„Mokslininkai perspėja: klimato kaita gali lemti didžiulius dirvožemio anglies nuostolius“, – teigia žurnale „Nature Communications“ (IF = 15,7) straipsnį išspausdinęs LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Renaldas Žydelis:
Sun S., Cotrufo M. F., Viscarra Rossel R. A., (...), Žydelis R., (...), Chen J. 2026. Global hotspots of particulate organic carbon losses under climate change. Nature Communications. https://doi.org/10.1038/s41467-026-71321-2. IF – 15,7
Kviečiame skaityti autoriaus lietuvių kalba parengtą straipsnio santrauką.
Dirvožemis yra vienas svarbiausių anglies rezervuarų pasaulyje, tačiau kintantis klimatas, didėjanti temperatūra ir dažnėjantys sausringi laikotarpiai gali gerokai paspartinti dirvožemyje sukauptos anglies praradimą. Pasaulinė mokslininkų komanda, kurioje dalyvavo ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) dr. Renaldas Žydelis, prestižiniame žurnale Nature Communications paskelbė tyrimą, atskleidžiantį, kuriuose pasaulio regionuose dirvožemio anglies mažėjimas ateityje gali būti didžiausias.
Tyrimas išsiskiria savo mastu – jame dalyvavo net 113 mokslininkų iš 30 šalių, atstovaujančių daugiau kaip 100 universitetų, tyrimų centrų ir tarptautinių institucijų visame pasaulyje, tarp jų ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą.
Straipsnyje „Global hotspots of particulate organic carbon losses under climate change“ mokslininkai analizavo net 3284 dirvožemio ėminių rezultatus, surinktus šešiuose žemynuose (žr. 1 paveikslą).
1 paveikslas. Dirvožemio viršutinio horizonto kietųjų dalelių organinės anglies (angl. particulate organic carbon – POC) ir su mineralais susijusios organinės anglies (angl. mineral-associated organic carbon – MAOC) kiekių geografinis ir klimatinis pasiskirstymas surinktoje duomenų bazėje
Tyrimo metu vertintos dvi pagrindinės dirvožemio organinės anglies formos: kietųjų dalelių organinė anglis (POC), kuri daugiausia susidaro iš augalų liekanų, yra lengviau prieinama dirvožemio mikroorganizmams ir greičiau skaidoma, ir labiau su mineralais susijusi organinė anglis (MAOC), kuri yra labiau suskaidyta dėl mikroorganizmų veiklos ir stabiliau susijungusi su dirvožemio mineralais. Nustatyta, kad šios dvi organinės anglies formos į klimato pokyčius reaguoja skirtingai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad pagal pesimistinį emisijų scenarijų SSP585, kuris yra panašus į anksčiau plačiai naudotą RCP8.5 scenarijų, didžiausia rizika kyla aukštų platumų regionams, ypač tundros ir borealinių miškų dirvožemiams (žr. 2 paveikslą). Prognozuojama, kad iki 2100 metų būtent šiuose regionuose gali būti prarasta didžioji dalis lengviau skaidomos dirvožemio anglies.
2 paveikslas. Pasaulinis dirvožemio A horizonto dirvožemio organinės anglies (SOC) atsargų (a, d), kietųjų dalelių organinės anglies (POC) atsargų (g, j) ir su mineralais susijusios organinės anglies (MAOC) atsargų (m, p) absoliučių ir santykinių pokyčių pasiskirstymas pagal SSP5-8.5 scenarijų 2081–2100 m. laikotarpiu
Atlikti skaičiavimai parodė, kad kietųjų dalelių organinės anglies (POC) nuostoliai gali sudaryti net apie 81 ± 10 proc. visų prognozuojamų dirvožemio organinės anglies nuostolių. Taip pat apskaičiuota, kad pasauliniu mastu prognozuojami POC nuostoliai iki 2100 metų galėtų prilygti maždaug 81,34 mlrd. tonų CO₂ (anglies dioksido) ekvivalento emisijai. Tai prilygsta maždaug dvejų metų dabartinei pasaulinei CO₂ emisijai.
Mokslininkų komanda pabrėžia, kad dirvožemio organinės anglies išsaugojimas tampa itin svarbia klimato kaitos švelninimo ir dirvožemio ilgalaikio derlingumo užtikrinimo priemone.
