Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Minėjimas

Minėjimas

Žemdirbystės institute vyko profesoriaus Vinco Vilkaičio (1892–1943 m.) mirties tremtyje 75-ųjų metinių minėjimas. Programa

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius pasveikino susirinkusiuosius, besidominčius profesoriaus Vinco Vilkaičio veikla ir nuveiktais darbais.

Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Žydrė Kadžiulienė aptarė V. Vilkaičio gyvenimą ir pasiekimus. Profesorius Petrapilio ir Berlyno universitetuose studijavo gamtos mokslus, 1925 m. įgijo daktaro laipsnį Berlyno universitete, tais pačiais metais tapo Žemės ūkio akademijos docentu, 1927 m. – profesoriumi. 1925–1941 m. jis buvo Žemės ūkio akademijos botanikos katedros vedėju bei dėstytoju, 1935 m. inicijavo pirmuosius Lietuvoje geobotaninius pelkių tyrimus. Per daugiau nei dešimtmetį katedros veiklos paskelbė per 40 mokslinių publikacijų ir mokslo populiarinimo straipsnių, 1929 m. išleido knygelę „Pažinkime augalus“, 1937 m. – kolektyvinę monografiją „Kamanos“.  Be to, buvo LR žemės ūkio rūmų nariu ir valdybos pirmininku, dalyvavo Lietuvos mokslų draugijos, Tautininkų sąjungos veikloje, buvo Šaulių rėmėjas.

1927 m. prie Žemės ūkio ministerijos įkurta „Dotnuvos augalų apsaugos stotis“ – tai laikoma augalų apsaugos mokslo Lietuvoje pradžia. Pirmuoju stoties vedėju buvo profesorius Vilkaitis. 1929 m. jam pavesta dėstyti fitopatologijos kursą agronomijos ir miškotyros studentams. Vienos žinomesnių knygų apie augalų ligas  – „Augalų apsauga“ , 1930 m. (kartu su S. Mastauskiu), „Augalų ligos“, 1935 m. ir kt. 1934–1940 m. profesorius buvo žemės ūkio akademijos rektorius. 1941 m. ištremtas į Sibirą.

Rytas Tamašauskas, vienas iš knygos „Kūryba“, kurioje pateikti profesoriaus tekstai, rengėjų, pabrėžė, kad V. Vilkaitis buvo ir mokslininkas, ir publicistas, ir poetas, ir prozininkas. Galbūt dėl to, kad tikėjo – kalba vienija tautą, ji yra vienas svarbiausių tautos išlikimo veiksnių, o kūryba turi milžinišką galią – „įlobina dvasią“ (profesoriaus Vilkaičio žodžių junginys).

Akcentuota ir tai, kokiomis politinėmis aplinkybėmis gyveno žinomas mokslininkas. Skatintas aktyvus dalyvavimas ekonominėje, politinėje, kultūrinėje veikloje, nesavanaudiškas tarnavimas tautai, tikėjimas tautos švietimo ir bendrumo galia – šiomis vertybėmis vadovavosi ir profesorius Vilkaitis. Jo patriotizmą įrodo tai, kad net ir 2018-aisiais metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, jo tekstai ctuojami kaip vieni svarbiausių tautai (visas tekstas adresu http://lt1918.lt/irasai/1917-m-lapkricio-17-d-vincas-vilkaitis-kaimui-atbundant/).

Laptevų jūros tremtinių brolijos narys dr. Jonas Markauskas papasakojo, kokiomis sudėtingomis sąlygomis gyveno tremtiniai, tarp jų ir Vincas Vilkaitis, prie Laptevų jūros. Taip pat pristatė vaizdo medžiagą iš tremtinių artimųjų 1989 m. ekspedicijos į Sibirą.

Po pranešimų ir pasisakymų susirinkusieji apžiūrėjo parodą „Vincas Vilkaitis ir tremtis“.  

En