Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Aptarti dirvožemio tyrimai ir problemos

Aptarti dirvožemio tyrimai ir problemos

2020 m. gruodžio 4 d. surengtas nuotolinis renginys „Gyvas ir sveikas dirvožemis“, skirtas Pasaulinei dirvožemio dienai paminėti, sudomino daugiau nei 130 dalyvių. Renginyje dalyvavo mokslo institucijų, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijų atstovai, akademikai, žemės ūkio konsultantai, ūkininkų ir kiti dirvožemio problemomis besidomintys asmenys. Programa

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas akcentavo, kad tvariam dirvožemio naudojimui skiriamas vis didesnis dėmesys. Siekiant tausoti dirvožemį ir pasiekti Žaliojo kurso tikslus reikia transformuoti žemės ūkį, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

LMA viceprezidentas, LMA ŽŪMMS pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius skatino vykdomais moksliniais tyrimais spręsti dirvožemio degradacijos procesus, prisidėti prie dirvožemio gyvybingumo palaikymo ir bioįvairovės išsaugojimo.

Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė pristatė tarptautinį programos „Horizon 2020“ projektą „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas (EJP SOIL)“. Šiame projekte dalyvaujančios 24 šalių svarbiausios žemės ūkio mokslo institucijos siekia pateikti tvarius žemės ūkyje naudojamų dirvožemių valdymo sprendimus, padėsiančius įveikti įvairius iššūkius: klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas, tvari gamyba, dirvožemio degradacija.

Projekto EJP SOIL šalys-dalyvės

Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas, Žemdirbystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Jonas Volungevičius kalbėjo apie tai, kiek tvariai naudojame dirvožemį. Akcentuoti skirtingi prioritetai, kuriuos būtina derinti naudojant dirvožemį: ekonominis aspektas, aplinkos apsauga, išteklių vadyba, technologinis tausojimas.

Lietuvos dirvožemių potencialą siekiant klimato neutralumo aptarė Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Kęstutis Armolaitis. Pranešime akcentuota dirvožemio mikroorganizmų svarba: nuo jų veiklos priklauso anglies ir maisto medžiagų apykaita, gyvų organizmų sveikata, žemės ūkio produktyvumas ir kt. Be to, aptarti du reikšmingi LAMMC vykdomi tarptautiniai projektai „Dirvožemio išteklių tvarus naudojimas keičiantis klimatui“ ir „Klimato kaitos švelninimo potencialo demonstravimas maisto medžiagomis turtinguose organiniuose dirvožemiuose Baltijos šalyse ir Suomijoje“, prisidedantys prie klimato kaitos mažinimo.

Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius, akademikas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis pristatė dirvožemio monitoringo sistemą, vykdomą nuo 1964 m., Lietuvoje. Per metus ėminiai paimami 40 tūkst. hektarų plote, vykdoma nuolatinė mineralinio azoto ir mineralinės sieros stebėsena.

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje 2020 m. rudenį

Nuotolinių technologijų taikymą ir perspektyvas dirvožemio naudojimo bei tvarumo iššūkiams spręsti pristatė Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojas dr. Renaldas Žydelis. Išskirtos technologijos, padedančios vykdyti žemės ūkio mokslinius tyrimus: palydovai, bepilotės skraidyklės, fenomobiliai, nešiojami matuokliai. Žemdirbystės institute naudojamos bepilotės skraidyklės, nuotoliniu būdu valdomas dirvožemio drėgmės jutiklių tinklas, fenomobilis, augalų / dirvožemio diagnostika. Be to, pristatyti 2021 metais prasidėsiantys tarptautiniai projektai.

Renginio diskusijoje kalbėta apie tai, kad mokslinių tyrimų rezultatai turi būti kuo plačiau taikomi žemės ūkyje. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos įkūrėjas Jonas Venslovas akcentavo, kad turi būti glaudesnis bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir ūkininkų. Tik remdamiesi tyrimais galime suformuoti teisingą žemės dirbimo praktiką. Pasak LR ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Jasiaus, svarbu ir tai, kad būtų derinami tiek ekonominis aspektas, tiek ir politiniai bei ekologiniai reikalavimai žemės ūkiui. Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad reikia daugiau panašių diskusijų, dažniau dalytis žiniomis ir patirtimi.

En