Šiuo metu didžiausia pasaulinė problema yra kintantis klimatas. Vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių globalius pokyčius – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija į atmosferą, todėl būtina ieškoti jos mažinimo priemonių.
LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Feizienė kartu su bendraautoriais parengė publikaciją (Rodrigues L., Hardy B., Huyghebeart B., Fohrafellner J., Fornara D., Barančíková G., Bárcena T. G., De Boever M., Di Bene C., Feizienė D., Käetterer T., Laszlo P., O’Sullivan L., Seitz D., Leifeld J. 2021. Achievable agricultural soil carbon sequestration across Europe from country-specific estimates. Global Change Biology, first published: 20 September 2021. IF – 10,863), kurioje išanalizavo Europos Sąjungos valstybių galimybes didinti anglies sekvestraciją dirvožemyje ir taip mažinti ŠESD emisiją.
Kaip užsimezgė ryšiai su kitų šalių mokslininkais, straipsnio bendraautoriais?
Prisijungus prie tarptautinės H2020 programos „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL), dalyvavau veikloje, kurioje partneriai iš įvairių Europos šalių nacionaliniu ir europiniu lygmeniu analizavo paskelbtą mokslinę literatūrą, šalių ataskaitas, ŠESD inventorizacijos medžiagą apie organinės anglies kaupimąsi mineraliniuose žemės ūkio paskirties dirvožemiuose. Rengiant šią studiją dalyvavo 35 ekspertai iš 24 Europos valstybių; vienas iš jos vadovų buvo dr. Jens Leifeld (Šveicarijos žemės ūkio mokslo centro (Agroscope) Klimato ir žemės ūkio grupės vadovas), o straipsnio iniciatorė – dr. Leonor Rodrigues (Berno universiteto Geografijos instituto mokslininkė).
EJP SOIL programoje (2020–2025 m.), kurios vertė 80 mln. Eur, dalyvauja 23 šalys, siekiančios bendro tikslo – pateikti tvarius žemės ūkyje naudojamų dirvožemių valdymo sprendimus. Daugiau informacijos: https://ejpsoil.eu/
Programos EJP SOIL šalys dalyvės
Kodėl pasirinktas būtent šis mokslo žurnalas? Kuris straipsnio rengimo etapas buvo sudėtingiausias?
Kad tai yra prestižinis mokslo žurnalas, rodo didelis jo citavimo indeksas (angl. impact factor – IF). Manau, kiekvieno mokslininko siekis yra tyrimų duomenis publikuoti tokio lygio leidiniuose. Prieš pradedant rengti straipsnį, sudėtingiausi darbai buvo literatūros analizė, jos vertinimas, apibendrinimas, išvadų formulavimas. Straipsnio parengimas taip pat užtruko, jį pavyko pateikti tik iš antro karto. Noriu pasidžiaugti, kad straipsnio literatūros sąraše yra įtrauktos ir dvi LAMMC mokslo darbuotojų publikacijos – tai prisidės prie Centro mokslininkų tyrimų rezultatų viešinimo.
Kodėl pasirinkta būtent ŠESD emisijos mažinimo tematika?
Per mažai kalbama apie tai, kad žemės ūkis yra tas sektorius, kuris ne tik kasdien aprūpina žmoniją maistu, yra itin svarbus daugelio šalių ekonomikai, bet ir gali prisidėti prie ŠESD emisijos mažinimo. Šios temos aktualumas itin išryškėjo per pastarąjį dešimtmetį. Europoje apie 11 % ŠESD emisijos tenka žemės ūkiui, tad labai svarbu rasti efektyvius technologinius sprendimus, leisiančius ją sumažinti.
