Vidurinę mokyklą baigėte Babtuose, kur yra įsikūręs Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Jūsų disertacijos tema „Sodo apsauginių juostų veisimo intensyviuose pramoniniuose soduose moksliniai pagrindai“. Kodėl iš sodininkystės pasukote į miškininkystės mokslo sritį?
Mano kaip mokslininko kelias buvo vingiuotas. Šviesaus atminimo Tėtis habil. dr. Edvardas Armolaitis savo bandyminius sodus apsodino medžių ir krūmų apsauginėmis juostomis. Jam pasiūlius, studijuodamas LŽŪA Miškų fakultete, apgyniau diplominį darbą apie sodų apsaugines juostas. Šį darbą miškininkystės ir miško apsauginių želdinių srityje išplėtojau ir daktaro disertacijoje. Kadangi tyriau pakelių sodų apsauginių juostų reikšmę mažinant sunkiųjų metalų sklaidą, buvau įtrauktas į GS „Azotas“ (dabar AB „Achema“) teršalų įtakos miško ekosistemoms tyrimus. Dabar tiriu miško dirvožemių kokybę ir tvarumą, organinės anglies ir augalų maisto medžiagų apytaką žemės ūkio ir miško ekosistemose, miško kuro tvarią ruošą ir ypač anglies sekvestraciją bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją įvairiose žemėnaudose.
Jūsų tyrimų sritis – agromiškininkystė. Kaip ji prisideda įgyvendinant Europos žaliojo kurso strategiją?
Lietuvoje agromiškininkystė primiršta, o susidomėjimas ja ES šalyse nuolat didėja. Žemės ūkio naudmenose arba jų pakraščiuose puoselėjami medžių ir krūmų gojeliai bei apsauginės juostos ar net pavieniai medžiai ne tik pagyvina kraštovaizdį, bet ir didina augalijos, gyvūnijos bei dirvožemio biomo įvairovę, organinės anglies sankaupas augalų biomasėje (didėja visuminis naudmenos biomasės produktyvumas) ir dirvožemyje. Želdiniai taip pat mažina dirvožemio eroziją ir gruntinių bei paviršinių vandenų užterštumą.
Viena Jūsų tyrimų sričių – atsinaujinančių energinių išteklių, įskaitant miško kurą, naudojimas. Ar siekiant spręsti klimato kaitos problemas, didinant valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudojant daugiau miško kuro, nekeliamas pavojus gamtai?
Žemės ūkio pasėliuose organinė anglis iš ekosistemos nuolat pašalinama, kai jos daugiausia netenkama IVA grupės ūkiniuose miškuose periodiškai plynai iškertant brandžius medynus: kas 40–60 m. – daugelio lapuočių medynus, kas 100 m. – pušynus ir kas 120 m. – ąžuolynus. Dėl to iki plynųjų kirtimų miško dirvožemiuose organinės anglies ir augalų maisto medžiagos nuolat kaupiasi su medynų spyglių arba lapų ir smulkiųjų šaknų nuokritomis. Mūsų tyrimų duomenys atskleidė, kad, pavyzdžiui, smėlžemiuose augančiuose pušynuose per 100 m. apyvartą miško nuokritos kompensuoja organinės anglies ir maisto medžiagų išnašą plynaisiais kirtimais su mediena ir net kirtimo liekanomis miško kurui.
Kokia yra Jūsų veiklos tapus LMA tikruoju nariu vizija ir misija?
Skatinsiu ir inicijuojuosiu dirvožemio tvarumo išsaugojimo ir didinimo skirtingose žemėnaudose kompleksinius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į ES ir pasaulio mokslo tendencijas. Inicijuosiu įvairių mokslo krypčių (agronomijos, miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, biochemijos, geologijos, aplinkos inžinerijos, matematikos ir kt.) tyrėjų bendrus dirvožemio tyrimus. Seimui ir Vyriausybei teiksiu darnaus ir efektyvaus miškininkavimo, miško kuro ekologinio naudojimo ir dirvožemių saugos rekomendacijas bei ekspertinius vertinimus. Visuomenei organizuosiu miškotyros ir dirvotyros mokslo renginius bei seminarus ir kitą sklaidą apie miškų ir dirvožemių reikšmę, tvarumą ir apsaugą.
Dr. Kęstutis Armolaitis su kolegomis (iš kairės) prof. dr. Vaclovu Bogužu (VDU ŽŪA), LMA tikrąja nare dr. Žydre Kadžiuliene (LAMMC) ir buvusia pirmąja doktorante doc. Dr. Jūrate Aleinikoviene (6th International Symposium on Soil Organic Matter, Jungtinė Karalystė, Harpenden, 2017 m.).
Ko palinkėtumėte jaunosios kartos mokslininkams, dar tik siekiantiems profesinių aukštumų?
Veržlumo išnaudojant galimybes stažuotis pas aukšto mokslinio lygio tyrėjus Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Nebijoti pasišventimo ir kartais atrodytų kankinamo tyrėjo darbo. Pasiekti rezultatai viską atperka.
