Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Apie briedį Miškų instituto MMMP

Mokslo ir mokymo medžioklės plotuose Žemaitijos nacionaliniame parke ankstesniais dešimtmečiais briedžių labai pagausėdavo nuo vėlyvo rudens ir jų tankis (žvėrių skaičius, tenkantis ploto vienetui, t. y. 1000 ha) siekė net 8-10/1000 ha (kai tokiuose miškuose leidžiama tik 2–3 žvėrys 1000 ha). Dėl briedžių susitelkimo žiemojimui šioje teritorijoje ir, be to, grupinio pasiskirstymo sunkiomis permainingomis žiemos sąlygomis. Įdomu tas, kad jų gausėjimą lydėjo stirnų ir elnių gausos sumažėjimas. Net kelis sezonus buvo neįmanoma reguliuoti vietinės kaimenės kokybiškai (patinų ir patelių santykis, jauniklių dalis vietinėje kaimenėje) ir kiekybiškai (medžiojimas), kadangi nebuvo gaunama leidimo briedžiams sumedžioti. Tuomet briedžių kaimenė labai pablogėjo ir ypač patelių skaičius net 9 kartus viršijo patinų skaičių (o tokiais atvejais patelės daugiau atsiveda patelių – tai indėlis ateičiai - šitaip kompensuojamas būsimas galimas nepriteklius). Tačiau ankščiau gausiai briedžių lankomose vietose labai sumažėjo jiems  tinkamų mitybos vietų, nes pušies želdiniai jau peraugo, o dalį želdinių miškininkai apsaugojo tvoromis ir atgrasančiais repelentais. Bet žvėrys reguliariai kasmet tebegrįždavo žiemoti į tuos pačius plotus (tai yra tos dalies Vakarų Lietuvos populiacijos tradicija, perduodama iš kartos į kartą). Briedžiai ėmė labiau maitintis lapuočiais (šermukšnio, blindės, karklų ūgliais, ąžuolų kamienų žieve), o akivaizdus jų grįžimo ženklas – pavienės savaiminukės pušaitės būna visiškai nuskabytos tarsi išskirtinis skanėstas.

Kai buvo leista vėl sumedžioti mažiausią skaičių briedžių (tai toks kompensuojantis medžiojimas), ilgainiui pavyko pagerinti vietinių žvėrių kaimenę kokybiškai – patinų ir patelių santykis ir jauniklių dalis kaimenėje priartėjo prie geriausių lygmens tai užtikrina didesnį kaimenės prieaugį. Rudens-žiemos laikotarpio ilgumui vėl grįžus iki mūsų kraštui įprastos trukmės (151 d.), o kartu sumažėjus stirnų ir elnių, briedžių vietinė kaimenė kokybiškai pagerėjo, tačiau, deja, jų tebebuvo pernelyg gausu. Kai žiemos vėl sutrumpėjo (štai 2015 m. net iki 60 d.), o ypač šilti orai patelių embrionų vystymosi metu ir, kartu, vėlesnis atšalimas neigiamai paveikė ŽNP žiemojančios kaimenę - vėl pablogėjo pernelyg pagausėjo patelių, sumažėjo jauniklių, nors žiemojusių žvėrių tankis išliko pernelyg didelis šiai teritorijai (6/1000 ha). Briedžiai vėl ėmė telktis pušies želdiniuose – mat, jiems būdinga pakartotina mityba - jei vienais metais skabė pušaitę, tai būtinai prie jos grįžta ir kitais metais ir vėliau – jie nepaiso, kad medeliai jau mažai pasiekiami, išaugo, o didžioji dali jų seniai žuvo dėl ankstesnės mitybos tais pačiais medeliais.

Jau nuo gruodžio mėn. stebimas patelių ir jauniklių telkimasis 15–20-mečiuose miško želdiniuose, kur ypač – net iki 80 % – nulaupoma ąžuolų ir blindžių žievė

Po briedžių mitybos laupant kamienų žievę, ąžuoliukai žus.

En