Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

„Kvapų naktis“ priminė atostogas kaime

„Kvapų naktis“ priminė atostogas kaime

Š. m. Liepos 13 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo organizuojamame kasmetiniame renginyje „Kvapų naktis“.

Žolių selekcijos skyriaus vedėja, jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Eglė Norkevičienė, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vaclovas Stukonis, doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Vilma Živatkauskienė bei Cheminių tyrimų laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Bronislava Butkutė mokslo kiemelyje pristatė stendą, kurio tematika – „Kaip kvepia šienas…“.

Renginio lankytojai buvo kviečiami užuosti, sužinoti bei palyginti įvairių rūšių šieno kvapą, t. y. skirtingų pupinių ir miglinių pašarinių žolių, sėtinių kultūrinių pievų bei natūralių pievų, pasižyminčių įvairių rūšių augalų gausa. Renginio dalyviai galėjo išbandyti save ir uosdami pamėginti atspėti, iš kokių pievų sušienauti šieno pavyzdžiai. Natūralių pievų šieno kvapas kai kuriems lankytojams buvo panašus net į kvapnųjį rozmariną (lot. Rosmarinus officinalis). Daug dėmesio sulaukė kvapiosios gardūnytės (lot. Anthoxanthum odoratum) šienas. Ši žolė suteikia šienui malonų kvapą, o žmonėms, dėl kumarinų gausos pakelia nuotaiką.

Žemdirbystės instituto mokslininkai pristatė pievose ir ganyklose augančių augalų naudą žmonių ir gyvulių sveikatai. Nuo seno žmonės jautė teigiamą įvairių pievų augalų poveikį gyvulių sveikatai, pasikliaudami intuicija ir ilgamečių stebėjimų rezultatais tikrindavo žolių gydomąsias savybes. O šiandien – tai patvirtina ir mokslas. Natūralūs žolynai, kuriuose greta miglinių žolių veši raudonieji, baltieji, šiliniai dobilai, geltonžiedės ir apyninės liucernos, mėlynžiedžiai vikiai, ilguolinės kulkšnės, paprastieji garždeniai ir kitų rūšių žolės gyvulio racione užtikrina ne tik pakankamą kiekį angliavandenių ir baltymų, bet kartu atlieka ir „žaliosios vaistinėlės“ funkciją. Ypač daug dėmesio susilaukė šilinis dobilas (lot. Trifolium medium), kuris parodos lankytojų buvo įvertintas kaip vienas iš gražiausių ir kvapiausių renginio eksponatų. Šis augalas gražus ne tik ryškiais žiedais… Įdomu tai, kad šilinio ir raudonojo dobilo antžeminėje dalyje bei jų atskirose morfologinėse dalyse bendra izoflavonų koncentracija net keliolika kartų didesnė nei sojos pupelėse, kurios labai plačiai naudojamos įvairių maisto papildų gamyboje. Izoflavonai pasižymi fitoestrogeninėmis savybėmis, t. y. jų struktūra panaši į moteriškus lytinius hormonus, dėl to jų vartojimas gali užkirsti kelią įvairioms, hormonais valdomoms ligoms.

Renginio metu džiaugtasi, kad šieno kvapą vis dar atsimena daugelis įvairaus amžiaus žmonių. Vieniems šieno kvapas priminė sunkų darbą ruošiant pašarus savo laikytiems galvijams, kitiems šienas – atostogos pas močiutę, šienu kvepianti medinė daržinė ir saldus miegas joje, dar kitiems – tai jūrų kiaulytės maistas... Viena renginio dalyvė, atspėjusi natūralių pievų šieno kvapą, nudžiugo: – „Taip kvepia šienas vasarojimui nupirktos sodybos daržinėje! Nors… jam jau dešimt metų!”. Labai norėtųsi, kad ateityje nedaugėtų tuščių daržinių, o mūsų vaikai ir anūkai žinotų, kaip kvepia šienas bei iš kur atsiranda pienas.

En