Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Dr. R. Žydelio stažuotė Julicho tyrimų centro Agrosferos institute, Vokietijoje

Dr. R. Žydelio stažuotė Julicho tyrimų centro Agrosferos institute, Vokietijoje

2024 m. gegužės 29 − liepos 6 d. LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Renaldas Žydelis stažavosi Julicho tyrimų centro Agrosferos institute, Vokietijoje (angl. Agrosphere Institute (IBG-3), Forschungszentrum Jülich GmbH). 

Šios stažuotės tikslas − įvertinti AgroC modelio taikymo galimybes, modeliuojant vasarinių miežių augimo procesus, mažo našumo smėlinguose dirvožemiuose.

Didėjanti žmonijos populiacija ir besikeičiantis klimatas kelia iššūkių žemės ūkiui. Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius viršys 9 milijardus, todėl maisto gamybą reikės gerokai padidinti, tuo pačiu užtikrinant maisto tiekimo stabilumą ir jo kokybinį saugumą. Žvelgiant Europos mastu žemės ūkio veiklai tinkamos žemės yra nedaug, todėl labai svarbu įtraukti nenaudojamas, mažo našumo žemės ūkio naudmenas į žemės ūkio produkcijos gamybos ciklą.

LAMMC Žemdirbystės instituto Vokės filiale 2020–2023 m. vykdant programos FACCE SURPLUS projektą „Biologiškai tvarios ir klimatui palankios augalinės produkcijos maistui ir pašarams auginimas mažo našumo dirvožemiuose“ (BioFoodOnMars) buvo atlikti lauko eksperimentai su miežiais. Tyrimų metu buvo atlikti augalų, dirvožemio bei aplinkos matavimai, kurie buvo panaudoti šios stažuotės Vokietijoje metu, kalibruojant ir tikrinant AgroC modelį.

Vokietijoje sukurtas AgroC modelis gali būti naudojamas analizuojant sistemą augalas-dirvožemis-vanduo. Taip pat daugelis augalų ar dirvožemio parametrų gali būti laisvai keičiami, priklausomai nuo tyrimo tikslo, todėl šis modelis gali būti pritaikomas skirtingiems augalams bei dirvožemiams.

Stažuotės metu, modeliuojant miežių augimą ir vystymąsi, buvo panaudoti per trejus metus surinkti duomenys: lapų, stiebų ir grūdų derliaus prieaugis, lapų plotas, dirvožemio drėgmės ir temperatūros pokyčiai skirtinguose horizontuose. Sukalibravus modelį, jis buvo naudojamas įvairiems tręšimo scenarijams analizuoti, t. y. modeliuojant didėjančių azoto trąšų normų efektyvumą: N0, N10, N20, N30...N200.

Pirmieji modeliavimo rezultatai parodė, kad efektyviausias miežių tręšimas azoto trąšomis yra iki 100 kg/ha. Vėliau didinant tręšimo normą, didėja azoto išsiplovimas į paviršinius vandenis, o augalai nesugeba įsisavinti didesnių azoto kiekių daugiausia dėl nuolatinio drėgmės streso. Taip pat nustatyta, kad miežių grūdų derliaus potencialas siekia maždaug 6 t/ha, tačiau drėgmės ir maisto medžiagų trūkumas gali lemti net iki 80 % derliaus sumažėjimą.

Svarbu paminėti, kad projektas, kurio metu buvo surinkti lauko duomenys, jau pasibaigė, tačiau duomenys toliau naudojami ir analizuojami, vykdant podoktorantūros stažuotės projektą „Žemės ūkio augalų derliaus prognozės ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas“, finansuojamą LMT.

Parengė: dr. Renaldas Žydelis

En