Šiais metais LAMMC mokslinė ataskaitinė konferencija Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai vyksta ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu.
Detali nuotolinių diskusijų programa paspaudus pavadinimą
Diskusijos metu akcentuota, kad lengviau yra sukurti augalų veisles nei palaikyti jų selekciją ir dauginti bei platinti, taip pat sunku išlaikyti veislės kokybę. Kaip viena išeičių galėtų būti selekcinės medžiagos dauginimas šiltnamiuose / izoliatoriuose.
Kiekviena nauja veislė yra nauja kokybė, bet kartais ji yra per mažai žinoma. Reikia ne tik siekti naujų žinių, bet ir formuoti paklausą. Komercija taip pat yra svarbi selekcininko darbo dalis, reikalaujanti daug išteklių.
Selekcijos ir genetikos moksle vis dažniau taikomos naujausios technologijos (fenotipavimas, genų redagavimas), todėl reikėtų pradėti rengti naujas programas, pasirinkti selekcijos ir genetikos objektus ir tyrimų kryptis.
Dalyviai diskutavo apie dirvožemio išsaugojimo būdus ir priemones. Konstatuota, kad anglies kaupimas dirvožemyje yra ribotas, apie 19 % šalies žemės ūkio naudmenų anglies potencialas yra pažeistas. Siekiant išsaugoti dirvožemį, taikomos priemonės turi būti labiau tikslinės, parama teikiama ne tik už pievų atkūrimą, bet ir už ekologinių naudmenų įkūrimą.
Akcentuota, kad prieš reikalaujant ką nors atkurti, turimus išteklius reikėtų peržiūrėti ir įvertinti ne tik gamtosauginiu atžvilgiu, bet ir kada ekonominiam rentabilumui padaroma mažiausia žala.
Kitas diskusijos aspektas – ar agromiškininkystė galėtų konkuruoti su tradiciniu ūkininkavimu? Renginio dalyvių nuomone, vietovės, kuriose nepelninga ūkininkauti, turėtų būti atiduodamos kitai veiklai ir už tai teikiamos kompensacijos, nes atitinka viešąjį interesą – prisideda prie tvaresnio gamtovaizdžio kūrimo.
Dėl geografinės padėties ir nepalankių klimatinių sąlygų šalyje užauginama mažai vaisių ir daržovių, daug jų importuojama ir nepakankamai suvartojama pagal dietologų rekomendacijas. Uždaro grunto (vertikalioji) daržininkystė ne visada yra išeitis, nes ji yra imli energiniams ištekliams. Reikėtų naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir orientuotis į savikainos mažinimą.
Tyrimų duomenimis, plačiausiai yra auginami tik 12–20 rūšių augalų, o 50 % kalorijų yra gaunama tik iš 4 rūšių augalų, t. y. apsiribojama tik keliomis augalų rūšimis.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti vartotojų švietimui ir mokymui, nes jų pasirinkimą didele dalimi lemia pasiūla. Stambesni gamintojai turi didesnes galimybes reklamuoti savo produkciją. Mokslininkų teigimu, svarbus yra preciziškumas – net ir nedideli pokyčiai gali būti esminiai, kai kalbama apie produkcijos gamybos grandinę.
Dar vienas aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – maisto švaistymas. Apskaičiuota, kad laikymo ir perdirbimo metu išmetama apie 50 % užaugintos produkcijos, todėl išsprendus šią problemą ir plačiau taikant beatliekes technologijas būtų galima reikšmingai sumažinti energinių išteklių naudojimą.
