Gruodžio 9 d. surengtoje konferencijoje „Biodujų gamyboje suskaidyta biomasė – atliekos ar antriniai produktai?“ pristatyti projekto „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų valdymas keičiant azoto srautus agrosistemoje“ rezultatai. Projektui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-SIT-20-05. Programa
Renginyje direktoriaus pavaduotoja mokslui, projekto vadovė dr. Vita Tilvikienė trumpai pristatė projektą, įgyvendintą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų bei doktorantų. Projekto metu (2020–2021 m.) tirtas biosubstrato, pagaminto iš gyvūninės kilmės atliekų (vištų, galvijų, kiaulių mėšlo), poveikis aplinkai, dirvožemio gyvybingumui ir derliaus kokybei.
LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas akcentavo, kad renginio tema itin aktuali – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos mažinimas yra ne tik pasaulinio masto problema, bet ir galimybė žemės ūkio mokslui pasiūlyti šios problemos sprendimo būdus. Būtent žemės ir miškų ūkis ne tik išskiria, bet ir absorbuoja ŠESD.
Projekto mokslininkai mokslinėje konferencijoje apžvelgė esamą biodujų gamybos situaciją Lietuvoje ir Europoje, galimas ateities perspektyvas. Kalbėta ir apie biodujų gamybos procese perdirbto substrato bei kitų žemės ūkio antrinių žaliavų kokybės valdymą, netradicinių organinių trąšų poveikį dirvožemio kokybei ir augalų produktyvumui.
Biodujų energetikos plėtra Europos Sąjungoje
Pristatyti atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti perdirbtos biomasės poveikį augalų kokybei bei ŠESD emisijai, organinių dirvožemio gerinimo priemonių įtaką dirvožemio mikrobiologijai. Taip pat pateiktas tvaraus kiaulių mėšlo naudojimo biodujų gamybai ir tręšimui poveikio aplinkai vertinimas.
