Pasaulio mokslininkų federacijos (PMF) Lietuvos nacionalinių stipendijų programa, administruojama Lietuvos mokslų akademijos, kas dvejus metus skiria stipendijas mokslo ir studijų institucijų mokslų daktarams ir doktorantams, kurie vykdo mokslinius darbus, susijusius su viena iš PMF išskirtų 15-os Žemės kritinių sričių ir situacijų.
Šią stipendiją 2020–2021 m. gauna dvi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkės: dr. Diana Marčiulynienė (sritis – vanduo) ir dr. Neringa Rasiukevičiūtė (sritis – maistas).
Dr. Neringai Rasiukevičiūtei stipendija skirta vykdyti moksliniam darbui „Inovatyvūs biokontrolės metodai, užtikrinantys maisto produktų taršos mažinimą eteriniais aliejais ir šviesą emituojančiais
diodais“. Šio mokslinio darbo tikslas – ištirti šviesą emituojančių diodų (LED) poveikį daržininkystės produkciją naikinantiems patogenams ir įvertinti eterinius aliejus kaip biologinius augalų apsaugos produktus, siekiant sumažinti cheminių pesticidų vartojimą ir pagerinti maisto saugą.
Tyrimų duomenys leido įvertinti inovatyvias maisto produktų taršos mikromicetais mažinimo priemones. Apibendrinus tyrimų rezultatus galima teigti, kad LED, eteriniai aliejai ir augaliniai ekstraktai gali būti veiksmingi kaip biokontrolės agentai nuo augalų ligų siekiant mažinant maisto produktų taršą.
Dr. Dianos Marčiulynienės tyrimų „Vandens baseinų ir upių užterštumas augalų patogeniniais organizmais“ rezultatai parodė, kad grybų taksonų įvairovė Lietuvos miško daigynų tvenkiniuose ir upėse yra skirtinga. Iš visų grybų taksonų (organizmų grupių) 5,46 % buvo išskirtinai upėse, 14,0 % – tik miško daigynų vandens tvenkiniuose, o 25,42 % buvo bendri abiejų tipų mėginiams. Upėse dažniausiai pasitaikantys taksonai buvo Malassezia restricta (29,4 %), Malassezia globosa (3,6 %) ir Unidentified sp. 4248_19 (2,9%). Miško daigynų vandens tvenkiniuose dažniausi taksonai buvo Malassezia constra (12,4 %). Tyrimo metu buvo nustatyta keletas oomikotų (organizmų, gyvenančių ir gėlame vandenyje, ardančių gyvūnų bei augalų liekanas, ir sausumoje, parazituojančių augalus): Phytophthora cactorum, Phytophthora gallica ir Phytophthora plurivora. Šie patogenai turi didelę reikšmę kėnių, klevų, kedrų, bukų, maumedžių, eglių, pušų ir robinijų gyvybingumui bei sveikatai.
2021 m. dr. D. Marčiulynienė gavo ne tik PMF stipendiją, bet ir programos NordGen Forest stipendiją. NordGen Forest, bendradarbiaudama su Šiaurės šalių miškų tyrimo komitetu (SNS), siekia pagerinti Šiaurės šalių bendradarbiavimą miškininkystės srityje, todėl kiekvienais metais teikia stipendijas šių šalių atstovams, dirbantiems ar studijuojantiems miško sėklų arba augalų auginimo, miško atkūrimo metodų ir medžių veisimo srityse.
Sėkmės mokslininkėms vykdant tolesnius tyrimus.
