Pastaruoju metu eteriniai aliejai ir ekstraktai tiriami kaip viena iš priemonių, siekiant sumažinti pesticidų naudojimą augalų apsaugos srityje. Alternatyvios priešgrybinės medžiagos yra svarbios ekonominiu atžvilgiu itin žalingų patogenų, pavyzdžiui, braškių pilkojo puvinio sukėlėjo Botrytis cinerea, kontrolei. Tačiau augalų reakcija į alternatyvią apsaugą naudojant augalinės kilmės produktus dar mažai tyrinėta.
Ši tema aptarta LAMMC mokslininkių parengtame straipsnyje:
Šio tyrimo hipotezė – tikėtina, kad blakinės kalendros sėklų produktai pasižymi pilkojo puvinio slopinimu braškių augaluose kontroliuojamo klimato sąlygomis ir sukelia teigiamą antioksidacinį ir fotosintetinį atsaką.
Kalendra pasirinkta remiantis ankstesnių laboratorinių eksperimentų rezultatais. Taip pat norėta plačiau ištirti Lietuvos klimato sąlygomis auginamo augalo sėklas.
Braškėse, užkrėstose pilkuoju puviniu, smarkiai padidėjo bendras fenolių kiekis, taip pat nustatytas iki dviejų kartų didesnis antioksidacinės sistemos suaktyvėjimas. Panaudojus blakinės kalendros produktus nustatytas gerokai mažesnis fenolinių junginių kiekio padidėjimas ir antioksidacinės sistemos suaktyvėjimas. Tai rodo, jog augalai patyrė mažesnį stresą ir jiems apsisaugoti padėjo taikytos priemonės. Tyrimo duomenis rodo, kad blakinės kalendros produktai ne tik sumažina pilkojo puvinio plitimą, bet ir mažina braškių stresą juo užsikrėtus bei padeda palaikyti aktyvius fotosintezės procesus.
Kontroliuojamo klimato sąlygomis išaugintos braškės nupurškiamos paruoštais ekstraktų ir vandens mišiniais. Augalų lapai užkrečiami B. cinerea disku ir palaikomos tinkamos infekcijai plisti drėgmės ir temperatūros sąlygos. Etapiškai atliekami ligos intensyvumo matavimai. Antioksidaciniam atsakui nustatyti surenkami augalų lapai ir laboratorijoje pagal atitinkamas metodikas atliekamos analizės. Fotosintetinis atsakas nustatomas šiltnamyje naudojant naujausią įrangą.
Šie rezultatai pabrėžia skirtumus tarp augalinių ekstraktų išgavimo būdų, akcentuoja jų sudėties skirtumus, o tai, tikėtina, nulemia ir skirtingą augalo reakciją. Rezultatai nurodo tolesnių šios srities tyrimų gaires.
Taip, žinoma, tai turės įtakos, bus pasirenkamos mažesnės koncentracijos, nes fitotoksinis poveikis nėra pageidaujamas.
Augalinių ekstraktų panaudojimas praktikoje tikrai įmanomas, ypač dabar, kai akcentuojama fungicidų mažinimo svarba.
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos
mokslo darbuotoja dr. Lina Dėnė