992–2003 m. Lietuvos miškų instituto asistentas miško genetikos ir atkūrimo skyriuje

1991–1992 m. Lietuvos miškų instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis miško genetikos ir atkūrimo skyriuje.

Mokslinės ir profesinės organizacijos

  • Lietuvos miškininkų sąjungos narys.

Kita veikla

  • Nuo 2014 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotyros krypties jungtinės doktorantūros su LAMMC Miškų institutu komiteto narys.
  • Nuo 2012 m. Mokslinio žurnalo „Miškininkystė“ redkolegijos narys.
  • 2012 m. tarptautinės konferencijos V. Ramanausko atminimui „Globalūs pokyčiai: miško selekcija ir sėklininkystė“ organizatorius.
  • LAMMC Miškų instituto metodinės komisijos narys.
  • Nuo 2010 m. Paskaitos anglų kalba užsienio ir Lietuvos universitetuose BOVA tarptautinių kursų programos rėmuose.
  • Nuo 2009 m. Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos narys.
  • Nuo 2009 m. Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos narys.
  • 2004–2016 m. NOLTFOX (ilgalaikių mokslinių miško eksperimentų duomenų bazės kūrimo projektas) tarptautinio Šiaurės ir Baltijos šalių projekto dalyvis ir koordinatorius Lietuvoje.
  • 2000 m. Šiaurės ir Baltijos šalių miško genetikų ir selekcininkų grupės (SNS) konferencijos organizacinio komiteto narys.
  • Nuo 1997 m. Europos genetinių išteklių išsaugojimo programos EUFORGEN, lapuočių darbo grupės narys. Nuo 2017 m. šalies koordinatorius.
  • 1994 m. IUFRO S.2.02.18 simpoziumo „Scots Pine Breeding and Genetics“ organizacinio komiteto narys.

Kvalifikacijos tobulinimas

  • 2014 m. valdymo komiteto EUFORGEN pasitarimas-seminaras „10th Steering Committee Meeting“, Edinburgas, Škotija.
  • 2013 m. tarptautinis ProCoGen (7–osios ES programos tarptautinis projektas) seminaras „Conifer sequencing: basic concepts in conifer genomics“, Ryga, Latvija.
  • 2013 m. konsorciumo „DendroGen“ II mokslinis seminaras „Wykorzystanie plantacyjnych upraw nasiennych modrzewia europejskiego do wyboru drzew elitarnych“ (Europinio maumedžio sėklinių plantacijų panaudojimas, atrenkant elitinius medžius). Kviestinis pranešimas „Breeding value calculation in tree breeding – practical example of Lithuanian approach“, Krokuva, Lenkija.
  • 2012 m. tarptautinis Šiaurės ir Baltijos šalių seminaras, skirtas genetiškai modifikuotų organizmų rizikai vertinti ir valdyti, Kaunas.
  • 2012 m. EUFORGEN šalių dalyvių atstovų pasitarimas/seminaras, Järvenpää (Helsinkis), Suomija.
  • 2004 m. stažuotė Lenkijos miškų tyrimo institute pagal PROFOREST programą WP2.4 „Activities promoting genetic diversity conservation of Scots pine“, Varšuva, Lenkija.
  • 2001 m. tarptautiniai mokymo kursai „Conservation and management of forest genetic resources in Eastern Europe“, Gmundenas, Austrija.
  • 2000–2002 m. Šiaurės šalių doktorantų kursai „Breeding for marginal environments“ (Islandija), „Basic forest genetics“ (Švedija), „Quantitative Genetics and efficient breeding“ (Švedija).
  • 2000 m. tarptautinis simpoziumas miško genetikos klausimais, Uppsala, Švedija.
  • 1999–2002 m. stažuotė Švedijos Žemės ūkio universitete (trukmė 6 mėn.).
  • 1998 m. tarptautinis simpoziumas „Nordic Baltic in situ Symposium“, Vilnius.
  • 1998 m. stažuotė Švedijos Žemės ūkio universitete (trukmė 2 mėn.).
  • 1996–1997 m. stažuotė Švedijos Žemės ūkio universitete (trukmė 9 mėn.).
  • 1994 m. tarptautinis simpoziumas „Genetic Resources in Farm Animals and Plants“, Ås, Norvegija.
  • 1994 m. stažuotė Norvegijos miškų institute (trukmė 1.5 mėn.).

