Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Nepilotuojamos skraidyklės vis plačiau naudojamos žemės ūkio tyrimuose

Nepilotuojamos skraidyklės vis plačiau naudojamos žemės ūkio tyrimuose

Š. m. lapkričio 22−23 d., Rungstedgaard mieste, Danijoje, vyko NPPN (angl. Nordic Plant Phenotyping Network) organizuotas seminaras, kurio tikslas – pasidalyti informacija augalų fenotipavimo srityje. NPPN organizacija įsteigta 2015 m., ši organizacija vienija šiaurės šalių mokslines institucijas ir įmones. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) yra NPPN asociacijos partneris, todėl minėtame seminare, kuris buvo surengtas jau 4-tą kartą, dalyvavo LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas bei Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Renaldas Žydelis. Šis seminaras buvo skirtas selekcininkams, augalų nuotolinių technologijų vystytojams ir institucijoms, kurios atlieka įvairius tyrimus, susijusius su augalais. 

Pirmąją seminaro dieną Kopenhagos universiteto mokslininkai pristatė pagrindinius projektų 6P ir 6P2 gautus rezultatus bei numatytus ateities planus augalų fenotipavimo srityje. Jesper Cairo Westergaard, kuris yra IT koordinatorius Kopenhagos universitete, pristatė ir palygino skirtingo tipo kamerų (RGB, multispektrinė, hyperspektrinė) panaudojimo galimybes žemės ūkyje. Pagrindinė šio pranešimo žinutė buvo ta, kad net ir sąlyginai nebrangi įranga (dronas ir kamera) gali būti naudojama augalų tyrimams, pvz. nustatant pasėlio tankumą, augalų aukštį, grūdų skaičių ir svorį, lapų plotą, biomasės kiekį, vertinant ligas, chlorofilo kiekį ar analizuojant augalo pagrindinius augimo ir vystymosi tarpsnius. Kituose pranešimuose buvo parodyta, kaip dronai šiuo metu yra sėkmingai pritaikomi augalų derliaus prognozavimui ar nustatant dirvožemio drėgmės kiekį. Minėti augalų rodikliai, dronų pagalba, gali būti gaunami nepažeidžiant augalo, todėl šios technologijos turi didelį praktinį pritaikymą ūkiuose, tikėtina, kad ateityje ir toliau sparčiai tobulės. Švedijos žemės ūkio universiteto mokslininkai pristatė projekto „EnBlightMe“ rezultatus, pagrindinis šio projekto tikslas – sumažinti fungicidų naudojimą žemės ūkyje ir sukurti skaitmeninę priemonę, kuri leistų preciziškai naudoti fungicidus.

Antrąją seminaro dieną Kvinslando universiteto (angl. University of Queensland) prof. Scott Chapmann apibendrino statistinės analizės metodų panaudojimo galimybes ir sunkumus augalų fenotipavimo srityje. Arizonos universiteto prof. Rick Ward pristatė pranešimą apie nepilotuojamų orlaivių (angl. Unmanned aerial vehicle = UAV) pritaikymo galimybes augalų fenotipavimui. Suomijos gamtos išteklių instituto (angl. Natural resources institute) mokslininkai pristatė galimybes, kaip dronai gali būti panaudojami siekiant įvertinti augalo mitybos būklę. Šio instituto mokslininkas Jere Kaivosoja išsakė futuristinę idėją: jis tikisi, kad ateityje dronai galėtų kasdien skraidyti ūkininkų laukuose ir taip periodiškai vertinti augalų būklę, o identifikavus, pvz. maisto medžiagų ar drėgmės trūkumą, dronai perduotų šią informaciją tiesiai į sistemą, kuri taptų lengvai pasiekiama ūkininkui, taip būtų galima greitai priimti reikiamus sprendimus.

Seminaro metu –  ne tik išklausyti įdomūs pranešimai, susiję su naujų technologijų integravimu į žemės ūkį, tačiau ir apžiūrėta naudojama programinė bei techninė įranga. Įgytos naujos žinios bei parsivežti įspūdžiai suteikia daug optimizmo tolimesniems darbams.

En