2020 m. lapkričio 5 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuotame nuotoliniame seminare „Netradicinis žemės ūkio augalų biomasės panaudojimas – galimybės ir iššūkiai“ pranešimus pristatė LAMMC ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Seminaras organizuotas įgyvendinant LR žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektą „Alternatyvių biomasės šaltinių gamyba pirminiame žemės ūkyje: technologiniai sprendimai, jų panaudojimas bioekonomikos plėtros tikslams – energetikai, pašarams, maistui“ (Nr. MT-20-3). Programa
Aktualūs moksliniai tyrimai
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas dėkojo LEI ir LAMMC mokslininkams už sėkmingą bendradarbiavimą vykdant šį aktualų projektą. Lietuvoje kasmet susidaro 8 mln. tonų biomasės atliekų, kurios galėtų būti naudojamos, pasitelkiant žiedinės ekonomikos principus.
LAMMC Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė akcentavo, kad itin svarbu vykdyti augalų biomasės tyrimus, susijusius su Europos politiniais dokumentais: strategija „Nuo lauko iki stalo“, ES Žaliuoju kursu ir Bioįvairovės strategija 2030.
ŽŪM vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė padėkojo už atliktus tyrimus, padėsiančius spręsti prpblemas dėl galimo žemės ūkio augalų biomasės panaudojimo.
Augalų naudojimas mitybai praturtinti
Apie tradicinių ir alternatyvių žemės ūkio augalų rūšių naudojimą maistui praturtinti ir farmacijai kalbėjo vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Cesevičienė. Pranešėja teigė, kad išaugęs vartotojų sąmoningumas lemia sveikesnio maisto paklausą. Padidėjo susidomėjimas senovinių porūšių augalais, išaugo sėlenų, turinčių daug bioaktyvių junginių, pilno grūdo gaminių ir pupinių augalų poreikis. Kuriamos ne tik naujos veislės su pagerinta mitybine verte, bet ir inovatyvūs maisto produktai, naudingi žmogaus organizmui. Augalinių ingredientų pagrindu kuriama kosmetika, augalų žaliava naudojama farmaciniuose / sveikatinančiuose produktuose.
Šiaudų perdirbimo galimybės
Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Dalia Feizienė aptarė žemės ūkyje susikaupiančias atliekas ir efektyvų jų panaudojimą žiedinės bioekonomikos kontekste. Šiaudai gali būti naudojami gyvulių kraikui ir pašarui, mulčiavimui, komposto, biohumuso gamybai. Siekiant tvaresnio žemės ūkio atliekų naudojimo, šiaudai pasitelkiami pastatų, popieriaus, polimerinių pakuočių gamybai. Be to, į dirvą įterpiami šiaudai – veiksminga priemonė dirvožemio tvarumui palaikyti.
Netradicinių augalų panaudojimo galimybės
Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vita Tilvikienė aptarė ne maisto paskirties žemės ūkio augalų auginimo ir panaudojimo galimybes Lietuvoje. Daugiausia kalbėta apie netradicinius augalus – sidas, pavėsinius kiečius, miskantus ir geltonžiedžius legėstus, pasižyminčius dideliu produktyvumu, teigiama įtaka dirvožemiui, nedidelėmis auginimo sąnaudomis. Nepaisant išvardintų privalumų, yra ir trūkumų: Lietuvoje kol kas maža biomasės paklausa, per didelis drėgnis sandėliavimui. Aptarti augalai gali būti naudojami vienkartiniams indams, bioplastikui gaminti, taip prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo ir skatinant perdirbimo pramonę.
Žemės ūkio augalų atliekos – energetikai
LEI atstovai dr. Aurimas Lisauskas ir dr. Eugenija Farida Dzenajavičienė pristatė pranešimą tema „Žemės ūkio augalų ir atliekinės biomasės panaudojimas energetikai“. Lietuvoje didžiąją dalį kieto biokuro iš žemės ūkio produktų ir atliekų sudaro granulės (daugiausiai eksportuojamos), kietos žemės ūkio atliekos (šiaudai ir grūdų atliekos) naudojamos lokaliai šilumos gamyboje, didžiausia dalis biodujų gaminama kiaulių bei galvijų kompleksuose, gaminamas ir pirmos kartos biodyzelinas bei bioetanolis. Aptartos perspektyvios agrobiomasės rūšys – antros kartos biodegalai, kietasis kuras ir biodujos, bei inovatyvios jų išgavimo technologijos.
Seminare dalyvavo ir apie augalų biomasės panaudojimo galimybes aktyviai diskutavo daugiau nei 40 dalyvių iš mokslo ir studijų institucijų, LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos biotechnologų asociacijos.
