Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Nulinės taršos siekis – iššūkiai ir perspektyvos žemės ūkiui ir miškininkystei

Nulinės taršos siekis – iššūkiai ir perspektyvos žemės ūkiui ir miškininkystei

Gegužės 27 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusi tarptautinė Europos žaliosios savaitės konferencija „Towards zero pollution – challenges and prospects for agriculture and forestry“ / „Nulinės taršos siekis – iššūkiai ir perspektyvos žemės ūkiui ir miškininkystei“ sulaukė didelio susidomėjimo. Renginyje dalyvavo daugiau nei 160 dalyvių iš įvairių šalies institucijų, kaimyninių, kitų Europos šalių ir viso pasaulio. Moderatorė – Aurelija Povilaikė. Programa

Nuotolinio renginio metu analizuotos Europos žaliojo kurso iniciatyvos klimato kaitos, cheminių medžiagų strategijos, energetikos, pramonės, judumo, žemės ūkio, žuvininkystės, sveikatos ir biologinės įvairovės srityse.

Konferencijos temų aktualumas

Konferenciją atidarė ir susirinkusiuosius pasveikino LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas. Jis pabrėžė, kad Europa, jos mokslininkai ir visa visuomenė turi dėti bendras pastangas, kad iki 2030 m. Europa taptų neutrali klimato atžvilgiu ir išsaugotų mūsų planetą ateities kartoms.

Prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, atkreipė dėmesį, kad reikėtų mažinti aplinkos taršą visose srityse. Mokslininkai turėtų sutelkti dėmesį į naujų augalų veislių kūrimą, taikyti išmaniąsias technologijas, stengtis rasti naujų aplinkai draugiškų sprendimų.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, kad tvaresnė ES ekonomika turi užtikrinti geresnę vandens kokybę ir didesnę biologinę įvairovę.

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Vaidotas Ašmonas akcentavo, kad konferencijos temos itin aktualios, klimato kaitos kontekste didelis dėmesys turėtų būti skiriamas dirvožemio būklei gerinti, jo erozijai mažinti.

Aplinkos viceministras Danas Augutis pažymėjo, kad nauji strateginiai Europos dokumentai gali būti traktuojami kaip grėsmės žemės ūkiui, bet svarbu pasinaudoti ir jų teikiamomis galimybėmis.

 

Konferencijos dalyviai dirbo trijose sekcijose ir kiekvienoje jų pristatė po penkis pranešimus.

Sveikas dirvožemis – planetos išlikimo pagrindas

Įrašas Youtube: https://youtu.be/JkJi_ADD3rI 

Pirmojoje sekcijoje, skirtoje dirvožemio atkūrimo problemoms, prof. Claire Chenu iš Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų instituto (INRAE) perskaitė pranešimą apie klimatą tausojančio ir tvaraus žemės ūkio dirvožemio valdymo kūrimą ir įgyvendinimą, tarptautinį projektą „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL), kurio vienas iš partnerių – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.


Dirvožemis – Europos žaliojo kurso pagrindas

Dr. Virginijus Feiza kalbėjo apie skirtingus dirvožemio tipus Lietuvoje, dirvožemio valdymo sistemų įtaką dirvožemio kokybei ir pasėlių produktyvumui; dr. Kęstučio Armolaičio pranešimo tema – tvarus dirvožemio išteklių naudojimas kintančiomis klimato sąlygomis. Dr. Danutė Karčauskienė analizavo sunkiųjų metalų ir kitų teršalų fitoteramediacijos iš užteršto dirvožemio problemą; dr. Virmantas Povilaitis aptarė maisto ir pašarų gamybos probleminiuose dirvožemiuose galimybes.


Bepilotis orlaivis naudojamas nuotoliniam pasėlių stebėjimui (LAMMC nuotrauka)

Augalų biologinės įvairovės svarba žemės ūkyje ir miškininkystėje

Įrašas Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=YpGasv2Sy5s 

Antrosios sekcijos dalyviai parengė pranešimus apie pasėlių biologinės įvairovės svarbą žemės ūkyje ir miškininkystėje. Dr. Gintaras Brazauskas savo pranešime pabrėžė naujų selekcijos metodų indėlį kuriant tvarią Šiaurės ir Baltijos regiono maisto sistemą.


Nuotolinio stebėjimo fenotipavimas

Dr. Žydrė Kadžiulienė analizavo pupinių augalų reikšmę agroekosistemoje. Dr. Efi Alexopoulou iš Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir jų taupymo centro (CRES, Gaikija) aptarė nemaistinės paskirties augalų įtaką biologinei įvairovei žemės ūkyje, dviejų projektų tyrimų rezultatus, vienas jų įgyvendinamas kartu su LAMMC – „Tematinis tinklas ne maisto paskirties žemės ūkio augalų Europos žemės ūkyje skatinimui“ (PANACEA).

Dr. Audrius Menkis iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU) pasidalijo įžvalgomis apie miškų perspektyvą – klimato kaitos bei ligų keliamus iššūkius ir miškų ekosistemos funkcionavimo palaikymo priemones.


Augalų audinių ir dirvožemio mėginių paėmimas DNR tyrimui

Miškų instituto mokslo darbuotoja dr. Vaida Sirgedaitė-Šėžienė aptarė biotechnologinių tyrimų reikšmę ir įvairių fizinių, cheminių bei biologinių veiksnių panaudojimo galimybes, siekiant padidinti augalų produktyvumą.

Sintetinių pesticidų ir trąšų naudojimo mažinimas – nuosprendis ar galimybė žemės ūkiui?

Įrašas Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=zep1farYgQI 

Trečiosios sekcijos dalyvių pranešimų tematika buvo skirta sintetinių pesticidų naudojimo ir mineralinių trąšų kiekio mažinimo problemoms. Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO) mokslininkė dr. Berit Nordskog analizavo sprendimų priėmimo paramos sistemos naudojimo galimybes, aptarė projektą, kurio vienas iš partnerių yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras –  „IKOK sprendimų dėl pasėlių apsaugos stiprinimas“ (IKOK  sprendimai).

Dr. Roma Semaškienė aptarė integruotos kenkėjų valdymo sistemos taikymo vaidmenį Baltijos regione; dr. Antano Ronio pranešimo tema – dirvožemyje plintančių ligų prevencijos ir mažinimo klausimai; dr. Romas Mažeika svarstė apie tai, ar kompostai ir digestatai yra ateities trąšos.


Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai

Dr. Skaidrė Supronienė savo pranešime atskleidė dirvožemio mikroorganizmų įtaką dirvožemio kokybei, pasėlių produktyvumui ir aplinkai.

 

Birželio 1–4 d. kviečiame aplankyti LAMMC stendą Europos žaliosios savaitės virtualioje parodoje: https://www.eugreenweek.eu/virtual-exhibition

En