Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Konferencija „Klimato ir ūkininkavimo sąlygų poveikis mikrobiotos raiškai agroekosistemose“

Konferencija „Klimato ir ūkininkavimo sąlygų poveikis mikrobiotos raiškai agroekosistemose“

2018 m. vasario 28 d. Aleksandro Stulginskio universitete vykusi konferencija „Klimato ir ūkininkavimo sąlygų poveikis mikrobiotos raiškai agroekosistemose“ sulaukė didelio mokslininkų susidomėjimo. Programa

Dr. Skaidrė Supronienė pristatė pagal nacionalinę mokslo programą „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ vykdomo projekto „Kintančio klimato ir ūkininkavimo praktikų poveikyje naujai iškylančio javų patogeno populiacijos įvairovė ir įsitvirtinimas agroekosistemoje“ pagrindinius rezultatus. Apibendrinus tyrimus akcentuota, kad Fusarium graminearum grybai, išskirti iš miglinių javų sėjomainoje auginamų vasarinių ir žieminių rapsų, žirnių, cukrinių runkelių, bulvių ir 39 piktžolių rūšių, buvo patogeniški javams, nes užkrėtus varpas žydėjimo metu sukėlė tipiškus varpų fuzariozės požymius vasariniuose kviečiuose. In vitro sąlygomis iš javų, piktžolių ir nemiglinių sėjomainos augalų išskirti F. graminearum izoliatai pasižymėjo kryžminiu patogeniškumu, o augalų jautrumas F. graminearum  infekcijai įvairavo priklausomai nuo augalo rūšies ir izoliato agresyvumo. Ūkininkavimo praktikoje daugelį metų taikant ražieninę sėją bei javų sėjomainoje auginant cukrinius runkelius gali padidėti Fusarium graminearum išplitimo javuose ir piktžolėse rizika, todėl taikant tokią praktiką reikėtų imtis veiksmų varpų fuzariozės bei piktžolių kontrolei.

Prof. habil. dr. Rimantas Velička skaitė pranešimą tema „Ūkininkavimo sistemų vertinimas ilgalaikio ekologiškai stabilaus funkcionavimo požiūriu“. Apibendrinus tyrimus nustatyta, kad palankiausi humifikacijos ir mineralizacijos procesai, užtikrinantys stabilų dirvožemio derlingumo palaikymą ir didinimą, vyksta ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sistemose. Toks ūkininkavimo būdas užtikrina šių agroekosistemų tvarumą ilgalaikio jų funkcionavimo požiūriu. Intensyvios agroekosistemos stabilų produktyvumą dabartinėmis ūkininkavimo ir kintančio klimato sąlygomis lemia optimalus dirvos derlingumą didinančių ir išnaudojančių augalų santykis sėjomainoje, tarpinių pasėlių auginimas, ilgalaikis ir pastovus augalinių liekanų (šiaudų) paskleidimas. Sukultūrintuose dirvožemiuose supaprastintas žemės dirbimas (paviršinis purenimas arba tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą) esmingai padidina organinės anglies kiekį, ypač viršutiniame armens sluoksnyje, leidžia sumažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį klimato kaitai (CO2 emisija vyksta tik paviršiuje) ir yra efektyvi dirvožemio derlingumo atstatymo ir didinimo priemonė.

Dr. Roma Semaškienė pranešime „Klimato ir ūkininkavimo sąlygų poveikis augalų patogenų pasireiškimui agroekosistemose“ atkreipė dėmesį į didėjantį kenksmingųjų organizmų atsparumą pesticidams. Akcentuota, kad dėl klimato pokyčių plinta ligos, kurios pastaruosius metus nebuvo fiksuotos, tokios kaip stiebinės rūdys, kurioms itin jautrios žieminių kviečių veislės. Klimato kaita daro įtaką ir kitoms ligoms plisti, su nerimu laukiama ir geltonųjų rūdžių, kurios daugelyje Europos šalių plinta nuo 2010 m. ir padaro net iki 60–70 proc. derliaus nuostolių. Užmirkstančiuose dirvožemiuose ar nesilaikant tinkamos sėjomainos plinta pašaknio ligos, sukeltos Fusarium ir Microdochium genčių grybų. Tyrimais nustatyta, kad vis sunkiau kontroliuoti Fusarium spp. patogenus, dėl to, kad augalai, laikyti geru priešsėliu javams, irgi gali būti Fusarium grybų augalai-šeimininkai.

Dr. Daiva Burokienė pristatė pranešimą tema „Augalų patogenų pasireiškimas miško ekosistemose kintančiomis klimato sąlygomis“. Pranešime dėmesys atkreiptas į vieną iš pagrindinių Lietuvos miškų problemų – uosių džiūtį, kurią sukelia Hymenoscyphus fraxineus patogenas. Dėl besikeičiančio klimato problemų atsiranda ne tik žemės ūkyje, bet ir miškuose. Pastaruoju metu itin sparčiai plintanti liga, kuri uosių populiaciją sumažino nuo 2,6–2,8 iki 0,9 proc. lyginant su kitais medžiais. Patogeno sukeliama liga mūsų šalyje ir kaimyninėse valstybėse jau yra įgavusi chronišką pobūdį; praktiškai nebeliko nė vieno nepažeisto medyno, serga tiek seni, tiek jauni medžiai.

Dr. Modestas Ružauskas pristatė pranešimą „Mikrobiotos įvairovė intensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo dirvožemiuose“. Tyrimais nustatytas atsparių antibiotikams bakterijų kiekis, rūšinė sudėtis ir atsparumą antibiotikams koduojantys genai skirtingų kultūrų (rapsų, kukurūzų, kviečių) dirvožemiuose. Mikrobiotos įvairovė yra didžiulė tiek ekologinio, tiek ir intensyvaus ūkininkavimo dirvožemiuose, kuriuose aptinkama per 600–1000 skirtingų bakterijų genčių. Vyraujančių bakterijų sudėtis tiek ekologinio, tiek ir intensyvaus ūkininkavimo dirvožemiuose buvo analogiška ir labai panaši. Nustatyta, kad tiek ekologinio, tiek ir intensyvaus ūkininkavimo dirvožemiuose gausiai paplitusios antibiotikams atsparios bakterijos (> 106/g), tačiau šios bakterijos didžiąja dalimi neturi atsparumą koduojančių genų, kurie paplitę klinikinėse padermėse, žmonėse bei gyvūnuose. Todėl teigiama, jog dirbamos žemės dirvožemis šiuo metu nekelia padidintos rizikos žmonėms užsikrėsti, o aplinkai būti kontaminuotai atspariomis antibiotikams bakterijomis, galinčiomis sukelti problemas, susijusias su atsparioms antibiotikams bakterijomis klinikinėje plotmėje. Tuo pačiu pažymėtina, kad dirvožemio bakterijose yra unikalių šioms bakterijoms būdingų atsparumą antibiotikams koduojančių genų,  taip pat mobiliųjų genetinių elementų, galinčių turėti klinikinės reikšmės ateityje, sukūrus naujus antibiotikus arba esant didesniam cheminių medžiagų ir antibiotikų „spaudimui“. Padidintas cheminių medžiagų ir antibiotikų kiekis galimai sukeltų mikrobiotos disbalansą ir rūšinius pokyčius, tokiu būdu padidėtų atsparių bakterijų patekimo į maisto žaliavas su augaliniais produktais rizika. 

Dr. Elena Servienė pranešime „Vaisių-uogų mikrobiota klimato kaitos sąlygomis: struktūra ir dermės mechanizmai“ apibendrino, kad skirtingose klimatinėse zonose (Lietuvoje ir Čekijoje) augančių vaisių ir uogų paviršiuje esančių prokariotinių ir eukariotinių mikroorganizmų populiacija labiau varijuoja priklausomai nuo augalo rūšies nei nuo klimato sąlygų. Vaisių-uogų paviršiuje yra aptinkamos tiek naudingos augalui, reguliuojančios jų vystymąsi bei sąlygojančios atsparumą kenkėjams, tiek ir potencialiai patogeninės bakterijos bei mielės. Bakterinių virusų populiacija tirtų objektų paviršiuje nėra gausi, vyrauja psichrofilines ir mezofilines enterobakterijas infekuojantys Myoviridae ir Siphoviridae šeimoms priklausantys virusai.

Prof. habil. dr. Vidmantas Stanys pranešime „Mikroorganizmai ir augalų adaptyvumas“ atkreipė dėmesį į endofitinius mikroorganizmus. Endofitiniai mikroorganizmai reziduoja įvairiuose augalo organuose nesukeldami jokių infekcijos požymių. Jie daro įtaką augalo būklei ir fiziologijai, geba mažinti augalų stresą biotiniams ir abiotiniams veiksniams. Didesnis dėmesys pranešime skirtas kultivuojamiems naminės obels filosferos endofitams, kurie, kaip parodė tyrimai, pasižymi augalų augimą skatinančiomis savybėmis ir išskirdami sideroforus netiesiogiai slopina augalų patogenus. Endofitinių bakterijų ir obels ląstelių sąveikos tyrimuose nustatyta, kad jos tarpusavyje sudaro asociacijas, kurioms būdinga specifiška aktyviųjų deguonies ir azoto junginių dinamika. Endofitinės bakterijos, didinančios obels ūglių masę ir ūglių skaičių in vitro tyrimuose, pasižymėjo savybe mažinti oksidacinę membranos lipidų pažaidą ūglių lapuose. Endofitiniai mikroorganizmai gali indukuoti sisteminę apsauga prieš augalo šeimininko patogenus.

 

Dr. Neringa Rasiukevičiūtė, Dr. Skaidrė Supronienė, Dr. Gražina Kadžienė, Jurgita Kelpšienė

En