2019 m. spalio 1 – lapkričio 16 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Sidona Sikorskaitė-Gudžiūnienė stažavosi Helsinkio universiteto Žemės ūkio mokslų katedros (angl. University of Helsinki, Department of Agricultural sciences) augalų patologijos ir virusologijos grupėje (Suomija).
Mokslininkė su šia grupe bendradarbiauja nuo 2009 m., kai pagal studentų mainų programą išvyko į Helsinkio universitetą atlikti magistro tiriamojo darbo. Laimėta tarptautinių tyrimų stipendija ir užmegzti draugiški ryšiai leido vykdyti daugkartines mokslines stažuotes ir doktorantūros studijų metu.
Stažuotės tikslas – sukonstruoti efektyvų vektorių viruso indukuojamam (sukeltam) genų slopinimui, įsisavinti vektorių konstravimo ir viruso indukuojamo geno slopinimo sistemos metodus.
Viruso indukuojamas genų slopinimas (VIGS) – sistema, kurioje, panaudojus vektorių, kaip naujos genetinės medžiagos nešėją, yra slopinama augalo tikslinio geno raiška. VIGS procese yra naudojamas vektorius su modifikuotu viruso genomu ir augalo geno, kurio funkciją norima tirti, fragmentu. Nors sukonstruota daug virusinių vektorių, tačiau dauguma jų funkcionuoja tik kai kuriuose vienskilčiuose ir dviskilčiuose augaluose. Be to, virusų, naudojamų VIGS vektoriams kurti, sukeliamus simptomus sunku atskirti nuo fenotipinių požymių, gautų nuslopinus augalo geną. Sumedėję augalai, palyginus su žoliniais augalais, ženkliai sunkiau pasiduoda genetinėms modifikacijoms, be to, jiems yra būdingas lėtas augimas bei ilgas juvenalinis (iki pirmo žydėjimo) periodas.
Obels latentinis (užslėptas) sferinis virusas (ALSV) pasižymi keletu savybių, darančių jį patrauklų vektorių kūrimui. Nors jo natūralus šeimininkas yra obelis, tačiau žinoma, kad laboratorinėmis sąlygomis infekuoja daugiau nei 20 augalų rūšių, tarp jų Solanaceae, Cucurbitaceae, Fabaceae, Chenopodiaceae ir kitus Rosaceae šeimų augalus.
Stažuotės metu sukonstruotas virusinis vektorius bus naudojamas laboratorijoje vykdomuose tyrimuose, siekiant išsiaiškinti augalo genų funkcijas ir geriau suprasti sodo augalų atsako biotiniams ir abiotiniams veiksniams mechanizmus.
Stažuotė finansuota iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
