Dr. Rita Verbylaitė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
Miškų institutas

 

Tel. (8 37) 54 72 21
El. paštas rita.verbylaite@mi.lt
Liepų g. 1, Girionys, 53101 Kauno r.

Išsilavinimas           

2004–2005 m. Birmingemo universitetas (JK). Įgytas augalų genetinių išteklių panaudojimo ir išsaugojimo magistro kvalifikacinis laipsnis.

2003–2006 m. Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas. Įgytas genetikos magistro kvalifikacinis laipsnis.

1999–2003 m. Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas. Įgytas ekologinės biologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

1999 m. „Dariaus ir Girėno“ vidurinė mokykla.   

Mokslo laipsniai ir vardai

2015 m. Biomedicinos mokslų srities, ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro laipsnis. Vytauto Didžiojo Universitetas. Disertacijos tema „Drebulė (Populus tremula L.) Lietuvoje: rinktinių medžių ir populiacijų genetinė įvairovė nustatyta molekuliniais žymenimis“.

Mokslinių tyrimų kryptys

  • Molekuliniai augalų tyrimai
  • Miško medžių genetika
  • Ekologinė genetika

Profesinė patirtis

Nuo 2015 m. LAMMC filialas Miškų institutas, jaunesnioji mokslo darbuotoja

2005–2006 m. LAMMC filialas Miškų institutas, jaunesnioji mokslo darbuotoja

2002–2004 m. LAMMC filialas Miškų institutas, vyr. laborantė

Mokslinės ir profesinės organizacijos

  • Lietuvos biotechnologų asociacijos narė

Kvalifikacijos tobulinimas

  • 2016 m. sausio 8 d. Intensyvus mokymo kursas „Mokslinis rašymas“, Aleksandro Stulginskio universitetas, Noreikiškės, Lietuva.
  • 2011 m. gruodžio 14–16 d. Seminaras „Lab water products training (Laboratorinio vandens produktai)“ Sent Kventinas, Prancūzija.
  • 2008 m. liepos 8 d. ES struktūrinių fondų ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamame teorinių mokymų cikle ir išklausė šias įvadines paskaitas Kauno technologijos universitete: Įvadas į proteomiką; Prokariotų proteomo tyrimai; Proteomikos tyrimų taikymo perspektyvos biotechnologijai ir klinikai. Projektas „Mokslininkų kvalifikacijos gerinimas proteomikos srityje“ Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0089.
  • 2007 m. liepos 10 d. – rugpjūčio 26 d. ESF projekto Nr. ESF/2004/2.5.0-K02-VS-06/Sut-158 „Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje“ mokomąsias veiklas: LMI-2. Praktinis darbas laboratorijoje „Miško augalų genetinės įvairovės įvertinimas ir specifinių genų identifikavimas taikant molekulinių žymenų metodus“ (1 kreditas); LMI-5. Teorinis – praktinis kursas „In vitro technologijų taikymas greitai augančių medžių mikroklonavimui: genotipų atranka, jų genetinės struktūros įvertinimas AAPD metodu“ (1 kreditas). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. Projekto įgyvendinimo laikotarpis  2005 m. kovo 2 d. – 2007 m. sausio 31 d.
  • 2006 m. spalio 23 d. – gruodžio 18 d. ESF projekto ESF/2004/2.5.0-K02-VS-05/SUT-159 „Aukščiausios studijų pakopos – magistrantų ir doktorantų – ruošimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų tyrimų srityje“ mokomąsias veiklas: LMI-6. Miško medžių genetinių objektų mokomojo tinklo pristatymas (1 kreditas); MF-3. Modulis „Molekulinė genetika ir miško medžių genetinė modifikacija“ (1 kreditas); MF-4. Internetinis mokymo puslapis „Miško medžių genetika ir biotechnologija“ (1 kreditas); LMI-3. Praktiniai darbai „Modelinio medžio (Populus tremuloides x Populus tremula) audinių kultūra ir genetinė transformacija, taikant Agrobacterium metodą“ (1 kreditas); MF-5. E-kursas „Molekulinės genetikos vaidmuo miško medžių genetiniuose tyrimuose“ (1 kreditas). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2005 m. kovo 2 d. iki 2007 m. sausio 31 d.
  • 2006 m. rugsėjo 14 d. „Dvidimensinės elektroforezės taikymas proteomikoje“. Seminarą rengė UAB „Grida LAB“ ir „GE Healthcare“. Vilnius, Lietuva.
  • 2006 m. rugpjūtis STSM (mokslinė stažuotė) mikrosatelitiniai žymenys medžių tyrimuose, Gento universitetas, Belgija.
  • 2006 m. balandžio 11 d. Applied Biosystems atkreipiančių dėmesį produktų seminaras. Vilnius, Lietuva.
  • 2004 m. birželis–liepa Aplinkos tyrimų magistro studijų programa, Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas (NTNU, Trondheim, Norvegija), Telemarko universitetinė kolegija (Bo, Norvegija), Vytauto Didžiojo universitetas (Kaunas, Lietuva), Vilniaus universitetas (Vilnius, Lietuva).
  • 2002 m. rugsėjis Miško medžių genetiniai streso markerių tyrimai (GENEFORSTRESS), Viduržemio jūros agronomijos institutas Chania (Mediteranean agronomic institute of Chania), Graikija.

