Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės svarba intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis

Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės svarba  intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis

Spalio 15 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės institute įvyko projekto „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“, Nr. 35BV-KK-17-1-03770-PR001, vykdyto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“, virtuali baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo ūkininkai, mokslininkai, studentai, konsultantai ir kiti žemės ūkio specialistai. Programa

Kas yra Integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė (IKOK)?

Tai augalų apsaugos nuo kenksmingųjų organizmų tam tikrų metodų įvertinimas ir parinkimas, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstas augalų apsaugos produktų ir kitų priemonių naudojimas siekiant sustabdyti kenksmingųjų organizmų populiacijos vystymąsi, mažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, išauginti sveikus augalus ir kuo mažiau pažeisti ekosistemą. Pirmenybė teikiama necheminiams augalų apsaugos metodams, jei jie apsaugo nuo kenksmingųjų organizmų ir / ar juos sunaikina.

Kodėl aktuali IKOK?

Augalų apsaugos produktų, kitaip dar vadinamų pesticidais, naudojimas yra neatsiejama šiuolaikinių intensyvių augalininkystės technologijų dalis. Išlaidų dalis, tenkanti augalų apsaugos produktams įsigyti, gali siekti iki 10 proc. savikainos. Netinkamai naudojant augalų apsaugos produktus yra užteršiama užauginta produkcija, dirvožemis, aplinkiniai vandens telkiniai ir oras. Todėl vienpusiškas ir neatsakingas augalų apsaugos produktų naudojimas kelia grėsmę ekosistemų stabilumui, kuris yra neatsiejamas nuo rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai didėjimo. Dėl to jų naudojimas turi būti atsakingas ir pagrįstas ekonomine nauda. Be to, nuolat griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai įpareigoja ūkininkus atidžiau rinktis augalų apsaugos produktus ir ypač jų panaudojimo laiką. Pagal naująsias Europos Sąjungos gaires, augalų apsaugos produktų naudojimas per ateinančius 10 metų turėtų būti sumažintas net 50 proc. Tai yra nemenkas iššūkis gamintojams, mokslininkams ir ypač ūkininkams. Taigi, šiuolaikinėje intensyvių technologijų žemdirbystėje vienu svarbiausiu uždavinių tampa alternatyvių augalų apsaugos strategijų paieška.

Apie šias ir kitas augalų apsaugos produktų naudojimo problemas ir buvo kalbėta nuotoliniu būdu vykusioje konferencijoje. Atlikus trejų metų trukmės bandymus, mokslininkai pateikė rekomendacijas, kaip kuo racionaliau ūkininkauti nepadarant žalos gamtai.

 

Konferenciją pradėjo ir jos dalyvius pasveikino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas. Jis informavo, kad šiuo metu Briuselyje vyksta Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame ES vadovai aptars pažangą, padarytą siekiant tikslo – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Į tai turėtų būti orientuota ir šalies žemės ūkio politika.

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorės dr. Žydrės Kadžiulienės teigimu, neatsitiktinai projekto tyrimų objektu pasirinkti dažniausiai ūkio subjektų auginami (jų plotai sudaro apie 50 % visų pasėlių) augalai – žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai. Mokslininkų parengtos rekomendacijos svariai prisidės kryptingai diegiant IKOK sistemą, padės atlikti augalų apsaugos metodų ir priemonių taikymo bei naudojimo analizę sujungiant šalies pažangiausius resursus: mokslą, konsultavimą ir gamybą, sutelkiant mokslo žinias, inovacijų taikymą ir sklaidą bei gamybinę patirtį konkurencingai ir tvariai augalininkystės produkcijos gamybai didinti ir kartu sumažins gamtai daromą žalą.

Konferencijos pranešėjai, LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai

Projekto vadovas, Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Antanas Ronis savo pranešime pristatė EIP projekto veiklą ir rezultatus. Jo teigimu, buvo įgyvendinti visi pagrindiniai uždaviniai: įvardinti žemės ūkio augalų pagrindiniai žalingiausi kenksmingieji organizmai, jų paplitimas įvairiose agrosistemose, patikslinta žalingiausių kenksmingųjų organizmų stebėsenos, prognozavimo ir plitimo diagnozavimo sistema, atsižvelgiant į žalingumo slenksčius, rekomenduoti augalų apsaugos metodai ir priemonės, atliktas rekomenduojamų priemonių ekonominis įvertinimas, pademonstruota ir paviešinta IKOK sistema, užtikrinanti augalų produktyvumą bei sveikatingumą, įvairiuose renginiuose ūkiniams subjektams ir kitiems įvairių organizacijų žemės ūkio specialistams paskleistos Gerosios žemdirbystės praktikos žinios.

ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė aptarė piktžolių atsparumo herbicidams problemą. Jos teigimu, pasaulyje apie 50 proc. sunaudojamų pesticidų kiekio sudaro herbicidai. Pernelyg dažnas jų naudojimas sukelia piktžolių atsparumą. Piktžolių atsparumas herbicidams – visame pasaulyje grėsmingai didėjanti problema. Pasaulyje nesukuriama nei naujų cheminių grupių veikliųjų medžiagų, nei kitų produktų, kurie galėtų padėti suvaldyti atsparių piktžolių problemą, todėl, siekiant kaip galima ilgiau išlaikyti turimus produktus, reikalinga nauja, tvari herbicidų naudojimo technologija. Tai galėtų būti Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės taikymas.

Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslo darbuotojas dr. Vytautas Seibutis savo pranešime kalbėjo apie sėjomainų parinkimo įtaką dirvožemio agrofizikinėms savybėms, pasėlio piktžolėtumui ir produktyvumui taikant skirtingas žemės dirbimo sistemas. Mokslininko teigimu, rinkos ekonomikos sąlygomis neišvengiamai auginami didžiausią pelną duodantys augalai – žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai, žemdirbiams užtikrinantys stabilias pajamas. Tačiau vos 2–3 rūšių augalų auginimas gali sukelti sunkumų sudarant sėjomainų rotaciją ir kritiškais pasėlių priežiūros tarpsniais didinti darbų įtampą. Augalininkystės ūkiuose įsigalėjus miglinių ir bastutinių augalų deriniui, o neretai tą patį augalą sėjant toje pačioje vietoje antrus metus iš eilės (atsėliuojant), neigiamai veikiamas tiek augalas, tiek dirvožemis. Pernelyg didelis tų pačių žemės ūkio augalų plotas sėjomainoje pablogina pasėlių fitosanitarinę būklę, menkina dirvožemio bei žemės ūkio augalų derlingumą. Augintojams beveik netaikant sėjomainos labai aktualu tampa išlaikyti dirvožemio derlingumą, jo nenualinti ir nenuskurdinti, sukontroliuoti piktžoles. Todėl, auginant žieminius kviečius ir žieminius rapsus, reikėtų laikytis Gerosios žemdirbystės praktikos reikalavimų ir sėjomainą papildyti pupiniais augalais.

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė pranešime pristatė herbicidų ir augimo reguliatorių tiksliųjų lauko bandymų, atliktų žieminiuose kviečiuose ir rapsuose, rezultatus. Mokslininkė įvardijo, kaip tinkamai parinkti herbicidus, į ką reikia atkreipti dėmesį naudojant augimo reguliatorius ir kokias taikyti papildomas priemones, siekiant optimizuoti šių produktų naudojimą.

Prelegentės teigimu, augimo reguliatorių naudojimas intensyviai auginamų žieminių kviečių pasėliuose yra įprastas, siekiant apsaugoti javus nuo išgulimo. Pasėliai gali būti purškiami vieną, du ar net tris kartus, priklausomai nuo auginimo technologijos intensyvumo, augalo veislės savybių, meteorologinių sąlygų, pasėlio tankumo, tręšimo lygio ir kt. Įvairiu laiku panaudoti augimo reguliatoriai skirtingose vietose sutrumpina stiebą ir šiaudo sieneles (jos tampa storesnės), dėl to augalas tampa atsparesnis išgulimui. Augimo reguliatorių veiksmingumas priklauso nuo jų panaudojimo laiko, pasėlio būklės ir aplinkos sąlygų. Kuo augalas intensyviau auga, tuo reguliatorių veiksmingumas bus didesnis, ir atvirkščiai. Todėl reikėtų vengti juos naudoti, jei pasėlis skurdus, augalai sunkiai vystosi arba yra stresinės būklės, kai oro sąlygos yra nepalankios.

Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Ramanauskienė savo pristatyme įvardijo pagrindines žieminių kviečių ligas ir kenkėjus. Jos teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje plačiausiai auginami migliniai javai yra žieminiai ir vasariniai kviečiai. Žieminiai kviečiai užima per 80 proc. bendro žieminių javų ploto, vasariniai kviečiai – apie 40 proc. vasarinių javų. Šie augalai yra daugelio ligų ir kenkėjų augalai šeimininkai. Tačiau vieni jų reikšmingesni žieminiuose, kiti – vasariniuose kviečiuose. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti parenkamos tinkamiausios ligų ir kenkėjų kontrolės priemonės. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai pasirenkami veiksmingiausi produktai ir jie panaudojami tinkamiausiu laiku. Siekiant gauti ekonomiškai pagrįstą žieminių kviečių ir žieminių rapsų derlių, reikia atkreipti dėmesį į šių augalų pasėlių priežiūros skirtumus. Išlaidos ligų ir kenkėjų kontrolės priemonėms sudaro nemenką dalį bendrų derliaus išauginimo išlaidų, todėl į jų naudojimo tikslingumą ir parinkimą turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys. Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės ir gerosios žemdirbystės praktikos taikymas padeda gauti gerą derlių ir tausoti aplinką.

Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Antano Ronio pranešimo tema – „Žieminių rapsų ligos bei kenkėjai ir jų daroma žala pasėliams“. Mokslininko nuomone, ilgas, šiltas ruduo ir neįprastai aukštos temperatūros žiemą yra palankios įvairių vabzdžių peržiemojimui, taip pat ir tų, kurie kenkia žemės ūkio augalams. Tačiau vien tik oras nėra lemiamas augalų ligų ir kenkėjų plitimo veiksnys. Tam turi susidaryti ir daugiau palankių sąlygų – turi įtakos ir sėjos laikas, pasėlio tankumas, priešsėlis, veislės jautrumas, gausus tręšimas azoto trąšomis ir kt. Tačiau į šiuos agrotechninius reikalavimus ne visada yra atsižvelgiama, tikintis visas kenksmingųjų organizmų problemas išspręsti purškiant pesticidais.

Remiantis projekto metu gautų tyrimų duomenimis, buvo parengtos 8 rekomendacijos. Jose pateikta informacija, kuri padės ūkininkams ir žemės ūkio konsultantams pasirinkti tinkamiausią augalų apsaugos produktų, skirtų grybinių ligų, kenkėjų ar piktžolių kontrolei, panaudojimo laiką. Tikimasi, kad remdamiesi šiomis rekomendacijomis ūkininkai naudos mažiau įvairių pesticidų ir kartu nepatirs grūdų derliaus ir kokybinių rodiklių nuostolių.

Dėkojame projekto partneriams, vykdytojams, konferencijos pranešėjams, specialistams, projekto administratoriams.

Projekto partneriai

En