Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Konferencija „Tvarus dirvožemis – nūdienos ūkininkavimo pagrindas“

Konferencija „Tvarus dirvožemis – nūdienos ūkininkavimo pagrindas“

2018 m. balandžio 17 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale (Gargždų g. 29, Vėžaičiai, Klaipėdos r.) vyko konferencija „Tvarus dirvožemis – nūdienos ūkininkavimo pagrindas“. Programa

Dr. Danutė Karčauskienė pristatė tvaraus dirvožemio sampratą. Pranešėja nurodė svarbiausius fizikinius, cheminius tvaraus dirvožemių naudojimo rodiklius ir pagrindines agrotechnines priemones gerinant dirvožemių derlingumą bei tvarų jo naudojimą.

Dr. Virginijus Feiza kalbėjo apie tai, kad organinės medžiagos dirvose mažėjimas, augalams reikalingų maisto medžiagų prieinamumas bei dirvožemių suslėgimas ateityje gali nulemti rudžemių našumą. Prognozuojama, kad XXI amžiaus gale birželis ir liepa bus patys drėgniausi metų mėnesiai. Kritulių kiekis per minėtus mėnesius prognozuojamas 25–48 % didesnis palyginus su dabartinėmis reikšmėmis, todėl dirvų užmirkimo problema ateityje dar labiau aštrės.

Doc. dr. Jonas Volungevičius akcentavo, kad Lietuvos kalvotųjų aukštumų dirvožemio savybės, lyginant su laikotarpiu iki intensyvaus jų naudojimo žemės ūkiui, yra iš esmės pakitusios. Vakarų Lietuvos aukštumose tirti dirvožemiai parodė, kad kadaise čia vyravusius natūralius dirvodaros procesus pakeitė organinės medžiagos mineralizacija ir dirvožemio erozija. Natūrali dirvodara išlikusi tik nedideliuose brandaus miško plotuose. Daugeliu atveju, palyginus su miško dirvožemiu, aukštumų agrarinėse teritorijose dirvožemio fizikinės savybės suprastėjo.

Dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė savo pranešime kalbėjo apie tai, kad organinės anglies stabilumą, tvarumą bei kokybinę sudėtį nusausintuose organiniuose dirvožemiuose lėmė auginamos ilgalaikės žolinės pievos (miglinės ir ankštinės). Agroekologiniu požiūriu palankiausi šio mišinio auginimas sulėtina durpės mineralizaciją, didina anglies stabilumą: didesnį huminių medžiagų kiekį, molekulinį tvarumą.

Prof. Vaclovas Bogužas pabrėžė, kad nuoseklioje ūkininkavimo sistemoje žemės dirbimas turėtų būti supaprastintas, reikėtų mažinti mechaninį dirbimą ir kaip galima labiau pasinaudoti biologinėmis dirvožemio derlingumo palaikymo priemonėmis. Ilgalaikis augalinių liekanų ir žaliosios trąšos panaudojimas, kompleksiškai taikant su mažesnio intensyvumo žemės dirbimu ir sėja į neįdirbtą dirvą, teigiamai veikia agroekosistemų tvarumą.

Dr. Jūratė Aleinikovienė teigė, kad dirvožemiai ypač jautrūs žemės ūkio naudmenose. Nustatyta, kad dirbamuose išplautžemiuose ir balkšvažemiuose, o kai kuriais atvejais ir rudžemiuose, iki kelių kartų sumažėja biologinių ir biocheminių rodiklių vertės (mikroorganizmų gausumas, biomasės akumuliacija ir skaidomų angliavandenių sankaupos). Šių rodiklių degresija sąlyginai jaučiama intensyviai dirbamuose arimuose net iki 60–80 cm gylyje. O brandžių miškų ekosistemose biologinių ir biocheminių rodiklių vertės patikimai nekito.

Dr. Inga Liaudanskienė pranešime atskleidė, kad limnoglacialinės kilmės dirvožemiuose bearimis dirbimas su kalkių purvo įterpimu esminiai padidino armens pH lyginant su giliu dirvų arimu. Dėl supaprastinto žemės dirbimo dirvožemyje buvo stebima organinės C stratifikacija. Bearimis dirbimas su kalkių purvo įterpimu sumažino judriųjų humuso medžiagų kiekį bei padidino kalcio jonais bei molio mineralais stabilizuotų humuso medžiagų kiekius.

Dr. Aleksandras Velykis apibendrino savo pranešimą – prastomis fizikinėmis savybėmis pasižyminčiuose sunkiuose Šiaurės Lietuvos dirvožemiuose periodišką arimą (organinių trąšų užarimas, arimas po daugiamečių žolių auginimo) reikia derinti su bearimiu žemės dirbimu. Žemės dirbimo supaprastinimui jautriems augalams taikyti arimą, nejautriems augalams – bearimį dirbimą ar tiesioginę sėją. Bearimį žemės dirbimą, esant reikalui, rekomenduojama keisti sekliu arimu.

Dr. Regina Skuodienė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad ariant dirvas dirvožemis buvo iš esmės mažiau užterštas piktžolių sėklomis nei dirbant sekliai ar naudojant seklų neariminį dirbimą. Taikant seklų arimą ir seklų neariminį dirbimą, dirvožemyje įvairių rūšių piktžolių sėklų nustatyta 27,4 ir 52,0 % daugiau nei dirvas ariant.

Doc. dr. Dalia Ambrazaitienė akcentavo, kad nepasotintame balkšvažemyje dominuoja dešimt tų pačių bakterinių bendrijų. Gausiausia mikroskopinių grybų populiacija buvo rudžemyje (vidutinio sunkumo priemolis), šiek tiek mažiau – sunkaus priemolio rudžemyje, o nepasotintame balkšvažemyje bei pasotintame palvažemyje grybų populiacijos pasiskirstymas humusingame armens sluoksnyje buvo panašus – 13,0–13,8x103 k.s.v. grame abs. sauso dirvožemio.

Dr. Dalia Feizienė pristatė atliktų tyrimų rezultatus – drėgnais metais šiaudų grąžinimas į dirvą vidutinio sunkumo priemolyje H2S koncentraciją padidino 20 %, o smėlingame lengvame priemolyje – 39 %. Ir vidutinio sunkumo, ir smėlingame lengvame priemolyje šiaudų grąžinimas į dirvą labiau didino H2S nei CH4 dujų koncentraciją. Be to, šiaudų naudojimas vidutinio sunkumo priemolyje veikė kaip dirvą purenanti priemonė, tačiau smėlingame lengvame priemolyje šiaudai veikė kaip poras kemšanti medžiaga.

En