Dalyvavimas mokslo programose bei projektuose

  • 2017 m. Augalų genų banko projektas „Ypač vertingų miško medžių sėklų pavyzdžių iš atskirų miško genetinių draustinių surinkimas ir perdavimas į Augalų genų banko ilgalaikio saugojimo saugyklą“, projekto vadovas.
  • 2016–2020 m. Horizon 2020 programos projektas EU ,,Miško medžių genetinių išteklių išsaugojimo optimizavimas ir tvarus naudojimas Europoje“ (Optimising the management and sustainable use of forest genetic resources in Europe)“ H2020-SFS-2014-2015/H2020-SFS-2015-2, Nr. 676876 (akronimas GENTREE), projekto vykdytojas.
  • 2016–2018 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastosios eglės ir karpotojo beržo medienos savybių priklausomybės nuo augimo sąlygų ir nuo genotipo įvertinimas palikuonių bandomuosiuose želdiniuose“, projekto vadovas.
  • 2016 m. VĮ Šiaulių miškų urėdijos projektas „Karpotojo beržo kryžminimo kombinacijų parinkimas pagal palikuonių augimą bandomuosiuose želdiniuose ir atrinktų medžių kryžminimas“, projekto vadovas.
  • 2015–2017 m. Aplinkos ministerijos projektas „Eglės, maumedžio, beržo ir juodalksnio plantacinių miško želdinių veisimo rekomendacijų parengimas“, projekto vykdytojas.
  • 2015–2017 m. COST veikla FP1202 „Genetinių išteklių išsaugojimo gerinimas: esminis klausimas Europos marginalinių/periferinių miško medžių rūšių populiacijų adaptacijai klimato kaitos sąlygomis (MaP-MGI)“, projekto vykdytojas.
  • 2015–2016 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Baltarusijos Respublikos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programos projektas ,,Paprastosios pušies ekologinio plastiškumo įvertinimas molekuliniais- genetiniais metodais siekiant pagerinti miškų atkūrimo strategiją klimato kaitos kontekste, išlaikyti atkuriamų miškų bioįvairovę bei genofondą Baltarusijoje ir Lietuvoje“, projekto vadovas Lietuvoje.
  • 2012–2016 m. Aplinkos ministerijos projektas „Augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijų palaikymas ir atnaujinimas“, projekto vadovas.
  • 2015–2016 m. Aplinkos ministerijos projektas ,,Juodalksnio ir baltalksnio tarprūšinių hibridų ir jų panaudojimo perspektyvų, vystant miško sėklinę bazę, įvertinimas“, projekto vadovas.
  • 2014–2016 m. Aplinkos ministerijos projektas „Karpotojo beržo kilmių rajonavimo ir miško dauginamosios medžiagos perkėlimo galimybių pagal DNR žymenis ir bandomuosius želdinius patikslinimas“, projekto vadovas.
  • 2014–2016 m. Aplinkos ministerijos projektas „Karpotojo beržo ir paprastosios eglės intensyviosios selekcijos (III selekcijos ciklas), paremtos kryžminimais ir palikuonių išbandymu, pirmasis etapas – genotipų atranka bandomuosiuose želdiniuose, skiepijimas (klonavimas), klonų auginimas, plantacijų kryžminimams atlikti projektų ir kryžminimo metodikų parengimas“, projekto vadovas.
  • 2014–2015 m. Aplinkos ministerijos projektas „Parodomųjų-bandomųjų ir mokymo želdinių būklės įvertinimas, mokymui bei demonstravimui reikalingų aprašymų parengimas“, projekto vykdytojas.
  • 2012–2016 m. ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programa „Žemės ūkio ir miškų augalų genetika ir genotipų kryptingas keitimas“ uždavinys „Ištirti autochtoninių miško populiacijų genetinę struktūrą ir atrinkti vertingus miško medžių genotipus“, vadovas.
  • 2012–2016 m. ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programa „Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai“ uždavinys „Nustatyti miško medžių populiacijų adaptacijos galimybes bendros miškų vertės didinimui“, vadovas.
  • 2014–2015 m. Aplinkos ministerijos projektas „Pagrindinių miško medžių rūšių selekcijos būklės analizė ir selekcinių darbų atlikimo metodikų parengimas“, projekto vykdytojas.
  • 2012–2015 m. Švietimo ir mokslo ministerijos žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“, priemonė „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“, mokslinių tyrimų projektas „Paprastosios pušies bendrijų rūšinė ir genetinė įvairovė bei jų tvarus naudojimas klimato kaitos ir žmogaus poveikio sąlygomis“, projekto vykdytojas.
  • 2013–2014 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastojo ąžuolo kilmių rajonų patikslinimas pagal DNR žymenis, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės ir paprastosios pušies miško dauginamosios medžiagos perkėlimo šalyje ir įvežimo iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių galimybės (principai)“, projekto vadovas.
  • 2012–2013 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastosios pušies ir paprastosios eglės provenencijų (kilmių) rajonų patikslinimas“, projekto vadovas.
  • 2012–2013 m. „Paprastosios pušies ir paprastosios eglės genotipų genetiniai tyrimai diferencijuotai selekcijai“, projekto vadovas.
  • 2010-2012 m. Europos Sąjungos mokslo fondo (ESF) remiamas projektas „Importance of Genetic Factors on Formation of Forest Stands with High Adaptability and Qualitative Wood Properties“, įgyvendintas Latvijos miškų institute SILAVA, projekto vykdytojas.
  • 2010–2011 m. nacionalinė mokslo programa „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“, projektas „Svetimkraščių medžių rūšių plitimas Lietuvoje ir procesą sąlygojantys veiksniai“, projekto vadovas.
  • 2010–2011 m. nacionalinė mokslo programa „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“, projektas „Vietinių medžių rūšių ir jų populiacijų pažeidžiamumas, arealų kaita bei prognozės kintant klimatui“, projekto vykdytojas.
  • 2010 m. Aplinkos ministerijos projektas „Augalų (miško) nacionalinių genetinių išteklių atrankos kriterijų parengimas“, projekto vadovas.
  • 2010 m. Aplinkos ministerijos projektas „Paprastojo ąžuolo ir karpotojo beržo genotipų atranka bandomuosiuose želdiniuose ir rekomendacijos antros kartos miško sėklinėms plantacijoms įveisti“, projekto vadovas.
  • 2010 m. VĮ Kėdainių miškų urėdijos projektas „Hibridinės drebulės klonavimo gyvašaknėmis klonų išbandymui ir vegetatyvinio dauginimo motininei plantacijai įrengti tyrimai ir rekomendacijų parengimas“, projekto vykdytojas.
  • 2008–2012 m. Augalų genų banko projektas „Augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijų palaikymas ir atnaujinimas“, projekto vadovas.
  • 2008–2010 m. Žemės ūkio ministerijos projektas „Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas ir jų sklaida“, projekto vadovas.
  • 2009 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnių pliusinių medžių genetinio-selekcinio įvertinimo pagal jų palikuonis bandomuosiuose želdiniuose atlikimas ir pranašių genotipų atranka antros kartos sėklinių plantacijų veisimui“, projekto vadovas.
  • 2009 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lapuočių medžių rūšių – ąžuolo, juodalksnio ir beržo – genetinių draustinių ir sėklinių medynų atsikūrimo įvertinimas ir rekomendacijų parengimas“, projekto vykdytojas.
