Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas žemės ūkyje

Apie atsinaujinančių energijos šaltinių pritaikymą žemės ūkyje kalbamės su LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Donata Drapanauskaite, viena iš mokslinių straipsnių bendraautorių:

• Centorcelli J. C., Drapanauskaite D., Handler R. M., Baltrusaitis J. 2021. Solar steam generation integration into the ammonium bicarbonate recovery from liquid biomass digestate: process modeling and life cycle assessment. ACS Sustainable Chemistry & Engineering, In Press. IF – 8,198
• Drapanauskaite D., Handler R. M., Fox N., Baltrusaitis J. 2021. Transformation of liquid digestate from the solid-separated biogas digestion reactor effluent into a solid NH₄HCO₃ fertilizer: sustainable process engineering and life cysle assessment. ACS Sustainable Chemistry & Engineering, 9 (1): 580–588. IF – 8,198

Straipsnių tematika – atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas žemės ūkyje, konkrečiau – trąšų gamyba iš skysto digestato naudojant distiliavimą. Kaip susidomėjote šia tema, ar ji yra susijusi pagrindinėmis jūsų vykdomų tyrimų kryptimis?

Mane, kaip agronomijos mokslų daktarę, turinčią chemijos ir chemijos inžinerijos išsilavinimą (esu baigusi KTU Cheminės technologijos fakultetą, chemijos inžinerijos magistros studijas), visą laiką domino atliekų perdirbimas ir tolesnis jų panaudojimas, tvarių produktų kūrimas, jų pritaikymas žemės ūkyje. Temos sumanytojas buvo prof. Jonas Baltrušaitis (JAV, Lehigh universitetas), kuris pakvietė mane prisijungti prie šios temos.

Kiek jūsų siūlomos strategijos yra veiksmingos siekiant utilizuoti skystą digestatą kuo mažiau teršiant aplinką?

Auganti biodujų gamyba didina ir skystų digestato šalutinių produktų kiekį, todėl būtina ieškoti būdų, kaip juos utilizuoti. Mūsų pasiūlytas modelis leidžia iš skysto digestato panaudoti 99,9 % azoto ir gauti kietą trąšą – NH₄HCO₃. Šis modelis pranašesnis už tiesioginį skysto digestato panaudojimą, tręšiant dirvą, nes gautą trąšą lengviau sandėliuoti ir transportuoti, taip pat sumažėja aplinkos tarša (azoto dujų išsiskyrimas, išsiplovimas į dirvožemį ar vandenį).

Kokios yra saulės garų generavimo integravimo į biomasės perdirbimo procesą perspektyvos?

Mano nuomone, saulės garų generavimo integravimas į biomasės perdirbimo procesą yra daug žadantis, siekiant sumažinti iškastinio kuro generuojamo garo naudojimą.

Vienas iš straipsnio bendraautorių yra lietuvių kilmės mokslininkas iš JAV Lehigh universiteto prof. dr. Jonas Baltrušaitis. Papasakokite apie pažintį su juo ir bendrai vykdomus tyrimus.

Pažintis su profesoriumi Jonu Baltrušaičiu prasidėjo 2019 metais, kai laimėjus MITA finansavimą, kartu su dr. Karolina Barčauskaite, 6 savaitėms vykome stažuotis profesoriaus tyrimų grupėje. Po stažuotės bendradarbiavimas nenutrūko, vėliau prof. tyrimų grupėje stažavausi dar tris kartus (2019 ir 2021 metais). Bendradarbiaujame ir toliau vykdami tyrimus, susijusius su naujų trąšų kūrimu (karbamido aduktai, struvitas) bei jų pritaikymu žemės ūkyje.

Jono Baltušaičio (antras iš dešinės) tyrimų grupė 2019 m.
(trečia iš kairės dr. Karolina Barčauskaitė, ketvirta iš kairės dr. Donata Drapanauskaitė)

Kokie jūsų ateities mokslinių tyrimų planai?

Mano ateities planai yra tęsti pradėtus darbus, susijusius su naujų tvaresnių produktų kūrimu, bei vykdomais tyrimais prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.