Dalyvavimas mokslo programose bei projektuose

  • Nuo 2015 m. Nacionalinės mokslo programos „Skirtingų medžių rūšių ir besiformuojančių miško bendrijų atsakas ir plastiškumas klimato kaitos ir kitų streso veiksnių poveikyje“ vykdytoja.
  • 2007–2008 m. Aplinkos ministerijos projektas „Drebulės (Populus tremula) pliusinių (rinktinių) medžių genetinio polimorfizmo tyrimai ir molekulinių žymenų, nusakančių jų atsparumą stiebo puviniui, paieška“. Vykdytoja.
  • 2007–2011 m. Lietuvos miškų instituto biudžetinė tema “Greitai augančių medžių genetinės struktūros nustatymas, naujų genotipų kūrimas ir tolerancijos stresiniams veiksniams in vitro sistemoje įvertinimas biotechnologiniais metodais“. Vykdytoja.
  • 2006–2007 m. Projektas „Interaktyvaus augalų biotechnologijos centro įsteigimas“ Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045 vykdytas pagal Lietuvos 2004-2006 m. BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. Projekto stebėtoja.
  • 2001–2006 m. Lietuvos miškų instituto biudžetinė tema „Teorinių ir metodinių pagrindų paruošimas miško medžių genetiniam polimorfizmo identifikavimui ir embriogeninio potencialo įvertinimui in vitro“. Vykdytoja.
  • 2001–2006 m. COST E28 veikla „Miško genetika: Europinio miško genomo tinklo kūrimas“. Vykdytoja.

Apdovanojimai

  • 2016 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro padėka.
  • 2015 m. lapkričio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos apdovanojimas už geriausią IV Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Jaunieji mokslininkai žemės ūkio pažangai“ pranešimą „Drebulė (Populus tremula) Lietuvoje: genetinė rinktinių medžių ir populiacijų įvairovė, nustatyta molekuliniais žymenimis“.

PAGRINDINIAI MOKSLO DARBAI

Straipsniai leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“

  1. Pliura A., Jankauskienė J., Lygis V., Suchockas V., Bajerkeviciene G., Verbylaite R. 2018. Response of juvenile progeny of seven forest tree species and their populations to simulated climate change-related stressors, heat, elevated humidity and drought. iForest – Biogeosciences and Forestry, 11: 374–388. IF – 1,419
  2. Suchockas V., Pliūra A., Labokas J., Lygis V., Dobrowolska D., Jankauskienė J., Verbylaitė R. 2018. Evaluation of Early Stage Regeneration of Forest Communities Following Natural and Human-caused Disturbances in the Transitional Zone between Temperate and Hemiboreal Forests. Baltic Forestry, 24 (1): 131–147. IF – 0,754
  3. Verbylaitė R., Pliūra A.,Lygis V., Suchockas V., Jankauskienė J., Labokas J. 2017. Genetic diversity and its spatial distribution in self-regenerating Norway spruce and Scots pine stands. Forests, 8 (12): 470. IF – 1,956
  4. Verbylaitė R., Beišys P., Rimas V., Kuusienė S. 2010. Comparison of Ten DNA Extraction Protocols from Wood of European Aspen (Populus tremula). Baltic Forestry, 16 (1): 35–42. IF – 0,200

Straipsniai recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose

  1. Černulienė S., Stakėnas V., Verbylaitė R. 2017. Sėklinių ir vegetatyvinių palikuonių paplitimas baltažiedės robinijos (Robinia pseudoacacia L.) sąžalynuose. Miškininkystė, 1 (81): 30–36.
  2. Verbylaitė R., Baliuckas V., Kuusienė S. 2015. European aspen (Populus tremula) genetic diversity assessed by molecular methods correlation with P. tremulae infection incidence. Biologija, 61 (3-4): 130–144.
  3. Bareika V., Ozolinčius R., Verbylaitė R. 2007. Karpotojo (Betula pendula) ir plaukuotojo (Betula pubescens EHRH) beržų fenotipiniai skirtumai ir APPD lokusų polimorfizmas. Miškininkystė, 2 (62): 27–42.
  4. Verbylaitė R., Ford-Lloyd B., Newbury J. 2006. The phylogeny of woody Maloideae (Rosaceae) using chloroplast trnL-trnF sequence data. Biologija, 1: 60–63.
  5. Žvingila D., Verbylaitė R., Baliuckas V., Pliūra A., Kuusienė S. 2006. Genetic diversity (RAPD) in natural Lithuanian populations of common ash (Fraxinus excelsior). Biologija, 3: 46–53.
  6. Žvingila D., Verbylaitė R., Abraitis R., Kuusienė S., Ozolinčius R. 2002. An assessment of genetic diversity in plus tree clones of Pinus sylvestris using RAPD markers. Baltic Forestry, 8. No. 2 (15): 2–7.

Straipsniai kituose mokslo leidiniuose

  1. Verbylaitė R. 2008. Genetic diversity assessment of selected European Aspen (Populus tremula) trees in Lithuania using RAPD markers. [Rinktinių drebulės (Populus tremula L.) medžių genetinės įvairovės įvertinimas naudojant APPD žymenis]. 2008. Tarptautinės konferencijos “Klimato kaita ir miškų ekosistemos”, spalio 22–23 (Vilnius, Lithuania) leidinyje.
  2. Vitas A., Žeimavičius K., Kuusienė S., Verbylaitė R., Šabūnaitė J. 2008. Sidabrakrūmių veislių genetinio polimorfizmo tyrimai AAPD metodu. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento technologijų ir aplinkos optimizavimo respublikinės mokslinės konferencijos straipsnių rinkinyje, 92–96 p.

Mokslo populiarinimo straipsniai

  1. Pliūra A., Suchockas V., Verbylaitė R. 2018. Siekiant suvaldyti klimato kaitos poveikį miškams. Mūsų girios, kovas: 10–13 ir balandis: 14–15.

  2. Verbylaitė R., Baliuckas V., Bakys R. 2017. Europinė miškų genetinio monitoringo sistema. Mūsų girios, birželis.