Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Mokslinės ataskaitinės konferencijos nuotolinės diskusijos

Mokslinės ataskaitinės konferencijos nuotolinės diskusijos

Šiais metais LAMMC mokslinė ataskaitinė konferencija Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai vyksta ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu.

Detali nuotolinių diskusijų programa paspaudus pavadinimą

Daugiausia diskutuota apie biologinių produktų naudojimo efektyvumą. Konstatuota, kad jis kol kas nedidelis, eksperimentai dažniausiai atliekami šiltnamio sąlygomis, o naudojant lauko sąlygomis jų poveikis labai sumažėja. Padaryta išvada, kad kol kas biologinių produktų efektyvumas yra per mažas, kas jais būtų galima pakeisti cheminę augalų ligų ir kenkėjų kontrolę. Kaip alternatyva galėtų būti žemdirbystė uždarose patalpose, kuri išspręstų pesticidų naudojimo problemą, ir platesnis sprendimų priėmimo sistemų modelių panaudojimas.
Kitas diskusijos aspektas – neariminė žemdirbystė verčia naudoti glifosatus, kurie kol kas yra būtini pasėlių priežiūrai. Atkreiptas dėmesys, kad biologiniai produktai auginimo sezono metu purškiami maždaug septynis kartus, cheminiai – tik du. Iš to kyla dirvožemių degradacijos ir suslėgimo problema.

Diskusijos metu akcentuota, kad lengviau yra sukurti augalų veisles nei palaikyti jų selekciją ir dauginti bei platinti, taip pat sunku išlaikyti veislės kokybę. Kaip viena išeičių galėtų būti selekcinės medžiagos dauginimas šiltnamiuose / izoliatoriuose.
Kiekviena nauja veislė yra nauja kokybė, bet kartais ji yra per mažai žinoma. Reikia ne tik siekti naujų žinių, bet ir formuoti paklausą. Komercija taip pat yra svarbi selekcininko darbo dalis, reikalaujanti daug išteklių.
Selekcijos ir genetikos moksle vis dažniau taikomos naujausios technologijos (fenotipavimas, genų redagavimas), todėl reikėtų pradėti rengti naujas programas, pasirinkti selekcijos ir genetikos objektus ir tyrimų kryptis.

Kalbėta apie platesnį daugiamečių žolynų ir energinių augalų panaudojimą. 
Pieva nebūtinai yra geriausias variantas konkrečiam dirvožemiui, galbūt geriau jį užsodinti mišku ar panaudoti kitoms reikmėms.
Dėl šaknų biomasės įtakos anglies sekvestracijai konstatuota, kad šalies dirvožemiuose augalų šaknų sistemos nėra giliau nei 15 cm sluoksnyje, didžiausia jų dalis yra paviršiniame sluoksnyje. Reikėtų tirti augalus, didinančius šaknų biomasę dirvožemyje.
Ateityje energinių lignoceliuliozinių augalų auginimas turėtų mažėti ir didėti jų panaudojimas kitose srityse, pvz., statybų pramonėje. 

Dalyviai diskutavo apie dirvožemio išsaugojimo būdus ir priemones. Konstatuota, kad anglies kaupimas dirvožemyje yra ribotas, apie 19 % šalies žemės ūkio naudmenų anglies potencialas yra pažeistas. Siekiant išsaugoti dirvožemį, taikomos priemonės turi būti labiau tikslinės, parama teikiama ne tik už pievų atkūrimą, bet ir už ekologinių naudmenų įkūrimą.
Akcentuota, kad prieš reikalaujant ką nors atkurti, turimus išteklius reikėtų peržiūrėti ir įvertinti ne tik gamtosauginiu atžvilgiu, bet ir kada ekonominiam rentabilumui padaroma mažiausia žala.
Kitas diskusijos aspektas – ar agromiškininkystė galėtų konkuruoti su tradiciniu ūkininkavimu? Renginio dalyvių nuomone, vietovės, kuriose nepelninga ūkininkauti, turėtų būti atiduodamos kitai veiklai ir už tai teikiamos kompensacijos, nes atitinka viešąjį interesą – prisideda prie tvaresnio gamtovaizdžio kūrimo.

Nuotolinės diskusijos dalyviai klausė, ar Lietuvai sparčiai tampant atsinaujinančios energetikos šalimi bus užtektinai medienos biokurui? Ar jos užteks visai Europos Sąjungai, ar teks įsivežti iš trečiųjų šalių? Konstatuota, kad nuo 2030 metų biomasės iš medienos naudojimas turėtų sumažėti, bus ieškoma alternatyvių šilumos šaltinių.
Kaip vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti miškininkavimo efektyvumo didinimas. Lietuvoje yra didelis ugdomųjų kirtimų panaudojimo biokuro gamybai potencialas, o brandžios medienos naudojimas kurui yra neperspektyvus.
Klimato kaitos aspektu padaryta išvada, kad medžiams reikia leisti prisitaikyti prie kintančių sąlygų, ir vienos rūšys tai padarys geriau, kitos galbūt išnyks.

Dėl geografinės padėties ir nepalankių klimatinių sąlygų šalyje užauginama mažai vaisių ir daržovių, daug jų importuojama ir nepakankamai suvartojama pagal dietologų rekomendacijas. Uždaro grunto (vertikalioji) daržininkystė ne visada yra išeitis, nes ji yra imli energiniams ištekliams. Reikėtų naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir orientuotis į savikainos mažinimą.
Tyrimų duomenimis, plačiausiai yra auginami tik 12–20 rūšių augalų, o 50 % kalorijų yra gaunama tik iš 4 rūšių augalų, t. y. apsiribojama tik keliomis augalų rūšimis.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti vartotojų švietimui ir mokymui, nes jų pasirinkimą didele dalimi lemia pasiūla. Stambesni gamintojai turi didesnes galimybes reklamuoti savo produkciją. Mokslininkų teigimu, svarbus yra preciziškumas – net ir nedideli pokyčiai gali būti esminiai, kai kalbama apie produkcijos gamybos grandinę.
Dar vienas aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – maisto švaistymas. Apskaičiuota, kad laikymo ir perdirbimo metu išmetama apie 50 % užaugintos produkcijos, todėl išsprendus šią problemą ir plačiau taikant beatliekes technologijas būtų galima reikšmingai sumažinti energinių išteklių naudojimą.

En