Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Ne maisto paskirties augalai – sprendimas klimato kaitos švelninimui

Ne maisto paskirties augalai – sprendimas klimato kaitos švelninimui

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute atliekami ne maisto paskirties augalų tyrimai. Šie augalai, kaip atsinaujinančios energijos šaltinis, gali būti sėkmingai naudojami bioenergetikos srityje.

LAMMC Žemdirbystės instituto eksperimentiniuose laukuose auginami įvairūs šiltųjų kraštų energiniai augalai: didieji miskantai (lot. Miscanthus giganteus), sidos (lot. Sida hermafrodita), geltonžiedžiai legėstai (lot. Silphium perfoliatum), pavėsiniai kiečiai (lot. Artemisia dubia). Mokslininkai tiria šių didžiųjų žolinių augalų gebėjimą prisitaikyti prie šaltesnio klimato, o nuėmus jų derlių, įvertina energetinį potencialą – kiek šilumos galima gauti iš tam tikro ploto vieneto.

Energinių augalų biomasė perdirba anglies dioksidą: pastarąjį sunaudoja augimui skirtai cukraus gamybai ir deguoniui. Deginant energinius augalus, anglies dioksidas pasišalina. Dėl šios priežasties energinių augalai yra neutralūs anglies dioksido išskyrimui (lyginant su anglimi, metanu ar nafta). Vadinasi, biokuras iš energinių augalų, gali švelninti, o gal ir išspręsti daug klimato kaitos problemų.

LAMMC Žemdirbystės institute buvo atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad prie šaltesnio Lietuvos klimato sėkmingai prisitaikė didieji miskantai. Jie gali būti panaudojami kaip biokuras, žaliava biodujoms ar bioetanoliui.

„Anksčiau mokslininkų pateikti miskantų augimo modeliavimo rezultatai rodė, kad Lietuvoje šie augalai neaugtų dėl žemų temperatūrų šaltuoju metų laiku. Tačiau mūsų atlikti pastarųjų metų tyrimai įrodė, kad miskantai gali būti perspektyvūs augalai net ir Šiaurės šalyse“, – sako energinius augalus tyrinėjanti LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vita Tilvikienė.

Šie tyrimai aktualūs ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Bendradarbiaujant su Lehigh universiteto (JAV) docentu dr. Jonu Baltrušaičiu, buvo parengta mokslinė publikacija, atspausdinta žurnale „Renewable Energy“ (The quality and energy potential of introduced energy crops in northern part of temperate climate zone), kuri buvo pastebėta ir tapo Lehigh universiteto žurnalo „Resolve“ straipsnio „Researching alternatives: Biomass“ dalimi.

„Metaną, dujas, naftą ir su tuo susijusias technologijas žmonija naudoja 150 metų, tačiau biomasės potencialas išnaudojamas tik pradiniame lygmenyje. Tai skatina spręsti problemas, kurios vis dar nėra išspręstos pasauliniu mastu“, – pabrėžia doc. dr. Jonas Baltrušaitis.

Energinių augalų biomasės naudojimas – viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių. Šie augalai, kaip tvarūs atsinaujinantis energijos šaltiniai, gali būti panaudojamas labai įvairiai.

En