2019 m. sausio 23–25 d. įvyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) mokslinė ataskaitinė konferencija „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“, sulauksi ne tik mokslininkų, bet ir praktikų bei politikų dėmesio. Programa. Konferencijos leidinys
Sausio 23 d. konferencijos pradžioje LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas džiaugėsi, kad į renginį susirinko pilna salė, todėl galima manyti, kad susidomėjimas vykdoma moksline veikla neblėsta. Direktorius akcentavo, kad Pasaulinė meteorologijos organizacija 2018 metus paskelbė rekordiniais kylančios temperatūros metais. „Dabar yra ketvirti metai iš eilės, kai planetos temperatūra pasiekia vis naują rekordą. Tai reiškia, kad klimato kaita jau vyksta ir procesas yra sunkiai sustabdomas. Visa tai neišvengiamai atneš tam tikrų iššūkių tiek visoms ūkio šakoms, tiek ir žemės bei miškų ūkiui. Reikia dėti visas pastangas, kad procesas būtų suvaldytas. Žinoma, tam neužteks vienos institucijos ar vienos šalies pastangų, reikės tarptautinės bendruomenės, kuri susitelkusi galėtų priimti sprendimus ir juos vykdyti. Mokslo funkcija šioje vietoje yra labai aiški – mokslas turi įvertinti situaciją, numatyti grėsmes ir pasiūlyti sprendimus. Todėl ir LAMMC turi ieškoti partnerių, bendradarbiauti su užsienio institucijomis bei stengtis plėsti veiklos ratą“, – pabrėžė dr. Gintaras Brazauskas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras dr. Darius Liutikas taip pat akcentavo klimato kaitos svarbą. „Europos Sąjunga didelį dėmesį skiria įvertinimui, kaip šalis yra pasiruošusi prisitaikymui prie klimato kaitos ir kaip mažina klimato kaitos poveikį šalies bei Europos mastu. Dėl klimato šiltėjimo atsiranda naujos ligos, nauji iššūkiai, visgi, atsiranda ir naujos galimybės“, – teigė viceministras.
Žemdirbystės instituto ir regioninių filialų veiklos rezultatai
Vėliau konferenciją pratęsė Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė. Direktorė supažindino su Žemdirbystės instituto ir regioninių filialų tyrimų sritimis, žmogiškaisiais ištekliais, pasidžiaugė gausėjančiu doktorantų skaičiumi bei iš užsienio šalių studijuoti atvykstančiais doktorantais. Akcentuota, kad, po 2018 m. vykusio palyginamojo Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vertinimo, Žemdirbystės institute pakankamai gerai įvertintas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros perspektyvumas. Plačiau apibūdinta mokslinių straipsnių su citavimo indeksu gausa, leidiniai, naujos augalų veislės, vykdomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai bei renginiai.
Mokslinių tyrimų ataskaitų metu diskutuota apie augalų ligas, selekciją, energinius augalus, sėjomainų poveikį derliui ir dirvožemiui, įvairias organines trąšas, taršą ir kitas aktualias temas.
Miškų instituto veiklos rezultatai
Aktualiausią 2018 metų informaciją apie Miškų instituto projektus, finansavimą, žmogiškuosius išteklius, mokslo produkciją sausio 24 d. pristatė Instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas. Pasidžiaugta, kad bent 5 Miškų instituto mokslininkų publikacijos per praėjusius 5 m. patenka tarp 10 proc. daugiausiai pasaulyje cituojamų mokslinių publikacijų. Direktorius pabrėžė, kad straipsnių kokybė kiekvienais metais tampa vis geresnė. Paminėtas ir Miškų instituto doktorantų aktyvumas stažuotėse, kurios vyko Suomijoje, Lenkijoje, Škotijoje, Švedijoje ir kitur.
Antrą konferencijos dieną aptarti 7 miško medžių atsako tyrimai į su klimato kaita susijusius veiksnius (šaltį, karštį, sausrą ir kt.), diskutuota apie genetinę įvairovę ir jos erdvinį pasiskirstymą atkuriant medynus, kalbėta apie šernų pasiskirstymas teritorijoje, jų socialinį elgesį, šernų GPS sekimo pranašumus ir kita, renginio dalyvius itin sudomino pranešimas apie valgomų vabzdžių auginimo ypatumus.
Sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklos rezultatai
Sausio 25 d. Sodininkystės ir daržininkystės institute apsilankė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis. Seimo pirmininkas, atidarydamas trečiąją renginio dieną, pabrėžė, kad jam visada rūpėjo ir rūpi, kas vyksta šiame institute. Kalboje buvo paminėtas galimas požiūrio į mokslą pavyzdys Lietuvai – Airija. Tai valstybė, kuri į mokslą investuoja labai daug. Biotechnologijos, tikslieji mokslai duoda didelę pridėtinę vertę, todėl tai gali prisidėti prie didelio BVP kūrimo. Airijoje BVP – 75 tūkst. Eur. vienam žmogui (Lietuvoje – 16 tūkst. Eur.). Profesoriaus teigimu, teorija turi būti pagrindas visiems praktiniams mokslams, todėl tokie tyrimai ir yra labai svarbūs. Seimo pirmininko manymu, Institute dirbantys mokslininkai gerus darbus daro visai šaliai.
Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius išskyrė įdomų faktą, kad daugiausia akademikų Lietuvoje yra Vilniuje ir Kaune, Klaipėdoje – 2, Šiauliuose ir Panevėžyje – nei vieno, Dotnuvoje – 3, Babtuose – net 4 (t. y. Sodininkystės ir daržininkystės institute).
Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas su renginio dalyviais pasidalijo Instituto 2018 metų svarbiausiais moksliniais pasiekimais: įvardytos publikacijos su aukščiausiais citavimo indeksais, projektinė veikla, naujos veislės, pasidžiaugta dideliu doktorantų skaičiumi, jų Institute jau 13, apgintomis diseracijomis, stažuotėmis. 2018 m. šiam Institutui buvo neeiliniai, tai – 80-ieji veiklos metai.
Trečią konferencijos dieną aptartos aktualios sodo ir daržo augalų tyrimų temos: augalų fotofiziologija, genetika, ligos, veislių produktyvumas, biologinių stimuliatorių poveikis augalams, jų derliui, dirvožemiui ir kt.
