Lietuvos dirvožemininkų draugija prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus, vykdydama mokslinę tiriamąją ir švietėjišką misiją, skatindama Lietuvos dirvožemininkų bendravimą ir bendradarbiavimą, kartu su LAMMC Žemdirbystės institutu, Vilniaus ir Aleksandro Stulginskio universitetais jau 14-tą kartą organizavo kasmetinę mokslinę ekspediciją-konferenciją, kurioje nagrinėtos šalies dirvožemio mokslui aktualios problemos.
Šių metų ekspedicija „Priešpaskutinio apledėjimo aukštumų dirvožemio dangos ypatumai“, vykusi rugsėjo 28–29 dienomis, organizuota savo amžiumi ir raida unikalioje Lietuvos dalyje – Medininkų aukštumoje ir Eišiškių plynaukštėje. Medininkų aukštumos ir Eišiškių plynaukštės vakariniais pakraščiais praeina Lietuvos teritorijos dirvodaros amžiaus takoskyra, ties kuria dirvodaros amžius skiriasi maždaug 10 kartų. Šią takoskyrą lemia Lietuvos teritorijos nuledėjimo eiga – ją dengę ir vėliau atsitraukę ledynai. Pagal geologinį amžių (maždaug 100 000 metų) ši teritorija priskiriama viduriniam pleistocenui. Likusios šalies teritorijos dalies amžius siekia tik 13 000–5 000 metų. Toks didelis laiko skirtumas lėmė tai, kad tuo metu vykę periglacialiniai procesai Medininkų aukštumoje bei Eišiškių plynaukštėje suformavo unikalų dirvožemio profilį ir nulėmė jų morfologines, chemines bei fizikines savybes. Tie patys procesai suformavo stambiai ir lėkštai kalvotą miškingą agrarinį kraštovaizdį, kurio geoekologinį ir agroekologinį potencialą lemia niekur kitur Lietuvoje neaptinkami taip giliai pajaurėję ir sudūlėję dirvožemiai.
Ekspedicijoje dalyvavo apie 60 specialistų, mokslininkų, doktorantų ir studentų iš LAMMC Žemdirbystės instituto ir regioninių padalinių, Agrocheminių tyrimų laboratorijos, Vilniaus bei Aleksandro Stulginskio universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų, Valstybinio žemės fondo, Lietuvos geologijos tarnybos ir kitų institucijų.
Renginys organizuotas įgyvendinant projekto AGROTVARA (SIT-9/2015) tikslus – nustatyti šalies sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemių raidos ypatumus ir jų tvaraus naudojimo galimybes; finansuotas LMT ir LDD prie LMA ŽŪMMS lėšomis.
Renginio metu dalyviams buvo išdalinta metodinė mokomoji priemonė „Vidurinio pleistoceno apledėjimo aukštumų dirvožemio dangos ypatumai“, kurio leidybą finansavo LMT ir LDD prie LMA ŽŪMMS. Leidinį sudarė ir jam medžiagą, kartu su kitų institucijų bendraautoriais teikė doc. dr. Jonas Volungevičius, dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė, dr. Alvyra Šlepetienė, dr. Virginijus Feiza ir dokt. Mykola Kochiieru.
Ekspedicijos metu buvo aptarti įvairaus naudojimo intensyvumo Medininkų aukštumos ir Eišiškių plynaukštės dirvožemiai, pradedant daugiamečių žolynų, miglinių žolių pasėlių, baigiant miškų ir saugomų teritorijų dirvožemiais. Analizuoti ne tik jų susidarymo ir klasifikavimo pagal WRB 2014 klausimai, bet ir naudojimo galimybės, aptarti agrocheminiai bei agrofiziniai rodikliai ir jų ypatumai Vidurio Lietuvos žemumos kontekste. Dirvožemių ir teritorijos kilmę pristatė dr. V. Gregorauskienė (LGT), jų klasifikavimo aspektus WRB 2014 kontekste nagrinėjo doc. dr. V. V. Buivydaitė (ASU). Doc. dr. R. Vaisvalavičius (ASU) ir dr. R. Mikučionienė (ASU, KK) ekspedicijoje dalyvavusius studentus ir doktorantus mokė dirvožemio profilių morfologijos aprašymo.
Renginio mokslinio komiteto pirmininkas doc. dr. J. Volungevičius (LAMMC ŽI, VU) aktualizavo Medininkų aukštumos moreninių dirvožemių identifikavimo klausimus. Mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų svarstyti palvažemių ir stagnuotžemių išskyrimo Lietuvoje patikslinimo klausimą. Jis teigė, kad juos reikėtų išskirti ne tik vadovautis WRB 2014 arba LTDK-99 klasifikacijomis, bet ir teritorijos nuogulų kilme, dirvodaros procesais ir dirvodaros laiko trukme. Jo manymu, palvažemiai Lietuvos teritorijoje galėtų būti išskiriami tik šioje aukštumoje, nes tik čia (šalies teritorijoje) yra identifikuojamas specifinis, palvasis (pilkšvai rudas) horizontas (rusiškoje literatūroje įvardijamas палевый горизонт). Likusioje Lietuvos teritorijos dalyje esančiose dvinarėse dirvodarinėse uolienose išskiriami palvažemiai turėtų būti pervadinti į stagnuotžemius. Taip pat doc. dr. J. Volungevičius iškėlė hipotezę, jog Lietuvos teritorijoje palvažemiai galbūt yra tolesnė balkšvažemių vystymosi stadija.
LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai renginio metu dalyvavo diskusijoje apie dirvožemio granuliometrinės sudėties nustatymą skirtingais metodais ir akcentavo būtinybę gerinti laboratorijų darbą, tobulinti su šiais tyrimais susijusios metodus bei vykdyti įvairiais būdais gaunamų tyrimo rezultatų palyginamąją analizę. Šioje diskusijoje dalyvavo dr. Inga Liaudanskienė, jai vadovavo renginio mokslinio komiteto pirmininkas doc. dr. J. Volungevičius.
Apibendrinant mokslines diskusijas buvo išsakytas rūpestis dėl tolesnės Lietuvos dirvožemio mokslo ir dirvožemio naudojimo bei apsaugos politikos ateities. Susirūpinimą dėl to išsakė prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis (LAMMC ATL). Diskusijos metu buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad tolesnis dirvožemio mokslo vystymas yra neatsiejamas nuo sistemingo duomenų apie dirvožemius kaupimo tęstinumo užtikrinimo. Išreikštas nerimas dėl Valstybės žemės fondo ir ypač Dirvožemio skyriaus likimo vykdomų reformų kontekste. Dar kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad dirvožemis yra didžiausias Lietuvos turtas, ir už jį yra atsakingi ne tik mokslininkai ar dirvožemio specialistai, tačiau dalį atsakomybės, priimdami sprendimus dėl dirvožemio naudojimo ir apsaugos politikos vykdymo bei dirvožemio išteklių administravimo, turi prisiimti ir Lietuvos politikai.
Parengė dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė
