Gyventojų skaičiaus augimas, klimato kaita, būtinybė mažinti šiltnamio dujų emisijas – lemia papildomą spaudimą žemės ūkio sektoriui. Tik diegiant pažangius sprendimus, bus galima pasiekti užsibrėžtų konkurencingo, tvaraus žemės ūkio tikslų. Ūkininkai privalo išauginti daugiau maisto mažesniuose žemės plotuose, taip pat saugoti vandens išteklius ir jo kokybę, rūpintis dirvožemio gyvybingumu, saugoti bioįvairovę ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Dirvožemio ištekliai – riboti, bioįvairovė – mažėjanti
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas diskusijos pradžioje akcentavo, kad tinkama dirvožemio sveikata – žemės ūkio pagrindas. Intensyvus žemės ūkis daro poveikį ne tik dirvožemio būklei, bet ir vandens kokybei bei biologinei įvairovei. Pasak, aplinkos viceministro Dano Augučio, žemės ūkis gali būti ir biologinės įvairovės priešas, ir sąjungininkas. Nebūtų teisinga kaltinti tik žemės ūkį dėl biologinės įvairovės mažėjimo, LAAA direktorė Zita Varanavičienė įvardijo keletą ne mažiau svarbių priežasčių, pavyzdžiui, miestų plėtra, invazinės rūšys, per didelis dirbtinės šviesos kiekis. Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė akcentavo, kad dirvožemio erozija, degradacija yra grėsmė ne tik gamtai ir jos sistemai stabilumui, bet ir pačiam žemės ūkiui. Taigi tinkamas dirvožemio naudojimas ir valdymas gali padėti tausoti šį ribotą išteklių ir didinti bioįvairovę.
Daugiau žinių – daugiau maisto
Siekiant efektyvaus ūkininkavimo itin svarbu dirvožemio būklės stebėsena. Mokslu grįstas dirvožemio monitoringas, naujų veislių ir technologijų kūrimas gali padėti gaminti daugiau maisto darant mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis išreiškė nuomonę, kad kiekviena ES šalis narė turės turėti ir žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas, kad priimti tinkamus sprendimus siekti Žaliojo kurso tikslų. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas papildė, kad atsižvelgiant į ES strateginius tikslus, būtinos ir pastangos, kad žemės ūkio sektorius kaip ekonomikos dalis ne susilpnėtų, o sustiprėtų. Tuomet bus užtikrintas žmonių aprūpinimas reikiamu maisto kiekiu.
Pradėkime nuo savęs
Ėjimas ES žaliojo kurso link nėra tik sprendimų priėmėjų ar ūkininkų tikslas, tai turi tapti kiekvieno iš mūsų atsakomybe. LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas pabrėžė, kad tvarumo keliu turi eiti visi – nuo gamintojo iki vartotojo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kiek ŠESD emisijų išskiriama vienai maisto kilokalorijai pagaminti. Dalis pasaulio gyventojų badauja, bet kita dalis turi per daug maisto, kurio nemaža dalis išmetama. Tad išauga perdirbimo ir antrinio atliekų panaudojimo svarba.
Diskusijos dalyviai pasiūlė konkrečių sprendimų, kurie padėtų vykdyti pelningą, bet tuo pačiu ir draugišką aplinkai žemės ūkio veiklą Lietuvoje:
Renginio įrašas Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=WpbPfhdHQ9I
Kviečiame 2022 metais apsilankyti žemės ūkio technologijų parodoje „Agrovizija“.