Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Iš liepų žiedų ir žievės – funkciniai nanodariniai antimikrobinių medžiagų kūrimui

Iš liepų žiedų ir žievės – funkciniai nanodariniai antimikrobinių medžiagų kūrimui

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai tiria, kaip natūrali augalinė žaliava gali būti panaudota kuriant funkcinius nanodarinius. Pasitelkiant liepų žiedų ir žievės ekstraktus, kuriamos medžiagos, jungiančios sidabro nanodaleles ir liepų egzosomas. Projekto tikslas – sukurti nanodarinius, pasižyminčius stipriu antimikrobiniu aktyvumu, taip pat ir prieš antibiotikams atsparias bakterijas.

Atsakas į augantį atsparumą antibiotikams

Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad atsparių bakterijų plitimas kelia grėsmę veiksmingam infekcijų gydymui. Atsirandant ir plintant naujiems atsparumo mechanizmams, įprastas bakterines infekcijas tampa sunkiau gydyti. Tai skatina ieškoti naujų antimikrobinių medžiagų ir tirti skirtingus jų veikimo būdus. Pasaulio sveikatos organizacijos informacija.

Projekte siekiama įvertinti kuriamų nanodarinių poveikį gramteigiamoms ir gramneigiamoms bakterijoms, įskaitant antibiotikams atsparius patogenus. Taip pat numatoma tirti jų antimikrobinio veikimo mechanizmus.

Natūrali žaliava ir žalioji sintezė

Nanodarinių sintezei naudojami liepų žiedų ir žievės ekstraktai. Juose esantys polifenoliai ir flavonoidai dalyvauja sidabro jonų redukcijoje ir padeda stabilizuoti susidariusias sidabro nanodaleles. Šios jungiamos su liepų egzosomomis, siekiant sukurti biologiškai aktyvius funkcinius nanodarinius.

Tokia tyrimų kryptis sieja natūralių augalinių išteklių panaudojimą su žaliosios sintezės principais. Platesnė projekto idėja taip pat apima pakartotinį vaisių ir daržovių perdirbimo šalutinių produktų panaudojimą bei ekonomiškesnių ir aplinkai palankesnių technologijų paiešką.

Tyrimų rezultatai ir tolesnės perspektyvos

Iš liepų žiedų ir žievės ekstraktų sukurti funkciniai nanodariniai, jungiantys sidabro nanodaleles ir liepų egzosomas. Jų mikrostruktūra ir nanostruktūra tirta skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM), o cheminės struktūros ypatybės – infraraudonųjų spindulių spektroskopijos metodu (FTIR).

Antioksidacinio aktyvumo tyrimai parodė, kad fermentinis ir terminis augalinės žaliavos apdorojimas padidino gautų nanodarinių antioksidacinį aktyvumą, palyginti su neapdorotais ekstraktais. Šis aktyvumas vertintas CUPRAC, ABTS ir DPPH metodais.

Gauti rezultatai suteikia pagrindą toliau tirti nanodarinių antimikrobines savybes ir galimą pritaikymą biomedicinoje bei kitose srityse. Jų veiksmingumas prieš antibiotikams atsparias bakterijas yra vienas pagrindinių projekto tyrimų tikslų.

Tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-24-56.