Daugelyje pasaulio šalių atliekami moksliniai tyrimai, siekiant įvertinti, kaip tam tikros priemonės (augalinė danga, augalinės liekanos, žemėnauda, žemės dirbimo būdas ir kt.) gali lemti organinės anglies kaupimąsi dirvožemyje, mažinti ŠESD emisiją į atmosferą. Tokie tyrimai atliekami ir LAMMC Žemdirbystės institute vykdant ilgalaikius lauko eksperimentus.
Kokie tyrimai atliekami LAMMC siekiant išmatuoti ŠESD emisiją?
Tokio pobūdžio tyrimai LAMMC vykdomi jau nuo 2008 metų. Centro 2021 m. mokslinės veiklos darbo plane yra numatyta keletas darbų, kuriuos vykdant atliekami ŠESD emisijos matavimai. Iki 2018 m. buvo tirta tik dirvožemio anglies dioksido (CO2) emisija, o nuo 2019 m. dr. V. Tilvikienės iniciatyva pradėti ir diazoto oksido (N2O) bei metano (CH4) emisijos tyrimai, kurių metodika įsisavinta mokslinės stažuotės Arhuso universitete (Danija) metu. Šiuo metu ŠESD emisijos tyrimai tapo aktualūs vykdant daugelį tiksliųjų eksperimentų. Į juos įsijungė ir kiti kolegos bei doktorantai – dr. M. Kochiieru, dr. D. Janušauskaitė, dr. A. Veršulienė, M. Doyeni, U. Stulpinaitė, A. Bakšinskaitė ir kiti. Šia tema jau yra paskelbta ne viena mokslinė publikacija.
ŠESD mėginių ėmimas lauko eksperimente
Kokie esminiai straipsnio autorių siūlymai, siekiant mažinti ŠESD emisiją?
Ankstesnių tyrimų duomenų analizė atskleidė, kad įvairių tausojamųjų žemės ūkio priemonių (augalinės dangos, ariamos žemės pakeitimo į žolynus, bearimio žemės dirbimo) taikymas gali skatinti organinės anglies kaupimąsi dirvožemyje. Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. ES šalių 12–28 % ariamų plotų minėtos priemonės turėjo potencialą dirvožemio viršutiniame (0–30 cm) sluoksnyje padidinti organinės anglies sankaupas (27–91 Mt C). Prognozuojama, kad 2100 metais anglies sankaupos šiame plote galėtų padidėti 150–583 Mt C.
Organinės anglies kaupimas ne tik gerina dirvožemio būklę, bet ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Tinkamas žemės ūkio veiklos parinkimas ir taikymas skatina anglies sekvestraciją: tvariai dirbamuose laukuose sudaromos optimalios sąlygos augalams augti, dirvožemyje fiksuojamas atmosferos CO2 ir kaupiamas organinių junginių pavidalu. Dėl to į atmosferą patenka mažiau anglies dioksido ir atsiranda klimato kaitos švelninimo perspektyvos.
Ši studija parodė, kad per artimiausius dešimtmečius vykdant tvarią žemės ūkio veiklą iki 27 % anglies nuostolių, susidarančių dėl ŠESD emisijos, gali būti kompensuojama didinant organinės anglies kiekį dirvožemyje.
Kokie sprendimai, siekiant mažinti ŠESD ir klimato kaitos padarinius, būtų aktualūs būtent Lietuvai?
Europos žaliojo kurso strategija įgyvendinama ir Lietuvoje. Mūsų šalis nėra labai intensyvios gamybos agrarinė valstybė, tačiau ir joje turėtų būti taikomos visos priemonės, galinčios prisidėti prie ŠESD emisijos mažinimo – subalansuotos sėjomainos, ariamos žemės pakeitimas į žolynus, bearimio žemės dirbimo taikymas. Svarbu, kad būtų įvertinti ir suderinti ekonominiai, socialiniai, ekologiniai, aplinkosaugos bei politiniai aspektai.
Už atsakymus dėkojame dr. Daliai Feizienei ir linkime tolesnio glaudaus bendradarbiavimo su kitų šalių mokslo ir studijų institucijomis.
