Dr. Alvyra Šlepetienė
LAMMC Žemdirbystės instituto
Cheminių tyrimų laboratorijos vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja
Kada ir kodėl nusprendėte tapti mokslininke?
Toks noras tapti mokslininke neatsirado iškart. Pirmiausia buvo noras studijuoti, ir svarsčiau, ar rinktis vokiečių kalbos studijas, ar chemiją, nes mokslai sekėsi labai gerai, abu dalykai viliojo… Taip pat norėjosi kažkokių ypatingų studijų, todėl rinkausi tuo metu prestižinę aukštąją mokyklą – Vilniaus valstybinį universitetą, kuris man atrodė svajonių vieta studijoms, ir šiuo pasirinkimu džiaugiuosi iki šiol. Gavusi diplomą jau buvau nurodžiusi pageidavimą dirbti mokslo įstaigoje, ir kaip tik buvo siūloma vieta Žemdirbystės institute. Taip pasukau mokslo keliu, atsiradau čia ir dirbu jau 40 metų.
Kas Jus žavi ir įkvepia Jūsų darbe?
Mane labiausiai įkvepia bendravimas su žmonėmis, bendrų tikslų siekimas, darbas tyrėjų grupėje ir ypač darbas su jaunimu, magistrantais, doktorantais, kai supranti, kad savo žiniomis, patirtimi gali dalintis su kitais ir iš jų semtis žinių, pajusti bendravimo džiaugsmą. Įdomu siekti užsibrėžtų tikslų su bendraminčiais, kolegomis, projektų bendravykdytojais, diskutuoti, rasti bendrus atsakymus. Žavi galimybė dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, sužinoti naujausius mokslo pasiekimus, dalintis žiniomis, pamatyti kitas mokslo įstaigas, susipažinti su naujais, savo karjeroje daug pasiekusiais žmonėmis, įvairiomis vietovėmis, kultūromis, įsigyti draugų. Sėkmingam darbui svarbus ir šeimos palaikymas.
Kodėl jaunuoliai turėtų rinktis mokslininko/-ės kelią?
Į tokį klausimą sunku atsakyti. Aišku tik, kad ne kiekvienas jaunas žmogus turi svajoti apie mokslininko kelią. Tai nėra ta profesija, kai rezultatas ateina iškart, pagaliau ji nėra geriausiai apmokama. Mokslininkas turi turėti ir tam tikrų savybių – smalsumo, užsispyrimo, darbštumo, sveikų ambicijų, taip pat ir sugebėjimo bendrauti, pakantumo. O tie, kurie iš tiesų nori tapti mokslininkais, būtinai turi siekti užsibrėžto tikslo.
Kaip agronomijos ir miškotyros mokslai keisis ateityje?
Manau, kad žemės ūkio mokslai turės reikšmingą vietą ir ateityje. Dabar yra daug galimybių susipažinti su užsienio šalių mokslo pasiekimais, stažuotis, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, todėl, matyt, mokslo lygis išliks ir net kils. Be abejo, tai priklauso ir nuo pačios įstaigos strategijos, ir dirbančių bei į mokslą ateinančių žmonių, jų norų, energijos, pasišventimo darbui.