  • 2006–2010 m. EC FP5 mokslo programa „TREEBREEDEX (TREEBREEDEX: a working model network of tree improvement for competitive multifunctional and sustainable European forestry)“, projekto vykdytojas.
  • 2006–2008 m. Aplinkos ministerijos projektas „Karpotojo ir plaukuotojo beržų ekologinio išplitimo ir našumo palyginamoji analizė ir šių rūšių pliusinių medžių medienos kokybės genetinis-selekcinis įvertinimas“, projekto vykdytojas.
  • 2008 m. Augalų genų banko projektas „Miško medžių genetinių išteklių lauko kolekcijų priežiūros, genetinių išteklių atnaujinimo, dauginimo ir augalų genetinės medžiagos pavyzdžių rengimo saugojimui Augalų genų banke“, projekto vykdytojas.
  • 2008 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Paprastojo ąžuolo Lietuvos populiacijų DNR genotipavimas ir populiacinės struktūros ištyrimas“, projekto vykdytojas.
  • 2007 m. Augalų genų banko projektas „Lietuvos miškų instituto (miško augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinio centro) veiklai, vykdant lauko kolekcijų priežiūrą, genetinių išteklių atnaujinimą, dauginimą ir augalų genetinės medžiagos pavyzdžių rengimą saugojimui Augalų genų banke, užtikrinimas“, projekto vykdytojas.
  • 2007 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“, projekto vykdytojas.
  • 2005–2007 m. BPD 2 prioriteto 5 priemonė „Žmonių išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“, projektas „Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologijų tyrimų srityje“, projekto vykdytojas.
  • 2005 m. Aplinkos ministerijos projektas „Želdinių vertinimo kriterijai ir metodika“, projekto vykdytojas.
  • 2005 m. VĮ Pakruojo miškų urėdijos projektas „Drebulės sodinukų išauginimo iš vietinių aukšto produktyvumo sveikų motinmedžių sėklų technologija-rekomendacijos“, projekto vykdytojas.
  • 2004–2016 m. SNS projektas „Šiaurės Europos šalių ilgalaikių miško eksperimentų internetinės duomenų bazės išvystymas ir palaikymas“, projekto koordinatorius Lietuvoje.
  • 2004–2008 m. valstybinė mokslo programa „Augalų genetinių išteklių moksliniai tyrimai“, tema „Miško medžių genetinių išteklių tyrimai ir išsaugojimas kintančios aplinkos sąlygomis“, projekto vykdytojas.
  • 2004 m. VĮ Kėdainių miškų urėdijos projektas „Ąžuolo sėklinių medžių atrinkimas ir jų bei ąžuolo sėklinės plantacijos motinmedžių fenotipinis įvertinimas“, projekto vadovas.
  • 2004–2005 m. Aplinkos ministerijos projektas „Netikrojo branduolio paplitimo pagrindinio naudojimo kirtimo beržų medienoje įvertinimas ir rekomendacijų paruošimas“, projekto vykdytojas.
  • 2003–2006 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo programa „Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis miškų ir agrarinių ekosistemų augmenijai“, projekto vykdytojas.
  • 2003–2006 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo programa „Augalų adaptyvumas ir jo reguliavimas biotechnologinėmis priemonėmis“, projekto vykdytojas.
  • 2003 m. Aplinkos ministerijos projektas „Bekočio ąžuolo praktinė selekcija ir dinaminis genetinių išteklių išsaugojimas“, projekto vadovas.
  • 2003 m. Aplinkos ministerijos projektas „Beržo genotipų atranka pagal palikuonių testavimo rezultatus antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti“, projekto vykdytojas.
  • 2003 m. VĮ Kėdainių miškų urėdijos projektas „Ąžuolo motinmedžių fenotipinis įvertinimas ir atžymėjimas natūroje sėkliniuose medynuose bei genetiniuose draustiniuose, siekiant užtikrinti pakankamą sėklinių palikuonių medyno reprezentavimą ir pagerinti jų selekcinę vertę“ (2003 m.), projekto vadovas.
  • 2002 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lapuočių medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimo programos parengimas“, projekto vykdytojas.
  • 2002 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnio, klevo, liepos, drebulės ir maumedžio provenencijų rajonų nustatymas“, projekto vykdytojas.
  • 2001 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lietuvos miško sėklinis rajonavimas: nustatyti karpotojo beržo ir paprastojo uosio sėklinius regionus (pagal ES derybines pozicijas)“, projekto vykdytojas.
  • 2001 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lapuočių medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimo in situ objektų (genetinių ir sėklinių draustinių) įkūrimo ir priežiūros rekomendacijų parengimas, adaptuojant Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN II) rekomendacijas“, projekto vykdytojas.
  • 2000 m. EUROFOREST programos projektas „Objektų priežiūra...“, projekto vykdytojas.
  • 1999–2003 m. ilgalaikis valstybinis projektas „Lapuočių medžių rūšių ekogenetinė variacija ir genetinių išteklių išsaugojimas“, projekto vykdytojas.
  • 1999 m. Aplinkos ministerijos projektas „Pušies ir eglės šeimų ir motinmedžių atrankos pagal miško gamtinius regionus antros pakopos miško sėklinėms plantacijoms veisti rekomendacijos“, projekto vykdytojas.
  • 1999 m. Aplinkos ministerijos projektas „Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN II) rekomendacijų ir nutarimų rengimas, adaptavimas ir įgyvendinimo koordinavimas“, projekto vykdytojas.
  • 1998–2008 m. valstybinė mokslo programa “GENOFONDAS – Lietuvoje naudojamųjų augalų ir žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimas ir išsaugojimas“, projektas „Miško medžių genetinių išteklių analizė, jų atrankos, išsaugojimo, naudojimo ir selekcijos mokslinis pagrindimas“, projekto vykdytojas.
  • 1994–1997 m. valstybinė mokslo programa “Kultūrinių augalų resursai“, projekto vykdytojas.
  • 1998 m. Aplinkos ministerijos projektas „EUFORGEN rekomendacijų rengimas, adaptavimas ir įgyvendinimas“, projekto vykdytojas.
  • 1998 m. Aplinkos ministerijos projektas „Kietųjų lapuočių sėklinis rajonavimas“, projekto vykdytojas.
  • 1998 m. Aplinkos ministerijos projektas „Pavieniai augančių lapuočių įtaka miškų bioįvairovei ir stabilumui, jų genetinių išteklių inventorizacija, selekcija ir reprodukcija“, projekto vykdytojas.
  • 1997 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lietuvos pagrindinių medžių rūšių bei introducentų pirminis selekcinis sėklinis rajonavimas ir sėklų perkėlimo modelių sukūrimas“, projekto vykdytojas.
  • 1996 m. Aplinkos ministerijos projektas „Miškų atkūrimo monitoringo nuostatai“, projekto vykdytojas.
  • 1996 m. Aplinkos ministerijos projektas „Juodalksnio genetinių išteklių išsaugojimas ir selekcija platesnės genetinės įvairovės pagrindu“, projekto vykdytojas.
  • 1995 m. Aplinkos ministerijos projektas „Genetinių draustinių atestavimas ir naujų atrinkimas ryšium su ento pakenkimais“, projekto vykdytojas.
  • 1992–1995 m. Aplinkos ministerijos projektas „Miško genetinių rezervatų ir draustinių nuostatai“, projekto vykdytojas.
  • 1993–1994 m. Aplinkos ministerijos projektas „Miško genetinių draustinių (rezervatų) išskyrimas“, projekto vykdytojas.
  • 1992–1994 m. Aplinkos ministerijos projektas „Lietuvos ąžuolynų išsaugojimo ir atkūrimo teoriniai pagrindai“, projekto vykdytojas.

