Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

LAMMC mokslininkai dalyvavo tradiciniame renginyje „Kvapų naktis“

LAMMC mokslininkai dalyvavo tradiciniame renginyje „Kvapų naktis“

„Kvapų naktis 2021“, LAMMC stendas „Tėviškės pievų kvapai“

Oras – tvankus ir karštas, vakaras rekordinis pagal temperatūros aukštumas

Dalyvių skaičius – iki 1,500 žmonių

Dalyviai: Žolių selekcijos skyriaus vedėja dr. Eglė Norkevičienė, dr. Vaclovas Stukonis, dokt. Vilma Živatkauskienė, Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus dokt. Mindaugas Budvytis.

 Renginio lankytojai buvo supažindinti su pievų įvairių augalų šieno kvapais. Buvo galima pauostyti ir palyginti drėgnų paupių aliuvinių pievų, įvairių rūšių augalų ganyklų, šienaujamų mezofitų pievų ir sėtinių kultūrinių pievų šieno kvapus. Lankytojams labiausiai patiko drėgnų paupių pievų ryškus šieno kvapas, prisotintas pelkinių vingiorykščių, nendrinių dryžučių, kupstinių šluotsmilgių, įvairių viksvų, paupinių ir gelsvalapių usnių, pievinių snapučių, kvapiųjų gurgždžių ir vaistinių valerijonų kvapų.

Daugelis iš kvapo nesunkiai nuspėjo, kuris šienas yra sėtinių kultūrinių žolynų su vyraujančiais migliniais augalais, o kuris kvapas buvo švelnus ir ne toks intensyvus. Lankytojams buvo labai įdomu sužinoti, kokie augalai auga pievose, pakelėse, kiemuose ir kt.; taip pat rūpėjo sužinoti augalų vardus, todėl daugelis smalsavo ir klausinėjo lauko žolynų puokštėse esančių augalų pavadinimų. Buvo paruošta ir miglinių augalų vantelių. Doktorantė Vilma Živatkauskienė vykdė edukaciją, kaip iš šieno pasigaminti dekoracijas – paukštelius, kaip juos papuošti įvairių rūšių smilgomis ir linais.

Buvo galima susipažinti su įvairiomis pievų miglinių šeimos augalų rūšimis, sužinoti, kaip galima atskirti vienas rūšis nuo kitos; o juk migliniai augalai sudaro didžiąją dalį pievos augalų ir yra tarsi jos struktūrinis karkasas!

Populiariausias ir lankytojų mėgstamiausias buvo pastatytas šieno žaginys, virtęs daugelio dalyvių fotografijų sienele. Žaginys (žaiginys) – tai dvi suremtos tvorelės šienui arba javams džiovinti. Lankytojai dalijosi vaikystės prisiminimais iš kaimo, kai žaginys dar buvo neatsiejama jo dalis. Kvapnūs vakarai žaginyje arba priedanga nuo netikėtai užklupusios liūties grėbiant šieną – žmonės vienas po kito dalijosi prisiminimais. Vaikai žaidė lenktynių landžiodami iš vieno žaginio galo į kitą ir besislėpdami kvapniame šiene.

Renginio dalyviai mėgavosi pievų žolynų kvapais, o mes džiaugėmės, kad jiems suteikiame galimybę pažinti, iš arti prisiliesti ir užuosti įvairių rūšių pievas. Juk dabar daugeliui kiemo pieva asocijuojasi tik su pasėta veja, o seniau kiemo žolyne buvo galima rasti ir kvapiąją gardūnytę, ir paprastąjį kmyną. Žmogus buvo apsuptas gamtos turtų, todėl žinojo apie jų teikiamą naudą ir kaip juos panaudoti maistui, pašarui arba vaistams.

Buvo smagu apžiūrėti VDU botanikos sodo kolekcijas, pasivaišinti Pomologijos skyriaus išaugintomis šilauogėmis ir vaistažolių arbatomis. Susitikome draugų, kolegų mokslininkų iš ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto ir VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo – išklausėme jų pristatymų ir įdomiai padiskutavome.

Taigi, šiandien skatiname pagalvoti ir apie kitas alternatyvas jūsų kieme nei tik pasėta veja. Kvapnūs natūralūs žolynai, žydinčios vietinių augalų rūšių pievos – visa tai gali augti jūsų kieme, o galbūt ir auga, tik, kad nebūtų sunaikinta, pirmiausia reikia juos pažinti ir žinoti, kaip prižiūrėti bei išsaugoti. Taip pat norime atkreipti dėmesį į natūralių ganyklų ir šienaujamų pievų išsaugojimą, kurios Lietuvoje nyksta, virsta kitomis žemės ūkio naudmenomis.

 Dr. Eglė Norkevičienė,

LAMMC ŽI Žolių selekcijos skyriaus vedėja

 

 

 

 

 

 

 

En