Tekste interviu su naujo straipsnio leidinyje, referuojame ir turinčiame citavimo indeksą duomenų bazėje Clarivate Analytics Web of Science, autore LAMMC Žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stoties vadove, vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Zita Braziene.
Kaip nusprendėte domėtis būtent šios tematikos tyrimais?
Mane, kaip žemės ūkio srityje dirbančią biologę (esu baigusi VU Gamtos fakultetą, biologijos specialybę), visą laiką domino žemdirbystės technologijų įtaka gamtinei aplinkai, dirvožemiui, faunai bei florai ir būdai, leidžiantys sušvelninti neigiamas šios įtakos pasekmes.
2019 m. tarptautinėje konferencijoje „Conserving Soils and Water“ pristačiau žodinį pranešimą apie fulvinių ir huminių preparatų įtaką dirvožemiui. Maskvos valstybinio universiteto prof. Natalia Kovaleva mane pakvietė dalyvauti Maskvoje vyksiančioje konferencijoje „Humic Substances and Living Systems“. Didžiausias paskatinimas dalyvauti buvo pažadas, kad pagal konferencijos pranešimus parengtus straipsnius išspausdins žurnalas „Environmental Research“.
Dr. Zita Brazienė (dešinėje) su profesore Irina V. Perminova
Reikėjo labai greitai apsispręsti, kokius tyrimo duomenis pateikti. Rumokų bandymų stotyje buvome atlikę kelis tyrimus su fulviniais ir huminiais preparatais. Vienas jų „Mineral Ful“ (fulvinių rūgščių, išgautų ekstrahavimo vandeniu metodu iš natūralios kilmės mineralų leonarditų) buvo tirtas kelerius metus, stebėtas jo poveikis javų ir runkelių daigumui, daigų vystymuisi, pesticidų veikimui. Iš šio tyrimo duomenų parengiau pranešimą konferencijai, o vėliau ir straipsnį.
Konferencijos dalyviai
Koks šio straipsnio aktualumas?
Žemės ūkio veiklos intensyvinimas šiuo metu pasiekė kritinę ribą: dirvožemis degraduoja, aplinka teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl reikia naujų technologijų, kurios skatintų tvarią gamybą. Vienas būdų atnaujinti augalų auginimo technologijas – naudoti natūralius biostimuliantus, pavyzdžiui, humines ir fulvines rūgštis, bakterinius ir grybinius preparatus.
Tiriama fulvo rūgščių įtaka kviečių daigumui ir daigų ligotumui
Huminės ir fulvinės rūgštys dėl savo fizikinių, cheminių bei biologinių savybių suaktyvina ir pagerina dirvožemio mikrofloros ir mikrofaunos gyvybingumą bei veiklumą, teigiamai veikia sėklų dygimą, stiprina šaknų sistemos augimą (ypač gilyn), augalų imunitetą – tai didina jų atsparumą ligoms, padeda įsisavinti mikroelementus. Be to, fulvinės rūgštys, naudojamos kartu su pesticidais, gali padidinti jų efektyvumą.
Kokie pagrindiniai rezultatai?
Straipsnyje pateikti tyrimo, atlikto 2017–2018 m. Rumokų bandymų stotyje, rezultatai. Buvo tirta fulvinių rūgščių įtaka vasarinių kviečių bei miežių ir cukrinių runkelių sėklų daigumui, augalų vystymuisi, jų derliui ir kokybei.
Fulvinių rūgščių panaudojimas sėkloms apvelti padidino jų daigumą ir sutrumpino vasarinių kviečių, vasarinių miežių bei cukrinių runkelių dygimo laiką, taip pat žymiai sumažino Fusarium sp. pažeistų vasarinių kviečių daigų ir Fusarium sp. bei Microdochium nivale pažeistų vasarinių miežių daigų skaičių, padidino vasarinių kviečių ir miežių ūglių ilgį ir sausų ūglių bei šaknų svorį, vasarinių kviečių grūdų bei cukrinių runkelių šaknų derlių ir pagerino jo kokybę.
Runkelių bandymų laukai
Taip pat buvo tirta fulvinių rūgščių deriniai su pesticidais. Cukrinių runkelių pasėliuose jos pagerino pesticidų veikimą, todėl buvo galima sumažinti pesticidų kiekį, taip pat ir aplinkos taršą.