Vadovavimas doktorantams

  • 2015 m. gruodžio mėn. 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto su Aleksandro Stulginskio universitetu bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties taryboje LAMMC Miškų instituto doktorantė Rita Verbylaitė apgynė Biomedicinos mokslų srities, Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties (03 B) daktaro disertaciją „Drebulė (Populus tremula) Lietuvos miškuose: rinktinių medžių ir populiacijų genetinė įvairovė, nustatyta molekuliniais žymenimis“ (mokslinis vadovas nuo 2013 kovo mėn. dr. V. Baliuckas, iki to laiko – prof. habil. dr. Remigijus Ozolinčius, konsultantas dr. S. Kuusienė). Doktorantūros trukmė 2006–2015 m.
  • 2014 m. lapkričio mėn. 6 d. Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotyros mokslo krypties taryboje LAMMC Miškų instituto doktorantė Girmantė Jurkšienė apgynė Žemės ūkio mokslų srities, Miškotyros mokslo krypties (04 A) daktaro disertaciją „Paprastojo (Quercus robur ) ir bekočio (Q. petraea [Matt.] Liebl.) ąžuolų hibridizacija, atsikūrimas ir poveikis dirvožemio mikrobiotai“ (konsultantas dr. K. Armolaitis). Doktorantūros trukmė 2010–2014 m.
  • 2016 metais priimtas biomedicinos mokslų srities, Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties doktorantas Sigitas Tamošaitis (numatyta trukmė 2016–2020 m.). Preliminari daktaro disertacijos tema „Alnus, Betula ir Ulmus genčių vietinių rūšių natūralios hibridizacijos procesai“.
  • 2014 metais priimtas biomedicinos mokslų srities, Miškotyros krypties doktorantas Adomas Stoncelis (numatyta trukmė 2014–2018 m.). Preliminari daktaro disertacijos tema „Pagrindinių miško medžių rūšių medienos savybių priklausomybė nuo aplinkos sąlygų ir nuo genotipo“.
  • 2013 metais priimta biomedicinos mokslų srities, Miškotyros krypties doktorantė Aušra Juškauskaitė (numatyta trukmė 2013–2017 m.). Preliminari daktaro disertacijos tema „Miško medžių rūšių fenogenetinio plastiškumo priklausomybė nuo genetinio polimorfizmo“.

Apdovanojimai

  • Virgilijus Baliuckas kartu su bendraautoriais yra 2009 metų Lietuvos nacionalinės mokslo premijos biomedicinos mokslų sričiai laureatas. Darbų ciklas „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje (1994–2008 m.)“.

PAGRINDINIAI MOKSLO DARBAI

Straipsniai leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“

  1. Tamošaitis S., Jurkšienė G., Petrokas R., Buchovska J., Kavaliauskienė I., Danusevičius D., Baliuckas V. 2021. Dissecting taxonomic variants within Ulmus spp. complex in natural forests with the aid of microsatellite and morphometric markers. Forests, 12 (6): 653.  IF – 2,221
  2. Sirgedaitė-Šėžienė V., Marčiulynas A., Baliuckas V. 2021. Effect of extracts from dominant forest floor species of clear-cuts on the regeneration and initial growth of Pinus sylvestris L. with respect to climate change. Plants, 10 (5): 916. IF – 2,762

  3. Tripolskaja L., Kazlauskaite-Jadzevice A., Baliuckas V., Razukas A. 2021. Natural and managed grasslands productivity during multiyear in ex-arable lands (in the context of climate change). Agriculture, 11 (3): 215. IF – 2,072

  4. Kembryte R., Danusevicius D., Buchovska J., Baliuckas V., Fusi B., Kemp M., Kavaliauskas D. 2021. DNA-based tracking of historical introductions of forest trees: the case of European beech (Fagus sylvatica L.) in Lithuania. European Journal of Forest Research, 140: 435–449. IF – 2,451

  5. Sirgedaitė-Šėžienė V., Mildažienė V., Žemaitis P., Ivankov A., Koga K., Shiratani M., Baliuckas V. 2021. Long-term response of Norway spruce to seed treatment with cold plasma: dependence of the effects on the genotype. Plasma Processes and Polymers, 18 (1): 2000159. IF – 3,065

  6. Jurkšienė G., Janušauskaitė D., Baliuckas V. 2020. Microbial community analysis of native Pinus sylvestris L. and alien Pinus mugo L. on dune sands as determined by ecoplates. Forests, 11 (11): 1202. IF – 2,221

  7. Jurkšienė G., Janušauskaitė D., Baliuckas V. 2020. Microbial community analysis of native Pinus sylvestris L. and alien Pinus mugo L. on dune sands as determined by ecoplates. Forests, 11 (11): 1202. IF – 2,221

  8. Petrokas R., Baliuckas V., Manton M.  2020. Successional categorization of European hemi-boreal forest tree species. Plants, 9 (10): 1381. IF – 2,762

