2019 m. rugsėjo 18 d. LMA mažojoje posėdžių salėje vyko konferencija-diskusija „Piktžolių tyrimų ištakos ir raida Lietuvoje“, skirta prof. Jadvygos Monstvilaitės (1919–2004) 100-osioms gimimo metinėms.
Renginyje dalyvavo prof. J. Monstvilaitės dukra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Giedrė Kaukaitė, herbologijos tyrimų srities mokslininkai, mokiniai, bendražygiai, doktorantai. Renginį paįvairino Vilniaus mokytojų namų etnografinis ansamblis ,,Kankleliai“.
Konferencijos įžangos žodį tarė LMA viceprezidentas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius. Jis pažymėjo, kad didžiausi atradimai herbologijoje buvo 1942 m. JAV ir Didžiojoje Britanijoje pagaminti sisteminio veikimo herbicidai 2,4 D, o 1945 – 2M-4Ch. Lietuvoje cheminio piktžolių naikinimo tyrimai pradėti 1942 m. Dotnuvoje 1927 m įkurtoje Augalų apsaugos stotyje. Čia atlikti pirmieji neorganinių herbicidų rafanito ir geležies sulfato efektyvumo bandymai. Iki tol Lietuvoje buvo naudojami tik mechaniniai kovos su piktžolėmis būdai. Viena žymiausių mokslininkių organizuojant ir koordinuojant piktžolių biologijos ir herbicidų tyrimus Lietuvoje ir visame Baltijos regione buvo prof. Jadvyga Monstvilaitė – Lietuvos laukų piktžolių floros tyrinėtoja, gabi mokslininkė, mokslo organizatorė ir mokslo žinių skleidėja, jaunųjų specialistų ugdytoja, herbologų mokyklos kūrėja, ilgametė LŽI Vokės filialo Herbicidų laboratorijos vedėja, daugelio knygų ir straipsnių autorė. Prof. J. Monstvilaitė paliko ryškius pėdsakus žemės ūkio mokslo istorijoje, o daugelio atmintyje – neblėstantį atsiminimą apie šviesią, šiltą ir mokslui pasišventusią asmenybę.
Prof. J. Monstvilaitė 1953 m. apgynė disertaciją Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijoje ir pradėjo dirbti Žemdirbystės ir dirvožemio institute, vykdė piktžolių kontrolės žemės ūkio pasėliuose ir herbicidų tyrimus. Mokslinė karjera truko iki 1992 m. (39-erius metus be aspirantūros).
Pranešimus skaitė buvę prof. J. Monstvilaitės aspirantai: habil. dr. Irena Kavoliūnaite, prof. habil. dr. Steponas Čiuberkis ir dr. Irena Deveikytė. Jie apžvelgė piktžolių tyrimo raidą Lietuvoje, prof. J. Monstvilaitės kelius į mokslą, jos mokslinę organizacinę veiklą, herbologijos mokyklos kūrimąsi Lietuvoje ir dabartinius piktžolių kontrolės tyrimus, pasidalijo prisiminimais apie profesorę,. Apžvelgdami profesorės mokslinę veiklą pažymėjo, kad 1957–1984 m. J. Monstvilaitė organizavo penkias mokslines ekspedicijas. Tai buvo pirmieji didelės apimties fundamentiniai tyrimai, turintys išliekamąją mokslinę ir praktinę reikšmę. Ekspediciniai tyrimai su pertraukomis buvo vykdomi 27-erius metus. Šiandiena tai gali atrodyti kaip prabanga, bereikalingos laiko ir lėšų sąnaudos. Tačiau žinant J. Monstvilaitės žemaitišką būdą, reiklumą sau, kruopštumą ir atsakomybę už teikiamas rekomendacijas ūkių specialistams, atsakingas požiūris į publikuojamus straipsnius, suprantamas mokslininkės atkaklumas tyrimų duomenimis pagrįsti kiekvieną pasakytą teiginį.
Profesorė besąlygiškai buvo atsidavusi mokslui, jaunų darbuotojų paieškai, jų rengimui, ypač rūpinosi savo aspirantais, vadindavo juos savo vaikai. Pasižymėjo aštriu loginiu mąstymu, žemaitišku atkaklumu, ypač buvo reikli sau ir kitiems.
Atskira tema yra prof. J. Monstvilaitės šeima. Profesorė džiaugėsi ir didžiavosi savo dukra operos soliste prof. G. Kaukaite, anūkėmis, irgi menininkėmis, – Monika ir Ulijona. Renginyje dalyvavusi dukra prof. G. Kaukaitė pasakojo apie profesorės tėvus, artimiausius gimines, kaimynus, parodė mamos jaunystės nuotraukų.
Akad. Veronika Vasiliauskienė pažymėjo, kad prof. J. Monstvilaitė buvo tikra žvaigždė, sužibusi biologijos ir agronomijos mokslo padangėje, atskleidė jos glaudžius ryšius su Lietuvos mokslų akademija. Profesorė turiningai bendradarbiavo su LMA Botanikos institutu, Fiziologų draugija. Ilgus metus ji buvo Valstybinių mokslo premijų komiteto, kuris veikė prie Lietuvos MA, narė, dirbo ŽŪMMS Agronomijos sekcijoje. Prof. J. Monstvilaitė sukūrė savo mokslinę mokyklą, labai rūpinosi ir globojo savo mokinius – doktorantus, laboratorijos kolegas. Dr. Antanas Šalna pasidžiaugė, kad J. Monstvilaitė buvo jo disertacinio darbo vadovė, papasakojo apie jos dėmesį mokslo sklaidai. Profesorė buvo seminarų, pasitarimų, konferencijų sumanytoja ir organizatorė. Naujausias žinias apie herbicidus profesorė žemdirbiams perduodavo per radiją ir televiziją. Žemdirbiai ją gerbė ir mylėjo.
Profesorės aspirantas Jonas Jagminas pasidžiaugė, kad likimas jam įteikė dovaną – pažintį su profesore. J. Monstvilaitė buvo jo disertacinio darbo vadovė.
LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija
Konferencijos-diskusijos organizatoriai: Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
