Š. m. spalio 8 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės institute įvyko projekto „Konservuotų pašarų kokybės ir rizikos vertinimas pieninių galvijų šėrimo pilnavertiškumo ir gerovės užtikrinimui“, Nr. 14PA-KK-17-1-01503-PR001, vykdyto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo ūkininkai, mokslininkai, studentai, konsultantai ir kiti žemės ūkio specialistai. Programa
Kodėl pašarus būtina konservuoti?
Lietuvoje žolių ir kitų žaliųjų augalų vegetacija trunka tik maždaug pusę metų. Šių augalų sezoninis augimas neišvengiamai verčia juos konservuoti, kad būtų sukaupta pakankamai pašarų ir gyvulius jais būtų galima aprūpinti visus metus.
Kita vertus, žolės ir kiti žalieji augalai pasižymi augimo sezoniškumu, t. y. pavasarį ir vasaros pradžioje žolės auga labai intensyviai, ir viso derliaus neįmanoma sušerti gyvuliams. Todėl augalų perteklius jų intensyvios vegetacijos metu yra konservuojamas. Tai būdas geriau išnaudoti žolynus, kai jie auga labai intensyviai ir jų nespėjama nuganyti, neleisti žolėms peraugti, kai labai sumažėja jų energinė ir mitybinė vertė.
Apie visa tai ir dar daugiau buvo kalbėta konferencijoje. Atlikus trejų metų trukmės bandymus ūkininkų laukuose, mokslininkai pateikė rekomendacijas, naudingas konkretaus regiono galvijų augintojams ir kitiems šalies žemės ūkio subjektams.
Renginį pradėjo ir gausiai susirinkusius jo dalyvius pasveikino LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas. Jis pasidžiaugė sėkmingai įgyvendintu projektu ir išreiškė viltį, kad jo rezultatai bus naudingi žemės ūkio sektoriaus darbuotojams.
LAMMC Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė savo pranešime aptarė pagrindinius strateginius dokumentus: Europos žaliąjį kursą ir ES biologinės įvairovės strategiją. Jų tikslas – pasiekti, kad būtų neutralizuotas neigiamas poveikis klimatui ir užtikrinti ES ekonomikos tvarumą. Siekiama skatinti efektyvų išteklių naudojimą pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, stabdyti klimato kaitą bei biologinės įvairovės nykimą ir mažinti taršą. Dokumentuose įtvirtinti pagrindiniai tikslai – kovoti su biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius. Remiantis šiais dokumentais buvo iškelti nacionaliniai tikslai, jų pagrindu sukurti Nacionalinis energetikos ir klimato planas, Klimato kaitos strategija, Kaimo plėtros programa, Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros Baltoji knyga. Dr. Ž. Kadžiulienės nuomone, šis projektas taip pat prisidėjo prie tikslų įgyvendinimo.
Projekto vadovė dr. Audronė Mankevičienė pristatė parodomųjų bandymų metu pieninių galvijų augintojams ir įvairių konservuotų pašarų (siloso) gamintojams perteiktus moksliniais tyrimais pagrįstus jų gamybai naudotos žaliavos kokybės, mitybinės vertės ir rizikos (mikotoksiniu atžvilgiu) tyrimų rezultatus. Projekto vykdymo laikotarpiu pieninių galvijų augintojai, įvairių rūšių siloso gamintojai buvo supažindinti su inovacijomis konservuotų pašarų gamybos srityje, skatintas naujų žinių diegimas, pristatyti siloso geros kokybės užtikrinimo, rizikos veiksnių identifikavimo ir neigiamos įtakos gyvūnų produktyvumui tyrimų rezultatai.
Projekto vadovė dr. Audronė Mankevičienė
LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Šlepetys pristatė pranešimą „Žolynų auginimas ir naudojimas konservuotų pašarų gamybai“. Jo teigimu, gyvulių šėrimo pagrindas yra žoliniai pašarai, todėl itin svarbu tinkamai įrengti ir racionaliai naudoti žolynus. Labai svarbu yra dirvožemio parinkimas ir paruošimas, žolių rūšių ir jų mišinių sudarymas, sėjos terminai ir būdas, sėklos norma, žolynų priežiūra sėjos ir vėlesniais metais, žolių pjūties (ganymo) laikas; pasidalinta įžvalgomis, kada žolyną reikia persėti, o kada užtenka tik atnaujinti arba papildomai įsėti.
LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Onos Auškalnienės pranešimo tema – „Kukurūzų auginimas ir naudojimas konservuotų pašarų gamybai“. Prelegentė akcentavo, kad kukurūzai yra didelio potencialo žemės ūkio augalai, o jis gali atsiskleisti tik sudarius tinkamas sąlygas jų augimui. Jos teigimu, kukurūzai yra lengvai silosuojami, derlingi augalai. Siloso žaliavos išauginimas mažiau priklauso nuo oro sąlygų, o energijos sąnaudos jam pagaminti yra mažesnės, lyginant su žolių silosu. Prastos kokybės kukurūzų silosą pagaminti žymiai sunkiau nei blogos kokybės žolių silosą. Mokslininkės teigimu, kukurūzų derlius priklauso ir nuo hibrido genetinio potencialo, aplinkos sąlygų bei pasėlio priežiūros. Ūkininkai negali pakeisti aplinkos sąlygų, bet gali valdyti potencialą pasirinkdami tinkamą hibridą, o daugiausia veikimo laisvės turi prižiūrėdami pasėlį: tai yra parinkdami tinkamą dirvožemį, jį paruošdami, suformuodami reikiamo tankumo pasėlį ir jį apsaugodami nuo kenkėjų.
LAMMC Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijos vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Jurgitos Cesevičienės pranešimas buvo skirtas aptarti siloso maistingumui ir jį lemiantiems veiksniams. Pasak mokslininkės, pašarai yra geros kokybės gyvulininkystės produkcijos gamybos pagrindas. Siloso kokybė ir mitybinė vertė priklauso nuo daugelio biologinių ir technologinių veiksnių. Siekiant užtikrinti galvijų gerovę ir didelį produktyvumą, šėrimo racionuose turi būti subalansuotas kiekis energijos ir svarbiausių maisto medžiagų, nustatomų atliekant pašaro kokybės tyrimus. Siloso tyrimai yra labai reikšmingi, nes atskleidžia jo mitybinę vertę ir kaip jis gali būti naudojamas subalansuotam šėrimui kartu su kitais pašarais; nustato, ar tinkama fermentacija ir jos kokybė, ar silosas laikomas tinkamai, ar pašaras saugus gyvūnų sveikatai ir produkcijai (nustatoma tiriant užterštumą mikotoksinais).
Projekto tyrimų rezultatai yra pateikti rekomendacijų leidinyje.