  9. Marčiulynas A., Sirgedaitė-Šėžienė V., Žemaitis P., Jansons Ā., Baliuckas V. 2020. Resistance of Scots pine half-sib families to Heterobasidion annosum in progeny field trials. Silva Fennica, 54 (4): article id 10276. IF – 1,372
  10. Rieksts-Riekstiņš R., Zeltiņš P., Baliuckas V., Brūna B., Zaļuma A., Kāpostiņš R. 2020. Pinus sylvestris Breeding for Resistance against Natural Infection of the Fungus Heterobasidion annosum. Forests, 11 (1): 23. IF – 2,221
  11. Jurkšienė G., Baranov O. Y., Kagan D. I., Kovalevič-Razumova O. A., Baliuckas V. 2019. Genetic diversity and differentiation of pedunculate (Quercus robur) and sessile (Q. petraea) oaks. Journal of Forestry Research, 3 October 2019. IF – 1,689
  12. Marčiulynas A., Sirgedaitė-Šėžienė V., Žemaitis P., Baliuckas V. 2019. The Resistance of Scots Pine (Pinus sylvestris L.) Half-sib Families to Heterobasidion annosum. Forests, 10 (3): 287. IF – 2,221
  13. Sirgedaite-Šežiene V., Baležentiene L., Varnagiryte-Kabašinskiene I., Stakenas V., Baliuckas V. 2019. Allelopathic effects of dominant ground vegetation species on initial growth of Pinus sylvestris L. seedlings in response to different temperature scenarios. iForest – Biogeosciences and Forestry, 12: 132–140. IF – 1,683
  14. Jansons A., Matisons R., Baliuckas V., Purina L., Krisans O., Jansons J., Baumanis I. 2018. Performance of lodgepole pine Pinus contorta provenances in Latvia. Silva Fennica, 52 (5), article id 10014. IF – 1,605
  15. Jurksiene G., Baliuckas V. 2018. Pedunculate and Sessile Mixed Oak Forest Regeneration Process in Lithuania. Forests, 9 (8): 459. IF – 2,166
  16. Jurkšienė G., Janušauskaitė D., Armolaitis K., Baliuckas V. 2017. Leaf litterfall decomposition of pedunculate (Quercus robur) and sessile (Q. petraea [Matt.] Liebl.) oaks and their hybrids and impact on soil microbiota. Dendrobiology (priimtas publikavimui). IF – 0,643
  17. Zizas R., Mozgeris G., Baliuckas V., Brazaitis G., Belova O., Grašytė G., Kurlavičius P. 2017. The Effect of Forest Landscape Structure on the Location and Occupancy and of Capercaillie (Tetrao urogallus) Leks. Baltic Forestry, 23 (2): 411–422. IF – 0,635
  18. Petrokas R., Baliuckas V. 2017. Self-sustaining forest. Applied Ecology and Environmental Research, 15 (4): 409–426. IF – 0,681
  19. Danusevicius D., Kerpauskaite V., Kavaliauskas D., Fussi B., Konnert M., Baliuckas V. 2016. The effect of tending and commercial thinning on the genetic diversity of Scots pine stands. European Journal of Forest Research, 135: 1159–1174. IF – 2,017
  20. Straigytė L., Baliuckas V. 2015. Spread intensity and invasiveness of sycamore maple (Acer pseudoplatanus) in Lithuanian forests. iForest, Journal of Biogeosciences and Forestry, 8: 693–699. IF – 1,318
  21. Petrokas, R., Baliuckas, V. 2014. Morphological intergradation of native elm species is shown by site–specific parameters. Baltic Forestry, 20 (2): 238–247. IF – 0,532
  22. Janušauskaitė D., Baliuckas V. and Dabkevičius Z. 2013. Needle litter decomposition of native Pinus sylvestris and alien Pinus mugo at different ages affecting enzyme activities and soil properties on dune sands. Baltic Forestry, 19 (1): 50–60. IF – 0,532
  23. Danusevičius D., Buchovska J., Stanys V., Šikšnianienė J. B., Baliuckas V., Brazaitis G. 2013. Chloroplast DNA polymorphism of an exotic mugo Turra population introduced to seaside spit of Kursiu Nerija in Lithuania. European Journal of Forest Research, 132: 137–150. IF – 1,959
  24. Petrokas R., Baliuckas V. 2012. Natural hybridisation within elms (Ulmus) in Lithuania. Baltic Forestry, 18 (2): 237–246. IF – 0,532
  25. Pliūra A., Rungis D. and Baliuckas V. 2009. Population structure of pedunculate oak (Quercus robur) in Lithuania based on analysis of chloroplast DNA haplotypes and adaptive traits. Baltic Forestry, 15 (1): 2–12. IF – 0,364
  26. Pliura A., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2008. Phenogenetic response of silver birch populations and half–sib families to elevated ozone and ultraviolet–B radiation at juvenile age. Environmental Pollution, 156 (1): 152–161. IF – 3,135
  27. Baliuckas V., Lagerström T., Norell L., Eriksson G. 2005. Genetic variation among and within populations in Swedish species of Sorbus aucuparia and Prunus padus L. assessed in a Nursery Trial. Silvae Genetica, 54 (1): 1–8. IF – 0,513
  28. Baliuckas V., Pliura A. 2003. Genetic variation and phenotypic plasticity of Quercus robur populations and open pollinated families in Lithuania. Scandinavian Journal of Forest Research, 18 (4): 305–319. IF – 0,692
  29. Csaikl U., Oledzka I., Baliuckas V., Petit R., Jensen J. 2002. Chloroplast DNA variation of white oak in the Baltic countries and Poland.. Forest Ecology and Management, 156 (1–3): 211–222. IF – 0,906
  30. Baliuckas V., Ekberg I., Eriksson G., Norell L. 1999. Genetic variation among and within populations of four Swedish hardwood species assessed in a nursery trial. Silvae Genetica, 48: 17–25. IF – 0,513

