Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Kas lemia kukurūzų derlingumą?

Kas lemia kukurūzų derlingumą?

Lietuvoje kukurūzai auginami daugiau nei 60 metų. Daugumai žmonių, kurie neturi nieko bendro su žemės ūkiu, šie augalai dažniausiai primena sovietinius laikus, kai tuometinis sąjungos vadovas entuziastingai ėmėsi vykdyti „Kukurūzacijos“ planą. Tada kukurūzai buvo auginami tik žaliajai masei (silosui).

Vis dėlto, nuo to laikmečio daug kas pasikeitė. Šiltėjantis klimatas, proveržis genetikos srityje (naujų veislių sukūrimas), naujos agrotechnologijos bei auganti paklausa nulėmė, kad šie  šilumą mėgstantys augalai buvo pradėti auginti ir iki tol netradiciniais kukurūzams laikytuose regionuose.

Šie pokyčiai paveikė ir mūsų šalį, kurioje vis daugiau kukurūzų auginama ne vien pašarams, bet ir grūdams. Be to, prognozuojama, jog netolimoje ateityje šių augalų auginimo arealas toliau plėsis į šiaurinius regionus.

Galima sakyti, kad Lietuva šiuo metu yra pereinamojoje kukurūzų auginimo zonoje, tačiau dar labai mažai žinoma apie šių augalų derliaus potencialą, nors klimato pokyčių poveikis kukurūzams Baltijos šalių (nemoralinėje) klimato zonoje jau tyrinėtas. Anksčiau nustatyta, kad žema oro temperatūra, ankstyvos ir vėlyvos šalnos, drėgmės prieinamumas vegetacijos metu bei sausringi periodai, kurie pasitaiko vis dažniau, yra svarbiausi faktoriai, limituojantys kukurūzų augimą ir vystymąsi.

Visgi, trūksta studijų, kuriose šių minėtų faktorių poveikis būtų įvertintas kiekybiškai. Dar neaišku, koks yra kukurūzų, auginamų grūdams, potencialus derlius; kokie abiotiniai stresai (pvz.: žemos temperatūros, drėgmės trūkumas) labiausiai limituoja kukurūzų augimą; koks yra kukurūzų grūdų derliaus sumažėjimas dėl nepalankių aplinkos sąlygų.

Siekdami rasti atsakymus į šiuos klausimus, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus doktorantas Renaldas Žydelis bei šio skyriaus vedėjas dr. Sigitas Lazauskas kartu su kolegomis iš Vokietijos atliko svarbų tyrimą.

Mokslininkai panaudojo du skirtingus augalų modelius (matematinės skaičiavimo programas) – AquaCrop ir AgroC, kurie leido apskaičiuoti potencialų grūdų derlių, atskirti abiotinius veiksnius bei kiekybiškai įvertinti jų poveikį kukurūzų augimui ir vystimuisi.

AquaCrop modelis yra ganėtinai paprastas ir labiau skirtas praktikams, tuo metu AgroC modelis plačiau taikomas moksliniuose tyrimuose.

„Didžioji dalis modeliavimo darbų buvo atlikti stažuotės metu kartu su kolegomis iš Vokietijos. Apibendrinant rezultatus galima teigti, kad potencialus kukurūzų grūdų derlius Lietuvos klimato sąlygomis yra apie 13 t/ha-1 (15% grūdų drėgnumo). Žemos oro temperatūros vegetacijos metu yra pagrindinis faktorius, limituojantis kukurūzų augimą (maždaug 14-25%); tuo tarpu drėgmės stresas yra antrinės svarbos, o derliaus sumažėjimas dėl šio streso svyruoja nuo 4 iki 17%” – pasakoja LAMMC doktorantas Renaldas Žydelis.

Renaldo Žydelio doktorantūros studijų metu surinkti duomenys buvo publikuoti prestižiniame Agronomijos mokslų srities žurnale „Agricultural and Forest Meteorology”.

Nuoroda į mokslinę publikaciją: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0168192318302715

En