Žemės ūkio ministerijos užsakymu, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija kasmet šalyje vykdo mineralinio azoto kiekio dirvožemyje stebėseną. Šį rudenį (lapkričio pradžioje) dirvožemio ėminiai surinkti iš daugiau kaip 200 aikštelių. Dirvožemio ėminiai buvo imti iš 0–30, 30–60 ir 60–90 cm sluoksnių.
Tyrimai parodė, kad šį rudenį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto buvo mažai arba vidutiniškai. Jo vidurkis šalyje buvo 46,9 kg/ha arba 8 kg/ha mažesnis nei tuo pačiu metu pernai, o 15 metų svyravimo intervalas yra 34,6–64,3 kg/ha.
Mineralinio azoto kiekiai atskiruose regionuose šiemet labai skyrėsi. Tam įtakos turėjo skirtingi dirvožemiai, jų granuliometrinė sudėtis bei žemės ūkio gamybos intensyvumas. Pavyzdžiui, jei Rytų Lietuvoje mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai rasta 32,8 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 43,7, o Vidurio Lietuvoje – 65,2 kg/ha. Nustatyta, kad daugiamečių žolių plotuose šiame gylyje jo vidutiniškai azoto rasta 23,2 kg/ha, po augusio vasarojaus ir buvusių žiemkenčių – 45–49 kg/ha, po kaupiamųjų – 56,6 kg/ha, pasėtų žiemkenčių pasėliuose – 63,1 kg/ha, o atskirų ūkių laukuose net 100–130 kg/ha. Daugiamečių žolių pasėliuose ypač mažas mineralinio azoto kiekis 0–60 cm sluoksnyje nustatytas Rytų Lietuvoje –16,9 kg/ha, o 0–30 cm gylyje – tik 10,8 kg/ha.
Šiemet mažesniam nei įprasta mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje pirmoje vasaros pusėje įtakos turėjo jau nuo balandžio mėnesio užsitęsęs sausasis laikotarpis. Drėgmės atsargos dirvožemyje pradėjo pildytis tik rudenį. Tai stabdė dirvožemyje vykstančius organinės medžiagos mineralizavimosi procesus.
Šį rudenį mineralinis azotas šalyje pasiskirstė taip: 0–30 cm sluoksnyje – 29,2 kg/ha, 30–60 cm – 21,0 kg/ha, o 60–90 cm – 14,4 kg/ha.
Daugiau kaip 70 kg/ha mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje nustatyta Jurbarko, dalyje Raseinių ir Kauno rajono savivaldybių plotuose, o 60–70 kg/ha – Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio ir dalyje Kauno, Kelmės ir Jonavos rajonų savivaldybių dirvožemiuose.
Vidutiniai kiekiai – 50–60 kg/ha – nustatyti Šakių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Biržų savivaldybių plotuose, o 40–50 kg/ha – dalyje Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Šalčininkų, Vilniaus, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybių plotuose.
Tuo tarpu didžioje dalyje Rytų bei Vakarų Lietuvos mineralinio azoto rasta mažiau kaip 40 kg/ha, o kai kur netgi mažiau nei 30 kg/ha. Šiuose nenašiuose dirvožemiuose mineralinio azoto atsargos dirvožemyje yra mažos arba labai mažos ir jos per žiemą nepasipildys, todėl pavasarį reikės suskubti ir laiku patręšti azotu.
Vidurio Lietuvos dirvožemiuose mineralinio azoto susikaupė daugiau. Jeigu šios atsargos viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose išsilaikys iki pavasario, tai bus azoto rezervas žiemkenčiams.