Straipsniai recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose

  1. Danusevičius D., Kembryte R., Buchovska J., Baliuckas V., Kavaliauskas D. 2020. Genetic signature of the natural gene pool of Tilia cordata Mill. In Lithuania: compound evolutionary and anthropogenic effects. Authorea, October 9, 2020.
  2. Tamošaitis S., Jurkšienė G., Petrokas R., Baliuckas V. 2019. Vietinių Ulmus sp. rūšių morfologinis kintatumas ir tarprūšinė hibridizacija Lietuvoje. Miškininkystė, 2 (84): 37–45.
  3. Tamošaitis S., Jurkšienė G., Baliuckas V. 2019. Vietinių alksnio (Alnus sp.) rūšių tarprūšinė hibridizacija Lietuvoje. Miškininkystė, 2 (84): 18–27.
  4. Zizas R., Baliuckas V., Mozgeris G., Brazaitis G. 2018. Miško struktūra kurtinių (Tetrao urogallus) mikrobuveinėse. Miškininkystė, 1 (82): 27–37.
  5. Stoncelis A., Juškauskaitė A., Baliuckas V. 2018. Paprastosios pušies, paprastosios eglės ir karpotojo beržo medienos savybių priklausomybė nuo aplinkos sąlygų ir nuo genotipo. Miškininkystė, 1 (82): 7–15.
  6. Баранов О. Ю., Балюцкас В., Юшкаускайте А. 2017. Анализ степени генетического полиморфизма семенного потомства Pinus sylvestris и Betula pendula Roth. с различной степенью фенотипической пластичности. Труды БГТУ, Серия 1, Лесное хозяйство, природопользование и переработка возобновляемых ресурсов, № 1 (192): 34–38.
  7. Barysas T., Zizas R., Baliuckas V., Kurlavičius P. 2016. Natūralių priešų įtaka teterviniams (Tetraonidae) paukščiams ir kurtinių (Tetrao urogallus) populiacijos būklė Varėnos rajono miškuose. Miškininkystė, 1 (79): 18–28.
  8. Verbylaitė R., Baliuckas V., Kuusienė S. 2015. European aspen (Populus tremula) genetic diversity assessed by molecular methods correlation with P. tremulae infection incidence. Biologija, 61 (3–4): 130–144.
  9. Juškauskaitė A., Baranov O. Y., Panteleev S. V., Baliuckas V. 2015. Phenotypic plasticity and nuclear DNA polymorphism of two differing Pinus sylvestris L. open-pollinated families originating from the same population. Acta Biol. Univ. Daugavp., 15 (1): 95–103.
  10. Баранов О. Ю., Падутов В. Е., Каган Д. И., Балюцкас В. 2015. Генетическая структура полусибсового потомства дуба черешчатого и дуба скального различного происхождения (SSRP-анализ). Весцi Нацыянальнай акадэмii навук Беларусi. Серыя бiялагiчных навук/ Нацыянальная акадэмiя навук Беларусi. Минск: Беларуская навука, № 3: 94–98.
  11. Kavaliauskas D., Danusevičius, D., Baliuckas V., Baranov O. 2015. Paprastosios pušies populiacijų genetinė struktūra Lietuvoje pagal chloroplasto DNR žymenis. Miškininkystė, 1 (77): 45–55.
  12. Juškauskaitė A., Baliuckas V. 2014. Fenotipinio plastiškumo ir genetinių tyrimų apžvalga. Miškininkystė, 2 (76): 50–58.
  13. Jurkšienė G., Baliuckas V. 2014. Paprastojo (Quercus robur) ir bekočio (Q. petraea (Matt.) Liebl.) ąžuolų bei jų hibridų pomiškio formavimosi raidos Trako miške ypatumai. Miškininkystė, 1 (75): 21–31.
  14. Jurkšienė G., Janulionis G., Baliuckas V. 2012. Paprastojo, bekočio ąžuolų ir jų hibridų paplitimas Trako miške bei šį procesą sąlygojantys veiksniai. Miškininkystė, 1 (71): 40–48.
  15. Jurkšienė G., Baliuckas V. 2012. Paprastojo (Quercus robur) ir bekočio (Q. petraea (Matt.) Liebl.) ąžuolo bioekologinės ir genetinės savybės. Miškininkystė, 1 (71): 59–71.
  16. Баранов О. Ю., Балюцкас В., Барсукова Т. Л., Азарова А. Б. 2010. Особенности генетической структуры морфологических форм березы карельской. Проблемы лесоведения и лесоводства: сборник научных трудов/ Национальная академия наук Беларуси, Институт леса. Гомель, Вып. 70: 182–189.
  17. Баранов О. Ю., Балюцкас В. 2010. Генетические особенности хозяйственно ценных форм берез. Труды БГТУ (Белорусского государственного технологического университета). Сер. I, Лесное хоз-во. Вып, XVIII: 197.
  18. Баранов О. Ю., Балюцкас В. 2009. Использование молекулярно-генетических маркеров для анализа плоидности осины и березы. Проблемы лесоведения и лесоводства 69, ИЛ НАН Беларуси, Гомель, c. 129–135.
  19. Baliuckas V., Rungis D., Pliūra A. 2009. Paprastojo ąžuolo (Quercus robur) kilmių rajonai ir chloroplasto DNR haplotipai Lietuvoje. Miškininkystė, 1 (65): 51–58.
  20. Baliuckas V., Pliura A. 2008. Phenogenetic variation pattern in adaptive traits of Betula pendula, Alnus glutinosa and Quercus robur in Lithuania. Biologija, 54 (2): 60–65.
  21. Patamsytė J., Žvingila D., Labokas J., Baliuckas V., Balčiūnienė L., Kleizaitė V., Rančelis V. 2008. Study of genetic diversity in wild raspberry (Rubus idaeus) germplasm collection using morphological characters and RAPD markers. Biologija, 54 (2): 66–74.
  22. Pliūra A., Baliuckas V. 2008. Juodalksnio (Alnus glutinosa) ekogenetinė populiacinė struktūra Lietuvoje. Miškininkystė, 1 (63): 39–55.
  23. Pliūra A., Baliuckas V. 2007. Genetic variation in adaptive traits of progenies of Lithuanian and Western European populations of Fraxinus excelsior Baltic Forestry, 13 (1): 28–38.
  24. Baliuckienė A., Baliuckas V., Pliūra A. 2007. Karpotojo beržo (Betula pendula) populiacijų genetinė įvairovė ir fenotipinis plastiškumas. Miškininkystė, 2 (62): 16–26.
  25. Baliuckienė A., Baliuckas V. 2006. Genetic variability of silver birch (Betula pendula) wood hardness in progeny testing at juvenile age. Baltic Forestry, 12 (2): 134–140.
  26. Pliūra A., Balkus T., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2006. Paprastojo uosio populiacijų ir pusiausibų šeimų fenogenetinis atsakas į skirtingo intensyvumo ozono poveikį juvenaliniame amžiuje klimatinėse kamerose. Miškininkystė, 2 (60): 43–53.
  27. Patamsytė J., Žvingila D., Mažonytė I., Kleizaitė V., Baliuckas V., Balčiūnienė L., Rančelis V. 2005. Assessement of ecological impact on genetic diversity among populations of Rubus idaeus Biologija, 4: 24–28.
  28. Žvingila D., Verbylaitė R., Baliuckas V., Pliūra A., Kuusienė S. 2005. Genetic diversity (RAPD) in natural Lithuanian populations of common ash (Fraxinus excelsior). Biologija, 3: 46–53.
  29. Baliuckienė A., Baliuckas V. 2005. Karpotojo beržo (Betula pendula) bioekologinės ir genetinės savybės. Miškininkystė, 1 (57): 62–69.
  30. Žvingila D., Patamsytė J., Kleizaitė V., Labokas J., Baliuckas V., Balčiūnienė L., Rančelis V. 2004. A study of genetic variability and adaptation in wild Rubus idaeus L. using molecular markers. Biologija, 3: 21–26.
  31. Patamsytė J., Žvingila D., Labokas J., Baliuckas V., Kleizaitė V., Balčiunienė L., Rančelis V. 2004. Assessment of diversity of wild raspberries (Rubus idaeus L.) in Lithuania. Journal of Fruit and Ornamental Plant Research. Special ed. vol. 12: 195–206.
  32. Baliuckas V., Pliūra A., Eriksson G. 2004. Forest Tree Breeding Strategies in Nordic and Baltic Countries and the Possible Implications on Lithuanian Tree Breeding Strategy. Baltic Forestry, 10 (1): 95–103.
  33. Gabrilavičius R., Baliuckas V., Danusevičius D., Danusevičius J., Pliūra A. 2001. Progress in conservation of forest genetic resources in Lithuania: importance of the dynamic approach. Biologija, 4: 79–83.
  34. Baliuckas V., Lagerström T., Eriksson G. 2001. Within-population variation in juvenile growth rhythm and growth in Quercus robur L. and Fagus sylvatica L. Forest Genetics, 8 (4): 259–270.
  35. Baliuckas V. 2000. Eco-genetic variation of Lithuanian Quercus robur populations and families and its consequences on gene conservation. Baltic Forestry, 6 (2): 78–80.
  36. Baliuckas V., Lagerström T., Eriksson G. 2000. Within-population variation in juvenile growth rhythm and growth in Fraxinus excelsior L. and Prunus avium L. Forest Genetics, 7 (3): 183–192.
  37. Baliuckas V., Pliūra A. 2000. Lietuvos paprastojo ąžuolo populiacijų ir šeimų genetinis kintamumas, genetinių išteklių dinaminio išsaugojimo kontekste. Miškininkystė, 3 (47): 18–27.
  38. Baliuckas V. 2000. Paprastojo (Q.robur) ir bekočio (Q.petraea (Matt) Liebl.) ąžuolo rūšių introgresija Trako miške. Botanica Lithuanica, 6 (4): 375–387.
  39. Baliuckas V., Pliūra A. 1999. Development of dynamic multiple population breeding and conservation system of Quercus robur L. Proceedings of Nordic Baltic in situ Symposium. 8–14 June 1998, Vilnius. Botanica Lithuanica, Suppl. 2: 171–173.

