Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

LMA aptarti mokslo centrų ir institutų veiklos iššūkiai bei perspektyvos

LMA aptarti mokslo centrų ir institutų veiklos iššūkiai bei perspektyvos

Š. m. spalio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko konferencija-diskusija „Mokslo centrų ir institutų veiklos iššūkiai bei perspektyvos reformų kontekste“. Jos iniciatoriais tapo trijų institutų vadovai, panorę supažindinti kolegas ir Lietuvos mokslo politikos formuotojus su naujomis Europos mokslo institutų veiklos persitvarkymo tendencijomis. Kartu buvo paskelbta ir apie trijų mūsų šalies mokslo įstaigų – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) – ketinimą jungtis į tinklinį darinį, analogišką europiniams.

Renginio pradžioje kalbėjęs LMA prezidentas akad. Jūras Banys akcentavo, kad mokslo finansavimo tvarka Lietuvoje kol kas nukreipta ne į ateitį, bet į praeitį. Dėl to mažėja mokslo įstaigų galimybės atnešti maksimalios naudos visuomenei ir valstybei. Kita vertus, LR Vyriausybė ketina kurti mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, tad svarbu suprasti, kuo jos skirsis nuo įprastinių valstybinių mokslo institutų.

Iš kairės: švietimo, mokslo ir sporto viceministras akad. Valdemaras Razumas,  konferencijos pirmininkas LMA viceprezidentas, Žemės ūkio ir miškų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, LMA prezidentas akad. Jūras Banys

Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) viceministras akad. Valdemaras Razumas priminė tarptautinį mokslinių tyrimų ir ekperimentinės plėtros (MTEP) bei mokslo politikos kontekstą, į kurį šalyje vis dar nepakankamai atsižvelgiama. Europos Komisija (EK) įvardija penkis šios politikos aspektus, tarp kurių akcentuojamas atviras mokslas. Deja, Lietuvoje pasigendama analogiškų politinių sprendimų. Naujoje „Horizon Europe“ programoje (2021–2027 m.) bus orientuojamasi į misijas, plėtojama mokslo diplomatija, tarpinstitucinė partnerystė. Tam reikia rengtis ir mums. Lietuva iš EK sulaukia kritikos dėl per menkų investicijų į MTEP, per mažo mokslo ir verslo bendradarbiavimo, skatinama daugiau investuoti į skaitmeninių gebėjimų ugdymą. Akad. V. Razumo nuomone, didžiausia bėda yra nesugebėjimas pasirinkti aiškių Sumaniosios specializacijos prioritetų, nes jų yra per daug. Taip pat menkas dalyvavimas „Horizon 2020“ programoje, nereikalinga konkurencija tarp ŠMS ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų sprendžiant mokslo finansavimo klausimus. Sprendimas sujungti tris mokslo institutus į tinklinę struktūrą dar vertinamas ekspertų. Na, o šiuo metu rengiama Nacionalinė pažangos programa.

Renginį vedęs LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius priminė, kad Akademija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su devyniais mokslo institutais, tad tokios diskusijos čia galėtų vykti reguliariai.

FTMC direktorius akad. Gintaras Valušis papasakojo, kuo turėtų pasižymėti naujo tipo Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija (MTTO). Tokios asociacijos misija, kaip ją supranta Europoje, yra kuo efektyviau mokslo žinias perduoti pramonei. Kelioms jau veikiančioms, taip pat ir būsimosioms asociacijoms būdinga aukšto lygio mokslas, atliekami taikomieji tyrimai, teikiamos inovacinės paslaugos bei aukštųjų technologijų startuolių kūrimas. Be to, pastaruoju metu pastebimas fundamentinių tyrimų reikšmės didėjimas, kalbama apie vadinamuosius Deep tech startuolius. Akad. G. Valušio manymu, jo vadovaujama įstaiga turi visas išvardytas MTTO savybes. Jie pateikė paraišką tapti Europos MTT asociacijos nariais ir tapo vienintele MTTO Baltijos šalyse. FTMC savo veiklos prioritetu pasirinko klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos sritį. Pranešėjas taip pat akcentavo, kad sekant Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu, būtina didinti investicijas į mokslą. Taip pat svarbu būtų reorganizuoti valstybinius mokslo institutus į viešąsias įstaigas, nes tai jų veiklai suteiktų finansinio lankstumo.

Iš dešinės: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslinė sekretorė dr. Vita Tilvikienė, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius akad. Gintaras Valušis, Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius, kiti konferencijos dalyviai

LAMMC vadovas dr. Gintaras Brazauskas pripažino, kad gyvename žemės ūkio technologinio virsmo laikotarpyje. Siekiant optimizuoti įvairius procesus vis plačiau naudojami palydovai, informacinės technologijos. Todėl ir LAMMC specialistai ketina ne tik naudoti, bet ir kurti tokias technologines stebėsenos priemones kaip jutikliai, padėsiantys didinti derlių, išvengti gamtinių kataklizmų arba jiems pasiruošti. Institutas kuria naujas augalų veisles, bendradarbiauja su žemės ūkio verslo atstovais (DuPontBayer ir kitais), dalyvauja tokiuose tarptautiniuose projektuose kaip „Plants for the Future“ platforma. Nors jų veikla ir pajamų šaltiniai atitinka MTTO keliamus reikalavimus, dr. G. Brazauskas supranta, kad institutui dar trūksta tarptautinio žinomumo, jiems būtina kooperuotis su kitų sričių specialistais. Tad ši asociacija yra logiškas žingsnis siekiant minėtų tikslų.

Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius papasakojo apie vykdomus tyrimus pagal aštuonias strategines sritis (bioenergetika iš biomasės, išmanūs energijos tinklai, medžiagų mokslas ir kitos), apie instituto veiklą Europos energijos tyrimų aljanse (EERA). LEI vykdomi darbai sutampa su dviem iš penkių „Horizon Europe“ 2021–2017 m. planuojamų misijų. dr. S. Rimkevičius mano, kad dalyvavimas asociacijoje sustiprintų jų galimybes sėkmingai vykdyti minėtas veiklas.

Diskusiją pradėjęs akad. V. Razumas priminė, kad įstatymas leidžia valstybiniams mokslo institutams patiems spręsti, kokį statusą pasirinkti. Taigi jie gali registruotis kaip viešosios įstaigos. Jis taip pat pasidžiaugė, kad sprendimas jungtis gimė ne valstybės, o pačių institutų iniciatyva. Toks darinys neabejotinai taps labiau konkurencingu globalioje mokslo rinkoje, todėl ir kiti institutai laimėtų, jeigu prisijungtų prie šios asociacijos. Akad. J. Banys pažymėjo, kad be investicijų į infrastruktūrą, į integruotus mokslo slėnius nebūtų tokių reikšmingų pasiekimų. Ir tai dar kartą įrodo, kad į mokslą reikia investuoti nuolat. Būtina spręsti ir mokslinės produkcijos vertinimo problemą, nes tai žlugdo tarpdalykinį bendradarbiavimą. Blogai ir tai, kad moksliniai tyrimai įstatymu tapo atskirti nuo eksperimentinės plėtros. Tai gali turėti liūdnų pasekmių. LR Prezidento patarėja švietimui Vilma Bačkiūtė dėkojusi už turiningą diskusiją, pasiūlė ateityje aktyviau diskutuoti ir apie socialinių mokslų vietą visų mokslų kontekste, nes yra itin svarbu, kad mokslininkai prisidėtų prie socialinių inovacijų valstybėje. Svarbu kalbėti ir apie tai, kaip mokslo žinios gali būti perkeliamos į švietimo sistemą, taip pat ir apie didesnę mokslo pasiekimų sklaidą visuomenėje.

Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius dr. Giedrius Viliūnas

Diskusiją pratęsusi Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė pagyrė asociacijos kūrėjus, kad jų pasirinkta tema – klimato kaita ir atsinaujinanti energetika yra viena perspektyviausių.

Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius dr. Giedrius Viliūnas pritarė, kad institutų valia yra pats geriausias kriterijus. Kita vertus, esminė problema yra ne finansavimo, o originalių ir vertingų idėjų trūkumas. Vaizdžiai sakant, reikia sugebėti „parduoti“ valdžiai idėją, ką daryti. Ypač dabar, kai rengiama Nacionalinės pažangos programa, kuria bus vadovaujamasi dešimt metų. Mokslas čia turėtų būti traktuojamas kaip horizontali veikla. G. Valušis replikavo, kad jie neprašo daugiau lėšų, bet kalba apie valstybės strategiją ir jos užsakymą mokslui. Kol kas tokios strategijos trūksta. Akademikas, verslininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis pasidalijo informacija, kad tokie klasteriai arba asociacijos už Atlanto vertinamos pagal tai, kiek pritraukia kapitalo, kiek registruoja patentų ir kiek turi mokslinio-gamybinio ploto. Jo manymu, nereiktų bandyti per jėgą mokslą jungti su verslu. Mokslininkai turi dirbti savo darbą – kurti vertę turinčias žinias, kurias po to jau būtų galima, pavyzdžiui, patentuoti. Deja, Lietuvoje itin trūksta verslininkų, galinčių atlikti tokias funkcijas. Tačiau apskritai šis jungimasis į MTTO yra sveikintinas.

Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, Technikos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Gintautas Žintelis

LMA prezidentas akad. J. Banys krepėsi į G. Viliūną teigdamas, kad jo požiūris yra žalingas valstybei. Jeigu yra pinigų, kodėl mokslas finansuojamas taip menkai? Investicijos į mokslą turi būti skirtos tam, kad jos nuolat keltų valstybės ekonominį lygį. Šį teiginį akademikas pagrindė pavyzdžiais, kai lankėsi Masačiusetso technologijos institute ir Kinijoje, priminęs, kaip atsirado Šanchajaus reitingas ir kaip Kinija kryptingai investavo į savo universitetų tobulinimą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valinčius akcentavo, kad MTTO yra naujas mokslo institucijų tipas, tačiau būtų prasmingiau, kad tai būtų naujas veiklos būdas, tada institutai geriau tarnautų verslui ir visuomenei. Asociacijoje nesantys institutai galėtų būti šio tinklo dalis. MTTO jis įsivaizduotų kaip priemonių visumą.

Rezoliucija pridedama

LMA  informacija. Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene

En