Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Trumpų interviu ciklas „Susipažinkime“

Trumpų interviu ciklas „Susipažinkime“

Dr. Eglė Norkevičienė
LAMMC Žemdirbystės instituto Žolių selekcijos skyriaus vedėja,
mokslo darbuotoja

 

Kada ir kodėl nusprendėte tapti mokslininke?

Esu kaimo vaikas, augau didžiulio obelų sodo apsuptyje. Vaikystėje jis buvo visas mano pasaulis, pilnas paslapčių, klausimų, naujų atradimų ir žaidimų. Sodo žemuogynai, dvilapių blandžių ir gegūnių augavietės buvo mano surašytos, žolynai identifikuoti, paukščiai, vabzdžiai, ypač drugiai, surasti knygose ir pažinti. Todėl pirmoje klasėje mokytojai paklausus, kuo norėčiau būti užaugusi, abejonių ar dvejonių man nekildavo. Dar visai maža mergaitė tvirtai žinojau – noriu būti mokslininkė ir tyrinėti mane supančią aplinką. Anksti apsisprendus, vėliau siekti užsibrėžto tikslo buvo visai nesunku, nes mokslininko, gamtininko specialybė man yra gyvenimo būdas.

Kas Jus žavi ir įkvepia Jūsų darbe?

Dirbu žolių selekcininke. Šiame darbe reikia turėti daug botanikos žinių, o būtent mokslas apie augalus mane labiausiai ir traukia. Augalų selekcijoje žavi kūrybinis darbas – juk kiekviena nauja augalų veislė yra naujo, unikalaus genotipo sukūrimas arba atradimas. Didelis iššūkis, kai bandai sukurti tai, ko net gamta nebuvo sukūrusi! Augalų rūšių įvairovės pažinimas, lauko ekspedicijos Lietuvoje ir užsienio šalyse, mokslinė kūryba ir bendravimas su kitais mokslininkais įkvepia, o kolegų ir mano pačios moksliniai atradimai visada žavi.

Kodėl jaunuoliai turėtų rinktis mokslininko kelią?

Manau, kad mokslininko kelias dažnam yra pašaukimas, o ne pasirinkimas. Mokslininko duoną valgo smalsūs, kūrybingi, nestandartinio mąstymo žmonės, dažnai kamuojami klausimų – kodėl ir kaip? Tai nėra gerai apmokama specialybė, bet jei tave traukia netikėtumai, atsimink – mokslininko kelyje jie neišvengiami.

Kaip agronomijos ir miškotyros mokslai keisis ateityje?

Pasaulio ekologijos iššūkiai, globalizacija neišvengiamai keičia ir keis agronomijos bei miškotyros mokslus. Jaunajai kartai nesvetimi skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas, todėl tikiu, kad jaunų žmonių fantazijos ir beprotiškiausios idėjos bus realizuotos. Galiausiai turi būti rastas sutarimas tarp žmogaus poreikių ir gamtos.

En