Spalio 6 d. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai dr. Jonas Viškelis, dr. Neringa Rasiukevičiūtė ir dr. Alma Valiuškaitė, pretenduojantys tapti vyriausiaisiais mokslo darbuotojais, pristatė savo vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus bei perspektyvas.
Dr. Jonas Viškelis pristatė pranešimą „Kompleksiniai bioaktyviųjų komponentų tyrimai ir jų pritaikomumas maisto, farmacijos, sporto ir polimerų pramonėje“. Mokslininkas akcentavo du svarbiausius savo vykdomų tyrimų aspektus: ištirti ir nustatyti biologiškai vertingų bei kenksmingų medžiagų pokyčius auginant maistui, laikant ir apdorojant žemės ūkio maisto žaliavas, kurti žaliavų kokybę ir saugą didinančias technologijas; ištirti ir įvertinti maisto komponentus cheminiu, biologiniu, toksiniu ir jų įtakos vartotojų sveikatai atžvilgiu, kurti didesnės biologinės vertės ir saugesnius maisto produktus. Atliekamų tyrimų tikslas – išanalizuoti maistui vartojamuose augaluose ir žemės ūkio produktuose vykstančius biologiškai aktyvių komponentų kitimus, atlikti svarbių ir perspektyvių maisto produktų, jų žaliavų kokybės ir saugos tyrimus siekiant identifikuoti biologiškai vertingus arba žalingus junginius, įvertinti efektyvių auginimo, laikymo ir apdorojimo būdų įtaką žemės ūkio produktų sudėčiai ir saugai.
Šiuo metu itin plačiai tyrinėjami bioaktyvūs junginiai, taip pat daug dėmesio skiriama maisto perdirbimo grandinei – ne tik pirminei bei antrinei, bet jau ir tretinei, siekiant, kad būtų įgyvendinti ES žaliojo kurso reikalavimai.
Dr. Neringos Rasiukevičiūtės pranešimo tema – „Alternatyvūs augalų apsaugos sprendimai patogenų valdymui“. Mokslininkės teigimu, augalų ligos yra sąveikos tarp patogeno virulentiškumo, aplinkos sąlygų ir augalo šeimininko rezultatas. Ligos etiologiją lemia meteorologinės oro sąlygos ir žmonių veikla: auginimo agrotechnika, pesticidų naudojimas, dauginamosios medžiagos platinimas, sėjos būdai ir kiti veiksniai. Prie ligų sukeliamų didelių derliaus nuostolių netiesiogiai prisideda ir kintantis klimatas. Dėl šių priežasčių sodo ir daržo augalai yra pažeidžiami Botrytis genties grybų sukeliamų ligų. Šios genties grybai yra vieni plačiausiai gamtoje paplitusių patogenų, sukeliančių didelius sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų derliaus nuostolius vegetacijos bei sandėliavimo metu.
Viso pasaulio mokslininkai ieško pesticidų naudojimą mažinančių priemonių, nes jų perteklius gali turėti toksinį poveikį aplinkai, augalams, gyvūnams ir ypač žmonėms. Iš tokių perspektyvių priemonių paminėtinas alternatyvių necheminių augalų apsaugos produktų eterinių aliejų naudojimas, šviesos diodų ir fotosensibilizacijos taikymas.
Dr. Alma Valiuškaitė pranešime „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės iššūkiai sodininkystėje“ akcentavo, kad vienas svarbiausių veiksnių taikant integruotą augalų apsaugą yra nustatyti kenkėjų ir ligų atsiradimo bei kenkimo pradžią ir augalų apsaugos priemonių panaudojimo laiką. Ne mažiau svarbus yra tausus, racionalus, saugus ir atsakingas augalų apsaugos produktų naudojimas. Visa tai padeda atlikti integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės taikymas. Jis vykdomas pasitelkiant aplinkai nekenksmingas technologijas (biopesticidus, biologinius agentus ir kt.) ir atsisakant sintetinių pesticidų, siekiant įgyvendinti efektyvias ir saugias kenkėjų bei ligų kontrolės strategijas.
Mokslininkės teigimu, svarbu atsižvelgti į pasaulinės klimato kaitos įtaką naujų ar prieš tai nereikšmingų ligų ir kenkėjų pasirodymui bei plitimui, kenksmingųjų organizmų rezistentiškumo pesticidams išsivystymą ir šio reiškinio valdymą, šių organizmų aptikimo ir atpažinimo metodų, paremtų biologinėmis, molekulinėmis ir genų technologijomis, kūrimą bei taikymą, atsparių ligoms ir kenkėjams augalų genotipų selekciją, transgeninių augalų kūrimą, ligų ir kenkėjų ekologijos žinojimą ir natūralių, kenkėjų populiacijas slopinančių mechanizmų panaudojimą.
