Spalio 4–6 d. Gruzijoje įvyko tarptautinė konferencija „Landscape Dimensions of Sustainable Development: Science – Planning – Governance“. Joje dalyvavo mokslininkai iš 15 šalių, buvo perskaityta 111 pranešimų. Konferencija skirta paminėti įžymaus gruzinų kraštovaizdžio specialisto prof. Nikoloz Beruchashvili 70-osioms gimimo metinėms.
Skaitydamas pranešimą jo sūnus dr. David Beruchashvili atkreipė dėmesį į sudėtingą fundamentinių mokslų situaciją, ypač geografijos kaip sisteminio mokslo, jungiančio specialiąsias mokslines žinias ir formuojančio kompleksinį požiūrį į mus supančią aplinką – kraštovaizdį. Šiuo metu vykstanti mokslo specializacija ir pažinimo diferenciacija vienus specialistus tolina nuo kitų, o tai sunkina ne tik tarpusavio supratimą, bet ir įvairiapusį aplinkoje vykstančių procesų suvokimą bei kraštovaizdžio ir jo savybių kaitos prognozavimą. Tai yra labai svarbu visuomenei siekiant prisitaikyti prie kintančios aplinkos.
Išsakytos idėjos yra aktualios ne tik geografams ar kraštovaizdžio, bet ir dirvožemio specialistams. Tai svarbu kalbant apie klimato kaitą ir jos poveikį Lietuvos agroekosistemoms. Prof. N. Beruchashvili kraštovaizdžio kompleksinio pažinimo ir lauko tyrimų stacionarų organizavimo idėjos, padariusios įtaką daugelio kraštovaizdžio specialistų tyrimams, taip pat ir dirbantiems Lietuvoje, yra aktualios ir tiriant dirvožemį. Kai kalbama apie dirvožemį ir jo reikšmę lemiant agroekosistemų našumą, neišvengiamai susiduriama su kraštovaizdžio geoekologinio potencialo pažinimu ir prof. N. Beruchashvilio propaguota landšaftinio tyrimų metodo idėja. Profesoriaus ir jo mokinių darbuose dirvožemis laikomas vienu svarbiausių sisteminių objektų, todėl tiriant kraštovaizdžio funkcionavimą ir vystymąsi jam skiriama daug dėmesio. Dirvožemio kokybė siejama su gamtinių teritorinių kompleksų kokybe (Maglakelidze, 2005).
Remiantis šiomis idėjomis konferencijos metu buvo perskaitytas pranešimas: Volungevičius J., Amalevičiūtė K., Šlepetienė A., Skorupskas R. Soil profile morphology as the main indicator of landscape agrogenic transformation in agroecosystems of Lithuania. Jame atskleistas prof. N. Beruchashvili idėjų adaptavimas ir landšaftinio metodo taikymas tiriant Lietuvos dirvožemius ir tyrimų metu gautos kokybiškai naujos informacijos pritaikymas sprendžiant praktinius, su dirvožemio diagnostika, naudojimu, agroekosistemų vystymu susijusius uždavinius. Pranešimo medžiaga ir jame pristatomos idėjos yra įgyvendinamos LAMMC Žemdirbystės institute vykdant projektą „Ilgalaikio įvairaus intensyvumo išteklių naudojimo poreikis skirtingos genezės dirvožemiams ir kitiems agroekosistemų komponentams“ (AGROTVARA, SIT-9/2015).
Konferencijoje diskutuota apie tai, jog agroekosistemų našumą lemia ne tik dirvos kokybiniai parametrai, bet ir dirvožemio profilio gilesniuose horizontuose besiformuojantys geofiziniai bei geocheminiai barjerai.
Renginio metu ne tik buvo skaitomi moksliniai pranešimai, bet ir dalyvauta išvykoje į Markopi kraštovaizdžio lauko tyrimų stacionarą, kuriame kraštovaizdžio pokyčiai nuolat stebimi jau 30 metų. Šiame stacionare atliekant tyrimus iš esmės yra taikomas dirvožemio katenų principas, t. y. sudaromas landšaftinis tiriamos teritorijos profilis (pjūvis) ir dirvožemiai bei kiti kraštovaizdžio komponentai tiriami šiame pjūvyje esančių dirvožemio tipologinių vienetų pagrindu. Taip pat didelis dėmesys skiriamas biomasės ir jos kaitos laike skaičiavimams, matavimus atliekant paros ir valandų tikslumu.
Parengė doc. dr. Jonas Volungevičius,
LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslo darbuotojas
