Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Žemės dienos konferencijoje – globalizacijos iššūkių apžvalga

Žemės dienos konferencijoje – globalizacijos iššūkių apžvalga

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Ši diena tradiciškai minima ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute. Šiais metais didžiausias dėmesys buvo skirtas globalizacijos keliamoms problemoms, bandyta ieškoti jų sprendimo būdų, todėl buvo surengta konferencija „Globalizacija – ekologija – ateitis“.

Renginį pradėjo ir susirinkusiuosius pasveikino LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas. Savo kalboje jis pabrėžė, kad turime tik vieną planetą Žemę, todėl turime ją tausoti ir saugoti. Direktorius konferencijos dalyviams priminė, kad ši šventė LAMMC Žemdirbystės institute minima jau beveik 10 metų.

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė akcentavo ekologijos ir tvarios aplinkos svarbą. „Žemės diena – metas prieš didelius darbus, kai galime apmąstyti, kaip mes elgiamės su aplinka, su žeme, kaip elgiamės vieni su kitais. Dabar yra prasminga išgirsti tai, ką galvojame ne tik mes patys, bet ir kiti žmonės“, – tarė Instituto direktorė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas Zigmas Medingis padėkojo konferencijos organizatoriams, dalyviams bei perdavė palinkėjimus iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministro dr. Dariaus Liutiko ir ministro patarėjo Alvydo Aleksandravičiaus.

Renginio viešnios Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doc. dr. Giedrės Motuzaitės-Matuzevičiūtės-Keen pranešimo tema buvo „Maisto globalizacijos pradžia ir jos ekologinės pasekmės archeologo akimis“ (ši mokslininkė yra laimėjusi prestižinę UNESCO – L`ORÉAL stipendiją „Mokslo moterims“). Mokslininkė domisi pirmųjų kultūrinių augalų, gyvūnų išplitimu po pasaulį, kur tai įvyko, kaip augalai ir gyvūnai prisitaikė naujose ekologinėse zonose, kaip tai paveikė gamtą, ekonomiką, žmonių santykius ir t. t. Renginio dalyviams pranešime buvo pademonstruoti seniausi pasaulio ir Lietuvos kultūrinių augalų radiniai, papasakota apie įvairias ekspedicijas, tyrimus tolimose kraštuose.

Mindaugas Šilininkas, UAB ,,Pageldynių plantacija“ atstovas, ir LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkė dr. Lina Žičkienė pristatė ES LIFE projektą „Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams: vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę – biomasė į atsinaujinančią energiją“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė Aušra Šmitienė papasakojo apie LIFE projektų perspektyvas ir iššūkius Lietuvoje.

Konferencija taip pat sulaukė ir mokinių bei mokytojų dėmesio iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos.

1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris įvairiose planetos vietose yra kovo 20–21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Žemės dieną visame pasaulyje diskutuojama aplinkosaugos temomis, raginama priimti aplinkai palankius sprendimus. Tai diena, kai kalbama apie mūsų planetai kylančius pavojus, darnios visuomenės raidos būtinybę, kad mūsų veikla žydinčioje planetoje nebūtų nukreipta tik į beatodairišką mūsų pačių gerovės ir patogumo kūrimą negalvojant apie ateities kartas.

Sveikindami šios gražios šventės proga kartu norime priminti, jog pasaulinė Žemės diena mus visus įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi. Nuolat ir visur.

Konferencijos programa

En