Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija kasmet šalyje vykdo mineralinio azoto kiekio dirvožemyje stebėseną. Iki šių metų kovo 16 dienos dirvožemio ėminiai mineralinio azoto ir mineralinės sieros tyrimams buvo surinkti iš daugiau kaip 200 aikštelių.
Gauti tyrimų rezultatai atspindi žiemos sąlygas – nebuvo pašalo, daug kritulių, todėl pavasarį dirvožemyje mineralinio azoto rasta nedaug. Vis labiau ryškėjant klimato pokyčiams, šios tendencijos būdingos jau kelerius metus iš eilės.
Šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto buvo 30,7 kg/ha, o praėjusių metų rudenį lapkričio pradžioje – 46,9 kg/ha. Tai – labai maži kiekiai. Tiek mažai mineralinio azoto pavasario metu nustatyta pirmą kartą nuo 2005 m. Palyginimui, 2012–2017 m. laikotarpio pavasariais, mineralinio azoto kiekio vidurkiai buvo 56,8 kg/ha, 58,5 kg/ha, 47,0 kg/ha, 45,9 kg/ha, 42,5 kg/ha. Šiemet mažai mineralinio azoto nustatyta visose šalies zonose: Rytų Lietuvoje vidutiniškai – 26,2 kg/ha, Vakarų – 31,3 kg/ha, Vidurio – 36,3 kg/ha.
Po praėjusiais metais augintų rapsų, žiemkenčių ir šiuo metu auginamų minėtų augalų, mineralinio azoto kiekio vidurkiai svyravo 30–33 kg/ha ribose. Daugiau azoto rasta tik po kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų – 43,5 kg/ha, o mažiausiai – daugiamečių žolių – 23,3 kg/ha, plotų.
Pagal gylį mineralinis azotas vidutiniškai pasiskirstė taip: 0–30 cm sluoksnyje – 20,1 kg/ha, 30–60 cm – 10,6 kg/ha, 60–90 cm – 14,0 kg/ha. Intensyvios gamybos ūkiuose 0–60 cm sluoksnyje nustatyti didžiausi mineralinio azoto kiekiai siekė 70–90 kg/ha, ankstesniais metais – 90–130 kg/ha. Nitratinis azotas bendrame mineralinio azoto kiekyje šiemet vidutiniškai sudarė 74 %.
Visa tai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug, todėl skubus ir neatidėliotinas tręšimas azotu gerai peržiemojusiems žiemkenčiams ir žieminiams rapsams yra būtinas. Azoto trąšų normos, lyginant su įprastinėmis vidutinėmis normomis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Tikslinga intensyvios gamybos ūkiuose ir kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą veikliąja medžiaga didinti 30–45 kg/ha; mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Padidintą azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Azoto trąšų normos didinimą tikslinga atlikti lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms.
Šiemet po žiemos žiemkenčiai ir žieminiai rapsai yra daug vešlesni nei įprasta tokiam laikui, todėl greitai pasisavins azotą iš trąšas. Tačiau azoto pasisavinimui ženklios įtakos turi siera.
Dėl to šį pavasarį buvo atlikti ir mineralinės sieros tyrimai. Nustatyta, kad šio elemento 0–60 cm sluoksnyje beveik visur yra vidutinišku kiekiu: Rytų Lietuvoje – 22,7 kg/ha, Vakarų – 24,3 kg/ha, Vidurio – 31,9 kg/ha, o šalies vidurkis – 27,3 kg/ha. Pagal gylį mineralinė siera dirvožemyje pasiskirsčiusi taip: 0–30 cm – 12,6, 30–60 cm – 14,7, 60–90 cm – 18,7 kg/ha. Kaip matyti, gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinės sieros nustatyta daugiau. Tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra svarbesnis, o sierą galima atiduoti sekančiu tręšimu, naudojant amonio sulfatą. Rekomenduojamos sieros (S) trąšų normos rapsams yra 20–40 kg/ha, javams – 10–20 kg/ha. Jei nėra galimybės sieros trąšų įterpti su pagrindiniu ar papildomu tręšimu, tuomet augalus galima nupurkšti sieros trąšomis per lapus.