Straipsniai kituose mokslo leidiniuose

  1. Kelleher C. T., de Vries S. M. G., Baliuckas V., Bozzano M., Frýdl J., Gonzalez Goicoechea P., Ivankovic M., Kandemir G., Koskela J., Kozioł C., Liesebach M., Rudow A., Vietto L., Zhelev Stoyanov P. 2015. Approaches to the Conservation of Forest Genetic Resources in Europe in the Context of Climate Change. European Forest Genetic Resources Programme (EUFORGEN), Bioversity International, Rome, Italy. xiv+46 pp.
  2. Баранов О. Ю. 2015. Молекулярно-генетический анализ полусибсового потомства сосны обыкновенной с различным уровнем экологической пластичности / О. Ю. Баранов, В. Балюцкас, А. Юшкаускайте, С. В. Пантелеев, В. Е. Падутов. Сохранение лесных генетических ресурсов Сибири: материалы 4-го международного совещания, Барнаул, 24–29 августа / Ин-т леса им. В.Н. Сукачева СО РАН; редкол.: В.В. Тараканов [и др.]. Барнаул, 2015. С.9–10.
  3. Jurkšienė G., Baliuckas V. 2014. Leaf morphological variation of sessile oak (Quercus petraea (Matt.) Liebl.) and pedunculate oak (Quercus robur) in Lithuania. Proceedings of the Annual 20th International Scientific Conference: Research for rural development 2014. Jelgava, Vol. 2, p. 63–69.
  4. Jurkšienė G., Kagan D. I., Baranov O. J., Kovalevich O. A., Baliuckas V. 2013. Genetic diversity of Quercus robur, Quercus petraea and their hybrids in Lithuania. ‚Rural Development 2013‘ The Sixth International Scientific Conference Proceedings, 2013, volume 6, Book 3: 306–310.
  5. Kerpauskaite V., Danusevicius D., Kavaliauskas D., Fussi B., Konnert M., Baliuckas V., Augustaitis A. 2013. A Methodological approach for assessment of the spatial genetic structure within scots pine stands based on DNA markers. Rural Development 2013‘ The Sixth International Scientific Conference Proceedings, volume 6, Book 3: 324–331.
  6. Баранов О. Ю., Барсукова Т. Л., Балюцкас В. 2011. SSRP-анализ форм березы карельской. Проблемы объектов лесной науки: современное состояние и перспективы. Материалы науч.-практ. конф. с межд. участ., посвящ. 40-летию ФГБУ «ВНИИЛГИСбиотех» «Достижения и перспективы лесной генетики и селекции», 12-13 сент. 2011 г. Воронеж. Воронеж: Наука-Юнипресс. С. 37–38
  7. Baranov O. Yu., Nicolaeva N. N., Mashkina O. S., Baliuckas V. 2011. Phylogenetic analysis of curly birch based on alcoholdehydrogenase gene sequencing data. Structural and Functional Deviations from Normal Growth and Development of Plants Under the Influense of Environmental Factors: Material of International Conference. Petrozavodsk: KarRC RAS, p. 24–29.
  8. Балюцкас В., Балюцкене А., Баранов О. Ю. 2010. Морфолого-генетическая характеристика межвидовых гибридов (B. pendula x B. pubescens) в полусибсовом потомстве березы повислой. «Наука о лесе XXI века»: материалы международной научно-практической конференции, посвященой 80-летию Института леса НАН Беларуси. Гомель: Институт леса НАН Беларуси, c. 130–133.
  9. Patamsytė J., Žvingila D., Balčiūnienė L., Baliuckas V., Labokas J., Kleizaitė V., Rančelis V. 2008. Genotyping of wild raspberry (Rubus Idaeus l.) accessions with RAPD markers. Proceedings of the International Symposium on New Researches in Biotechnology, Rumunija, Bukareštas USAMV, 2008, p. 470–478.
  10. Baliuckas V., Danusevicius J. 1998. The sexual asymmetry of Scots pine clones. Proceedings of IUFRO S.2.02.18 Symposium on Scots Pine Breeding and Genetics, Lithuania, p. 117–122.

