Piktžolės padaro daug žalos kultūrinių augalų pasėliams. Dėl piktžolių ir žemės ūkio augalų tarpusavio konkurencijos mažėja pastarųjų derlius, prastėja jo kokybė, blogėja derliaus dorojimo sąlygos. Piktžolių populiacijų gausa ir dinamika labai priklauso nuo to, kokius augalus pasirenka auginti ūkininkai. Piktžolių kontrolė yra viena pagrindinių daugelio žemės ūkio augalų auginimo technologijų grandžių. Piktžolių kontrolės priemonėmis galima laikyti visus darbus, kurie gerina kultūrinių augalų padėtį piktžolių atžvilgiu. Vis dėlto dėl savo efektyvumo ir pigumo pagrindinė priemonė iki šiol išlieka herbicidai.
Keičiasi ir klimato, ir ūkininkavimo sąlygos: pavasariai darosi gana sausi, labai vėjuoti, oro temperatūra paros laikotarpiu būna kontrastinga, dėl to labai prastėja herbicidų naudojimo ir efektyvumo sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais labai susiaurėjo sėjomainos, vis dažniau taikomas supaprastintas dirvos dirbimas, dėl to labai išplito ir pagausėjo vienaskilčių piktžolių populiacijos. Tenka apgailestauti, kad praktikoje šie pokyčiai ne visada tinkamai įvertinami, piktžolių kontrolės laikas pasirenkamas remiantis ilgamete patirtimi, o ne realia situacija, t. y. siekiant kontroliuoti piktžoles, žieminių javų pasėliai herbicidais purškiami pavasarį.
Nors Lietuvos rinkoje herbicidų prekinių pavadinimų kiekis beveik siekia 200, tačiau veikliųjų medžiagų pasirinkimas yra kur kas mažesnis, neišvengiamai naudojamos tų pačių cheminių grupių veikliosios medžiagos. Tokia strategija lemia vis didesnį ir dažnesnį piktžolių atsparumą herbicidams. Kelerius pastaruosius metus stebimas mažėjantis herbicidų, ypač panaudotų pavasarį vienaskilčių piktžolių kontrolei, efektyvumas. Šiais metais tai buvo itin ryšku: kai kuriuose javų laukuose buvo gausu vienaskilčių piktžolių, ypač dirvinių smilguolių.
Lietuvoje vienaskilčių piktžolių kontrolei pavasarį naudojami herbicidai priklauso HRAC A ir B grupėms. Šioms cheminėms grupėms priklausančioms veikliosioms medžiagoms didelė dalis dirvinių smilguolių populiacijų jau yra atsparios. Tą parodė ir LAMMC Žemdirbystės institute atlikti tyrimai.
Dėl šiltėjančio klimato vis ilgesnis vegetacijai palankus ruduo skatina peržiūrėti piktžolių, ypač vienaskilčių, kontrolės laiką žieminiuose javuose, jį nukeliant į rudenį. Efektyviausias yra purškimas iki piktžolių sudygimo arba tik joms sudygus; tada daugeliu atvejų pavasarinis purškimas šių piktžolių kontrolei nebereikalingas.
Laikantis Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principų, piktžolių kontrolei turėtų būti taikomos kuo saugesnės aplinkai priemonės, o herbicidų naudojimas turi būti itin atsakingas.
Atsparumo herbicidams didėjimo mastą Lietuvoje leistų sulėtinti laiku atliktas, garantuojantis pakankamą efektyvumą herbicidų naudojimas, naujų veikliųjų medžiagų, priklausančių mažesnės atsparumo rizikos grupėms, registracija.
© Dr. Ona Auškalnienė,
LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja
