Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale (Gargždų g. 29, Vėžaičiai, 96216 Klaipėdos r.) 2018 m. vasario 27 d. vyko konferencija-seminaras „Rūgščių dirvožemių kalkinimas – neišvengiama būtinybė“. Po intensyvaus ir ilgalaikio kalkinimo praėjus beveik 30 metų ir jų nebekalkinant, dirvožemiai vėl rūgštėja. Tai viena iš svarbiausių problemų ūkininkams, dirbantiems rūgščiuose Vakarų ir Rytų Lietuvos dirvožemiuose. Vėžaičių filiale kalkinimo klausimais dirbama daugiau nei 80 metų ir mokslininkai yra sukaupę ilgametę patirtį. Programa
Konferencijos įžangos žodį tarusi Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė pristatė filialo mokslinę veiklą, konferencijos dalyvius supažindino su čia dirbančių mokslo darbuotojų atliekamais tyrimais. Dirvožemių rūgštėjimas ir jo valdymas – labai aktuali problema šalies žemdirbiams – tai patvirtina gausus, apie pustrečio šimto, dalyvių skaičius iš visos Lietuvos (Šilutės, Šilalės, Plungės, Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Švenčionių, Šalčininkų, Rokiškio, Raseinių, Molėtų ir kitų rajonų).
Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis pranešime „Rūgštūs dirvožemiai Lietuvoje – situacija ir perspektyvos“ apžvelgė rūgščių dirvožemių būklę ir kalkinimo istoriją Lietuvoje bei pristatė metodines priemones, nustatant dirvožemio pH. bei su kokiomis problemomis susiduria rūgščių dirvožemių šeimininkai. Paminėjo, kad sunkiai sekasi priimti teisinius nutarimus, kurie padėtų paspartinti kalkinimo darbus.
Vokės filialo vyriausioji mokslo darbuotoja habil. dr. Liudmila Tripolskaja pristatė pranešimą „Dirvožemio rūgštėjimo ypatumai Rytų Lietuvoje“. Aptartos rūgščių dirvožemių aktualijos, pasekmės bei problemų sprendimo būdai Rytų Lietuvoje. Pranešėja paaiškino dirvožemių rūgštėjimo poveikį augalams, bioįvairovės kaitai.
Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Dalia Ambrazaitienė pranešime „Kalkinimo poveikis biologiniam aktyvumui“ pristatė, kad mikrobiologinių procesų intensyvumas dirvožemyje yra veikiamas daugybės veiksnių: klimato, augmenijos, žemės dirbimo ypatumų, dirvožemio grupės, dirvožemio pH; nurodė, kad kalkinimas suaktyvina atskirų mikroorganizmų grupių veiklą, todėl rūgščiuose dirvožemiuose mikrobiologiniai procesai vyksta lėčiau; priminė, kad bakteriniai preparatai padeda pupiniams augalams augti ir vystytis, skatina azoto fiksaciją.
Vėžaičių filialo doktorantas Žilvinas Kryževičius kalbėjo apie skirtingas aliuminio formas dirvožemyje bei jų kitimą kalkintuose dirvožemiuose.
Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė ilgalaikių tyrimų apžvalgoje „Kalkinimo ir jo derinių su kitomis agropriemonėmis įtaka dirvožemio struktūringumui ir organinės anglies kiekiui“ atkreipė dėmesį, kad rūgštūs ir pakalkinti dirvožemiai skiriasi ne tik savo chemine, bet ir fizikine būkle. Rūgščios dirvos yra labiau nestruktūringos, o tokios agrotechninės priemonės kaip kalkinimas, derinant su organinėmis trąšomis, padidina vandenyje patvarių agregatų kiekį, teigiamai veikia organinės anglies kiekio didėjimą dirvožemyje.
Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Repšienė pristatė temą „Naujausi dirvožemio kalkinimo tyrimai“. Pranešėja nurodė pagrindines dirvožemio rūgštėjimo priežastis, pateikė įvairias kalkines medžiagas, tiek chemine, tiek fizine forma, bei akcentavo įvairių kalkinių medžiagų privalumus ir trūkumus. Pranešėja pristatė šiandien perspektyviausias – granuliuotas kalkines medžiagas. Pateikė Lietuvoje (Akmenėje) gaminamų granuliuotų kalkinių medžiagų Kalktrąšė V ir Kalktrąšė Hum atliktų mokslinių tyrimų naujausius duomenis.
Agrocheminių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Romas Mažeika pranešime „Kalkinių medžiagų kokybiniai rodikliai“ paaiškino apie kalkinių medžiagų kokybės rodiklius: neutralizavimo skaičių, reaktingumą, dalelių dydį, taršą sunkiais metalais, kalcio ir magnio kiekį atskirose kalkinėse medžiagose. Akcentavo tai, į ką atkreipti dėmesį, įsigyjant kalkines medžiagas.
UAB „Mortar Akmenė“ atstovė Algima Mituzaitė Krušinskienė pristatė įmonėje gaminamas granuliuotas kalkines medžiagas, jų cheminę sudėtį, įvairias granulių frakcijas.
„Tradecorp Lietuva“ atstovė dr. Renata Laurė papasakojo apie huminių rūgščių prigimtį, jų poveikį dirvožemio procesams, biotos aktyvumui, augalų augimo parametrams.
Mokslininkai ir kiti lektoriai savo pranešimuose nurodė dirvožemių rūgštėjimo sukeltas neigiamas pasekmes. Klausytojai pranešėjams pateikė daug klausimų ir sulaukė išsamių atsakymų.
Renginio rėmėjai: UAB „Mortal Akmenė“, UAB „Baltic Agro“.
Dr. Regina Skuodienė, dr. Gintaras Šiaudinis, dr. Regina Repšienė