Lietuvos leidyklose išleistos monografijos, knygos, vadovėliai, jų dalys

  1. Baliuckas V., Danusevičius J., Gabrilavičius R. 1997. Ąžuolynų genofondo įvertinimas, išsaugojimas ir panaudojimas. Monografija: Lietuvos ąžuolynai, išsaugojimo ir atkūrimo problemos (autorių kolektyvas, red. S. Karazija), leidykla „Lututė“ Kaunas, p. 113–135.

Rekomendacijos

  1. Baliuckas V., Danusevičius D., Kavaliauskas D., Baranovas O., Juškauskaitė A. 2017. Paprastosios pušies genetinių draustinių potencialas, siekiant išsaugoti ir pagausinti genetinius išteklius. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Akademija, Kėdainių r. (spaudoje).
  2. Baliuckas V., Danusevičius D., Buchovska J., Kerpauskaitė V., Juškauskaitė A. 2017. Karpotojo beržo provenencijų (kilmių) rajonų patikslinimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Akademija, Kėdainių r. (spaudoje).
  3. Baliuckas V., Danusevičius D., Buchovska J., Kerpauskaitė V., Kavaliauskas D. 2015. Paprastojo ąžuolo provenencijų (kilmių) rajonų patikslinimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Akademija, Kėdainių r., p. 58–59.
  4. Baliuckas V., Danusevičius D. 2014. Paprastosios pušies ir paprastosios eglės provenencijų (kilmių) rajonų patikslinimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Akademija, Kėdainių r., p. 82–84.
  5. Baliuckas V., Danusevičius D. 2014. Paprastosios pušies ir paprastosios eglės genetiniai tyrimai, siekiant vykdyti diferencijuotą selekciją. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Akademija, Kėdainių r., p. 85–90.
  6. Aleinikovas M., Bagdžiūnaitė A., Baliuckas V., Bareika V., Gedminas A., Mikšys V., Ozolinčius R., Pliūra A. 2012. Našių ir aukštos medienos kokybės beržynų atkūrimas bei formavimas. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Akademija, Kėdainių r., p. 36–38.
  7. Baliuckas V. 2011. Paprastojo ąžuolo ir karpotojo beržo genotipų atranka antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti. Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Akademija, Kėdainių r., p. 45–47.

Metodinės priemonės

  1. Baliuckas V., Danusevičius D. Populiacijų, šeimų ir klonų genetinio-selekcinio įvertinimo bandomuosiuose želdiniuose metodika. Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų mokslų tyrimams. 2013. Kaunas, p. 97-111. ISBN 978-9955-37-149-6.
  2. Baliuckas V., Rugienius R., Petraitytė R. 2007. Eksperimentų ir eksperimentinių objektų (biomedžiagos testavimui, vertinimui ir atrankai) duomenų bazės kūrimas. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr.13 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045)
  3. Baliuckas V., Gradeckas A., Rugienius R. 2007. Duomenų masyvų (“žalių“ ir po pirminio apdorojimo) duomenų bazės kūrimas. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr.15 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045)
  4. Ruzgas V., Baliuckas V., Petraitytė R. 2007. Informacijos apie kitas medžiagotyros, biotechnologijos ir aplinkotyros mokslo srityse veiklas vykdančias institucijas duomenų bazės kūrimas. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr.3 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045)
  5. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius, J., Gabrilavičius, G. 2006. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktorantams „Miško medžių genetinių objektų mokomojo tinklo parengimas ir pristatymas“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: LMI-6), Girionys, LŽŪU, I-II dalys, 279 p.
  6. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Aučina, A., Kuusienė, S. 2006. Mokomoji priemonė magistrantams „Biotechnologija miškų ūkyje“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-2), Girionys, LŽŪU, I-II dalys, 402 p.
  7. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Žvingila, D. 2006. Mokomoji priemonė doktorantams „Molekulinė genetika ir miško medžių genetinė modifikacija“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-3), Girionys, LŽŪU, I-II dalys, 300 p.
  8. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V. 2006. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktorantams- internetinis puslapis „Miško medžių genetika ir biotechnologija parengimas ir pristatymas“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-4), Girionys, LŽŪU, I-II dalys, 300 p.
  9. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V. 2006. Mokomoji priemonė magistrantams ir doktoratams- e-kursai „Molekulinė genetikos vaidmuo miško medžių genetiniuose tyrimuose“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-5), Girionys, LŽŪU, I-II dalys, 300 p.
  10. Pliūra A., Eriksson G., Baliuckas V., Danusevičius D. 2006. Mokomoji priemonė mokslininkams– teorinis kursas „Miško augalų genetinės įvairovės įvertinimas ir specifinių genų identifikavimas taikant molekulinių žymenų metodus: klasikinių ir modernių metodų panaudojimo galimybės miško augalų selekcijoje“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-1), Girionys, LMI, I-II dalys, 406 p.
  11. Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius D. 2006. Mokomoji priemonė mokslininkams ir selekcininkams „Biotechnologijos priemonių taikymas miško augalų selekcijoje“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-3), Kaunas, LMI, 227 p.
  12. Baliuckas V., Pliūra A., Danusevičius D. 2006. Mokomoji priemonė mokslininkams ir selekcininkams „Miško biotechnologijos plėtra miškų ūkio įmonėse“ (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-4), Girionys, LMI, 176 p.

Mokslo populiarinimo straipsniai

  1. Zizas R., Baliuckas V., Kurlavičius P., Barysas T. 2016. Natūralių priešų poveikio kurtinių (Tetrao urogallus) dėtims tyrimas. Mūsų girios, 8: 10–12.
  2. Baliuckas V. 2016. Ką gali miškui duoti selekcija? Mūsų girios, 7: 15–16.
  3. Danusevičius J., Gabrilavičius R., Pliūra A., Danusevičius D., Baliuckas V. 2011. Miško genetikai ateities miškams. Mokslas ir gyvenimas, 8–9: 23–25.
  4. Baliuckas V., Pliūra A., Suchockas V. 2010. Hibridinės drebulės – nenaudojamoms žemėms apželdinti. Mano ūkis, 1: 34–37.
  5. Baliuckas V., Danusevicius D. 1997. Ädellövskog i Litauen. Ekbladet, 12: 6–11.
  6. Baliuckas V. 1993. Paprastosios pušies geografinio kintamumo panaudojimas. Mūsų girios, 6: 6–7.